Pastaruosius tris sezonus „Šiaulių“ klube rungtyniavęs vienas tituluočiausių šalies krepšininkų Mindaugas Žukauskas baigė profesionalaus krepšininko karjerą. Tačiau neseniai 37-ąjį gimtadienį paminėjęs šiaulietis nei su gimtojo miesto klubu, nei su krepšinio kamuoliu skirtis neketina.
Šią vasarą 35-40 metų veteranų amžiaus grupėje Europos čempionu tapęs M.Žukauskas svarsto galimybę rungtyniauti Šiaulių miesto veteranų ir mėgėjų pirmenybėse, o žaidimą krepšinio aikštelėje derins su vadybininko darbu „Šiaulių“ krepšinio klube.
- Kodėl atsisveikinti su didžiuoju krepšiniu apsisprendėte būtent po pastarojo sezono?
- Priimti sprendimą baigti profesionalo karjerą nebuvo lengva. Tačiau, atsižvelgdamas į savo amžių ir sveikatą, pamažu tam rengiausi. Tai, kad 2011-2012 metų sezonas bus paskutinis mano, kaip profesionalaus krepšininko, karjeroje, tyliai apsisprendžiau dar sezonui nesibaigus, dabar šį sprendimą jau žino visi.
Pirmiausia tokią mintį pasufleruoja kūnas. Kai žaidžiant nuolat tenka kęsti skausmus, nori nenori pagalvoji apie tai, kad baigus karjerą dar gerai būtų pagyventi visavertį gyvenimą, judėti savo kojomis, o ne sėdint neįgaliojo vežimėlyje.
Vasarą pailsėjus sveikata atsikuria, tačiau žinau, kad sezono metu vėl apie save primintų anksčiau patirtos traumos, todėl daug nesvarstęs nusprendžiau, kad jau užteks.
- Tačiau krepšinio aistruoliai dar turės progos pamatyti jus rungtyniaujantį?
- Krepšinio kamuolys iš mano gyvenimo tikrai nedings. Vasarą sulaukiau pasiūlymo išmėginti jėgas Europos veteranų čempionate Kaune, ten iškovojome pirmąją vietą 35-40 metų amžiaus grupėje. Šioje komandoje buvome keturi žalgiriečiai, kurie 1999-aisiais laimėjome Eurolygą: Eurelijus Žukauskas, Saulius Štombergas, Tomas Masiulis ir aš.
Įdomus sutapimas: pasiūlymo dalyvauti liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje vykusiose veteranų pirmenybėse sulaukiau jau būdamas tvirtai apsisprendęs baigti profesionalo karjerą, nors apie tai dar niekam nebuvau pranešęs. Buvo įdomu po ilgos pertraukos susitikti aikštelėje su buvusiais komandos draugais ir kitais krepšininkais, pažaisti, pabendrauti.
Malonu ir tai, kad pirmuosius žingsnius veteranų krepšinyje pradėjau skambia pergale. Turiu pasiūlymų rungtyniauti Šiaulių miesto veteranų ir mėgėjų pirmenybėse, reikia tik apsispręsti. Noras žaisti niekur nedingo, tad nuo krepšinio nepabėgsiu.
- Kas labiau įstrigo atmintyje iš profesionalios karjeros: džiugios akimirkos ar nusivylimai dėl nesėkmių?
- Rungtyniaudamas įvairiuose klubuose iškovojau daug reikšmingų pergalių ir manau, kad tokios pergalės užgožia kartėlį dėl pasitaikiusių skaudžių pralaimėjimų.
Savo karjerą vertinu gerai. Iškovojau olimpinių žaidynių bronzos medalį Atlantoje, Europos čempionate – auksą, laimėjau Europos taurę, Eurolygą, atstovaudamas įvairiems klubams pasiekiau ir kitų svarbių laimėjimų, o ko nepavyko pasiekti, tai galbūt pasieks jau kiti krepšininkai.
Kiekvienam sportininkui labai svarbu jau vien patekti į olimpiadą, o man, tuomet dar tik 20-mečiam krepšininkui, 1996-ųjų debiutas Lietuvos nacionalinėje vyrų rinktinėje ir iškovota olimpinė bronza tapo ir reikšmingu postūmiu tolesnei karjerai.
- Ar ne per aukštai iškelta kartelė šių dienų Lietuvos rinktinei, kurios pasirodymas pastaruoju metu sulaukia daugiau kritikos nei pagyrų?
- Visą laiką laimėti neįmanoma – ypač dabar, kai krepšinį žaisti moka ir sugeba visi. Kartelė mūsų krepšininkams, aišku, yra pakelta aukštai.
Tačiau sirgaliai tam ir yra sirgaliai, kad trokštų tik pergalių. Jei sirgaliai mato, kad komanda atidavė viską, bet jai nepasisekė, krepšininkai kritikos ar pasmerkimo tikrai nesulauks.
Paskaičiuokime, kiek mūsų yra. Juk ne kiekvienas užsienietis ir šiandien dar gali pasakyti, kur Lietuva yra, prašo didinamojo stiklo, kad galėtų ją rasti žemėlapyje. Todėl didžiulis laimėjimas yra jau vien tai, kad Lietuvos rinktinė tiek metų iš eilės žaidžia olimpiadoje. O jeigu dar laimime, tai, aišku, sparnai pakyla visiems: ir sirgaliams, ir krepšininkams.
Kai laimėti nepavyksta, nereikia niekada smerkti – tada geriau susivokti, kas mes esame ir kokią teritoriją pasaulio žemėlapyje užimame.
