Pats D. Motiejūnas su kartėliu prisimena gerokai per ilgai užtrukusias derybas su „Houston Rockets“, o krepšinio agentas Virginijus Bulotas, kurio sūnus atstovauja šiam krepšininkui, tv3.lt tikino, kad jam tos derybos buvo ir lieka nesuprantamos ir nesuvokiamos.
„Tokio sudėtingumo derybos kaip su Donatu, nežinau, ar apskritai buvo istorijoje. Nesuprantamos ir nesuvokiamos. Ten dirbo kolegos mūsų kolegos su B. J. Armstrongu priešakyje (didžiausia pasaulyje sporto agentūra „Wasserman Media Group“, kurios atstovai yra ir „BBaltics“ agentūrai vadovaujantys Bulotai, - red.p.), bet kiek teko tos informacijos sužinoti, tai buvo pakankamai sudėtingas procesas“, - pasakojo V. Bulotas.
Jis net neabejojo, kad Anthony Davisas ir Donatas bus itin įdomi krepšinio pora: „Žinau, kiek daug Donatas dirba, kiek praleidžia laiko salėje, atsiduoda ir tiki. Viena yra sportuoti vienam, kita – aikštėje žaisti penki prieš penki. Kiek girdėjau iš peržiūros Los Andžele, treneriai buvo nustebinti jo sportine forma – jis tiek paruošęs kūną, kad gali iš karto įsijungti į žaidimą. Viskas priklausys, kiek greitai jis pagaus žaidimo ritmą. Laikau kumščius – per savaitę jis turėtų tai padaryti. Viskas bus gerai.“
– Tokio ilgio derybos veikiausiai buvo naujiena ir jums. O kiek jūsų karjeroje truko trumpiausios derybos?
– Tarkime Žydrūno Ilgausko kontraktas Klivlande – paskambino savininkas naktį, kai jau buvo leista pagal taisykles kalbėti, viena minutė po dvylikos ir tą klausimą išsprendėm. Pasakė savo poziciją, skaičius ir sutarėme. Tai štai, derybos gali trukti nuo minutės iki aštuonių mėnesių.
– Kas lemia derybų sėkmę?
– Personalijos, kurios priiminėja sprendimus. Jų motyvai, argumentai. Vieni ar kiti dalykai tą procesą gali pagreitinti arba labai ištempti.
– Kiek svarbi derybose krepšininko ir agento pozicija?
– Kiekviena pusė turi savo argumentus ir lūkesčius. Visi siekia maksimalaus rezultato. NBA ir žaidėjų asociacija pripažįsta, kad situacija, kokia buvo su Donatu, neturėtų būti. Matyt, tarp daugelio NBA taisyklių dar yra spragų. Patirtis irgi leidžia peržiūrėti. Veiksmų praktika rodo, kad būtina tam tikra taisyklių korekcija.
– Ar tik skaičiai – atlyginimas ir sutarties trukmė – yra derybų objektas?
– Yra daugiau aspektų. Daug dalykų, kurie priklauso nuo kolektyvinės sutarties ir taisyklių NBA. Sūnus turi NBA licenciją, bet agento kodeksas pakankamai didelis. Mums sudėtinga gyvenant Europoje viską sekti ir išmanyti, todėl ir reikalingi partneriai, galintys padėti žaidėjams priimti teisingus sprendimus.
– Anksčiau galbūt derybos būdavo paprastesnės?
– Kai vedė derybas dėl Mindaugo Kuzminsko, nebuvo taip, kad ilgai tęstųsi. Man asmeniškai - neturiu tiek informacijos kiek Donatas ar B.J. Armstrongas - logiškai nesuvokiama, kodėl Hjustonas darė tokius sprendimus. Gal jie turi savo motyvus ir veiklos stilių?
– Derybos su klubais Europoje skiriasi nuo NBA?
– Čia turime daugiau laisvių. Ispanijoje toks atvejis kaip Donato – jei „permušinėji“ kontraktą, tai toks pasakymas, kad „permušu“ jau yra garantija be jokių išlygų. Kitaip viskas vyksta Europoje. Yra pliusų, yra ir minusų.
Pagrindinis skirtumas – socialinės garantijos. NBA lyga turi pensijų fondus, kitą socialinį pagrindą. Kiti sako, kad Europoje gausi daugiau, bet čia neturi jokių socialinių garantijų. Ten žaidėjų asociacija labai stipri, socialinės garantijos išspręstos. Tai esminis dalykas. Kai kontraktas pasirašytas ir įsiteisina, NBA neturi problemų dėl mokėjimų, vėlavimų ir panašiai. Tai po truputį sprendžiasi ir Europoje, bet tų problemų dar yra.