- Kuo konkrečiai užsiimsite dirbdamas vadybininku „Šiaulių“ klube?
- Šioje srityje kol kas esu naujokas, galima sakyti, ateinu mokytis į pirmą klasę. Tikiuosi, kad klubo direktorius ir kiti darbuotojai suteiks man vertingų pamokų, kurias išmokęs galėsiu būti naudingas „Šiauliams“ ir už aikštelės ribų.
Aišku, ką nors nuveikti dėl klubo galėsiu ir pasitelkdamas vien savo vardą, tačiau be klubo administracijos pamokų ir pagalbos kol kas neišsiversiu. Į mano pareigas įeis ir susitikimai su rėmėjais, ir naujų rėmėjų paieška, tikriausiai galėsiu patarti ir formuojant komandos sudėtį. Šiuos darbus dirbsime visi kartu su klubo direktoriumi, treneriais, kitais vadybininkais.
- Kodėl šių laikų Lietuvos jauniesiems krepšininkams, pergalingai žengiantiems tarptautinėse pirmenybėse, taip sunku prasibrauti į LKL ekipas ir nacionalinę vyrų rinktinę?
- Jaunas žaidėjas tobulėja tik žaisdamas. Todėl išsyk patekęs į kurią nors iš pajėgiausių LKL komandų, kurioje daugiau laiko būna priverstas praleisti ant suolelio, toks sportininkas nebeauga kaip krepšininkas.
Vyrų krepšinio visai kitokie kontaktai, kitoks žaidimas. Ten vien jaunatviško entuziazmo jau neužtenka. Yra vienetai tokių kaip Jonas Valančiūnas, kurie gali iškart žaisti vyrų krepšinį. Kitiems derėtų nesusigundyti agentų žadamais dideliais pinigais ir verčiau iš pradžių gauti mažesnį atlyginimą, tačiau kur kas daugiau laiko praleisti aikštelėje žaidžiant vidutinio pajėgumo LKL komandoje.
Jaunimui sunku susigaudyti, nes agentai dažniausiai piešia gražią ateitį, gundo rinktis didelius pinigus, tačiau nutyli, kad stiprioje komandoje jaunas krepšininkas užsisėdės ant atsarginių suolelio ir netobulės.
Joks treniruočių procesas nekompensuos rungtynių įtampos ir varžybose įgyjamos patirties. Jaunas žaidėjas formuojasi iki 24-25 metų, kai pasiekia patį jėgų žydėjimą ir gali priimti rimtesnius iššūkius.
- Kiek įtakos jaunų žaidėjų įsitvirtinimui vyrų ekipose turi tai, kad klubams šiuo metu finansiškai labiau apsimoka įsigyti užsieniečių, o ne remtis vietos krepšininkais?
- Kiekvienas klubas turi ribotą biudžetą, o rėmėjai dažniausiai reikalauja rezultatų visose pirmenybėse, kuriose klubas rungtyniauja. Jei rėmėjai reikalauja užimti kuo aukštesnę vietą, tada klubai, atsižvelgdami į biudžetą, ir renkasi užsieniečius.
Logika paprasta – už tą pačią kainą įsigyti gerą lietuvį krepšininką nepavyks, įpirkti bus galima tik vidutinio meistriškumo žaidėją iš Lietuvos. Tai liūdina, nes norėtųsi, kad mūsų ekipose žaistų daugiau lietuvių. Dabar taip nėra, nes, neįpirkdami lietuvių, mes priversti mokyti žaisti jaunus užsieniečius, kurie, čia patobulėję, netrukus išlekia kitur laimės ieškoti.
- Kas, jūsų nuomone, šalies klubams turėtų rūpėti labiau – noras viską laimėti čia ir dabar ar nuoseklus komandos rengimas ateities pergalėms?
- Būtų įdomus ilgalaikis projektas, jei pavyktų suburti jauną kolektyvą ir palengva, galbūt pakeičiant vieną ar du žaidėjus, iš to kolektyvo po kelerių metų išauginti tvirtą komandą. Tačiau dažniausiai einama kitu keliu, kai pergalių siekiama čia ir dabar, o į ateities perspektyvas nežiūrima.
Man norėtųsi, kad pirmenybė būtų teikiama ilgalaikiams projektams, tačiau yra taip, kaip yra. Klubai, kurie moka pinigus, pergalių nori dabar. Todėl žaliam jaunimui labai sunku integruotis į LKL komandas.
Aišku, jauniems krepšininkams visada lieka galimybė pasireikšti ir atkreipti į save dėmesį rungtyniaujant žemesnėse mūsų šalies krepšinio lygose.
- Ką žada žvaigždės tarpsezoniu iš naujo suburtai „Šiaulių“ ekipai?
- Kol kas buvo surengtas tik keletas treniruočių, o tam, kad įvertintume realų komandos pajėgumą, reikia bent kelerių kontrolinių rungtynių. Tada gal ir bus galima pasakyti, ar teisinga linkme einame. Jei pamatysime kokių trūkumų, komandos sudėtį galėsime koreguoti iki kovo mėnesio.
Ar išliks „Šiaulių“ kovingumo dvasia, kuria mūsų komanda garsėjo ankstesniais metais, priklausys tiek ir nuo naujų žaidėjų, ir nuo trenerių darbo sutelkiant krepšininkus į vieną kumštį.
Manau, kad klubo naujokai norės įrodyti, kad jie moka ir gali žaisti, todėl kovingumo „Šiauliams“ nepristigs ir šį sezoną.
Sidas AKSOMAITIS
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