Taip, Amerikoje yra garantijos, užtikrintumas, bet tai kartu yra ir tam tikra vergija. Nuo tavęs jau niekas nepriklauso, jie sudėlios taip, kaip norės. Tavo teisės, pirmo rato šaukimas, du plus du, ketverius metus neturi jokių šansų, o paskui dar esi apribotas laisvasis agentas ir negali pasirinkti. Tos laisvės NBA yra pakankamai suvaržytos.
– Ar galima sakyti, kad Amerikoje krepšinis yra labiau verslas, o Europoje – labiau krepšinis?
– Nemanyčiau. Jei lyginame Europos ir Amerikos krepšinį, tai lyginkime per pasaulio čempionatą ir olimpines žaidynes. Amerikiečių krepšinis, kuris daugiau yra verslas, be didesnės įtampos įveikia kitas komandas 20-30 taškų. Negaliu sakyti, kad ten nėra krepšinio. Krepšinio ten yra daug ir labai sudėtingo. Kiti sako, kad tai klounų lyga ir šou. Nieko panašaus. Ten yra daug gerų dalykų, iš kurių turime mokytis. Tai ir požiūris, ir servisas, ir analizės, ir visa kita. Aišku, bet pinigų to nepadarysi. 30 komandų turi po šimtamilijoninius biudžetus žaidėjams, tai reiškia tas verslas duoda rezultatą.
– Kokie svertai yra agento rankose sėdint prie derybų stalo su klubais?
– Visos derybos priklauso nuo to, kiek turi informacijos ir kiek sugebi ja disponuoti derybų metu. Viskas priklausos nuo pasiruošimo deryboms. Tikiuosi, kad Donatas turėjo su B. J. Arsmtrongu ne vieną ir ne du pasirinkimus. Tikiuosi, jie išnaudojo tą informaciją geriausiai, nes šiai dienai jam labiausiai reikia pasitikėti savimi, sugrąžinti rungtynių pojūtį. Tai esminis dalykas. Priklauso ir nuo to, kiek B. J. Armstrongas turi informacijos iš krepšinio virtuvės, situacijos, drabužinės. Daug kompleksinių klausimų, kurių niekas nei mato, nei žino. Donatas pats sakė, kad tik 10 proc. informacijos išėjo į viešumą, o dar 50 proc. jos neteisinga.
Mačiau, kaip kompanijos modeliuoja galimus sprendimus. Naujokų birža – loterija. Jei ją paleidi, žmogus gali atsidurti blogoje situacijoje. Jei agentūros sugeba sukontroliuoti situaciją, tai žmogus turi daugiau šansų pakliūti ten, kur atsiskleis. Tai rodo Domanto Sabonio variantas, savo laiku ir Jono Valančiūno, o Donatui toje vietoje nepasisekė. Jo kelias, lyginant su minėtais krepšininkais, pats sunkiausias.
– Ar derybos šiandien ir prieš 10 metų panašios?
– Prieš 10 metų su Martynu Andriuškevičiumi ėjau į pirmąją NBA Naujokų biržą. Apie tai žinojau minimaliai. Kai praeini tą virtuvę, pamatai viską nuo A iki Z, supranti, kas tai yra. Kiek ten dinamikos ir kiek turi jėgos kažką padaryti. Martyno agentas buvo Herbas Rudoy – daug išmanantis ir žinantis tą virtuvę. Daugiausiai prisiėmiau atsakomybės dėl Martyno. Jis nebuvo pasiruošęs NBA lygai tiek kūnu, tiek protu. Mūsų klaida buvo, kad jo nesulaikėme. Jam reikėjo metų ar dviejų tam pasiruošti. Iš principo daug kas nepasikeitė nuo to laiko. Paskui – taisyklės nustatytos – yra šaukimas ir šaukimo kaina.
– O kaip Europoje?
– Tie ypatumai visais laikais buvo. Pavyzdžiui Europoje didžiulė serbų agentų įtaka. Suprantama, nes rinkoje daug dirbančių serbų trenerių, todėl agentams lengviau dėlioti ir stumdyti šeškutes, kai turi dar trenerius. Keli klubai net įvardijami kaip vienos agentūros ar kitos agentūros. Manau, kad čia laiko klausimas. Viskas susidėlios taip, kaip turi būti tiek etine, tiek finansine prasme.
– Sklandė gandai, kad krepšininkams anksčiau už papildomus centimetrus buvo mokama papildomai?
– Nesu susidūręs, kad už centimetrą tau primoka ar nubraukia. Viena situacija, kai po NBA Naujokų biržos pasirašoma sutartis – formalumas, ir visiškai kitokia, kai esi laisvasis agentas. Tuomet visiškai kiti skaičiai ir sąlygos. Čia daug įdomesnė situacija nei jauno žaidėjo po NBA „drafto“.
