Spaudos konferencija po nemažai klaustukų kėlusios Lietuvos ir Čekijos rinktinės dvikovos, kurią lietuviai laimėjo 97:89, kuo puikiausiai iliustravo, kad D. Maskoliūnas jau spėjo pajausti, ką reiškia vadovauti pagrindinei Lietuvos sporto komandai.
Panašu, kad 14 minučių trukusioje spaudos konferencijoje D. Maskoliūnas ir pats pripažino, kad tikro svorio, kurį ant kupros tenka nešti rinktinės treneriui, jis iškart nebuvo pasiruošęs iškelti.
„Nebijosiu pasakyti, nors čia aišku būsiu stipriai puolamas. Gal tikrai neįvertinome kažkiek belgų, aš po to kai pažiūrėjau savo interviu, ką aš kalbėjau, gal kažkiek buvo per mažai parodyta jiems respekto (...) Rungtynių su čekais ne tai, kad bijojome, bet ruošėmės, turėjau tikrai tokį vidinį jauduliuką“, – atviravo treneris.
Pabrėžkime žodžius bijojome ir ruošėmės. Treneris juos pavartojo tarsi per naktį atsiradusias emocijas, kurių, perimdamas rinktinės vairą, jis nesitikėjo.
D. Maskoliūno debiutas rinktinėje įeis į istoriją kaip vienas blogiausių. Prieš „ant popieriaus“ žymiai silpnesnę Belgijos rinktinę lietuviai vienu metu atsilikinėjo 37 taškais, galiausiai pralaimėjo 21 taško skirtumu.
Rinktinės kapitonas Mantas Kalnietis, po rungtynių dar sunkiai gaudydamas kvapą prasitarė, kad sunkiai atsimena prastesnį nacionalinės komandos pasirodymą.
Pirmadienį Vilniuje, kai čekai dominavo aikštelėje ir po 30 minučių dar buvo priekyje, D. Maskoliūnas kaip ir didžioji dalis sirgalių, mintyse, ko gero, ne kartą pakartojo frazę „neduok Dieve“.
Pralaimėjimas iš žemesnio nei LKL komandų lygio žaidėjų sudarytai Čekijos rinktinei nereikštų nepatekimo į Europos čempionatą, bet reikštų mažų mažiausią nesusipratimą. Tačiau jo pavyko išvengti galingu spurtu 18:0 ir 35 taškais per ketvirtą kėlinį.
„Gerai, kas gerai baigiasi (...) Svarbiausia, iškovojome pergalę“, – kartais šyptelėdamas, kartais nuleisdamas galvą pakartojo D. Maskoliūnas.
Jei po rungtynių su Belgija virš visos rinktinės ir jos trenerio buvo ikšilęs nerimo ir klausimų debesis, tai po pergalės prieš Čekiją jis tikrai niekur nedingo – galbūt tik prasisklaidė.
Lietuvos rinktinė į 2021-ųjų Europos čempionatą pateks, nes žvaigždžių turinčiai komandai tereikia aplenkti vieną iš šių trijų konkrenčių: Belgijos, Čekijos arba Danijos. Vienos iš jų palikimas už nugaros reikštų tiesioginį kelialapį į Senojo žemyno pirmenybes.
Bet esminiai klausimai ties D. Maskoliūno pavarde kils jau visai netrukus – birželio mėnesį – kai lietuviai Kaune rengiamame atrankos turnyre sieks vieno vienintelio bilieto į Tokijo olimpiadą. Lietuvos rinktinė nuo Nepriklausomybės atkūrimo nepraleido nė vienų olimpinių žaidynių, todėl tikslas aiškus ir jis čia gali būti tik toks – žūtbūt ten patekti.
Lietuviams atrankoje į Tokijų teks nemenka užduotis – įveikti Luka Dončičiaus vedamą Slovėnijos rinktinę.
Lieka keturi mėnesiai, todėl akivaizdu, kad pirmą labai šaltą dušą rinktinėje patyręs D. Maskoliūnas galvosūkius dėl galutinės rinktinės sudėties pradės sukti jau visai netrukus. O ir čia nuspręsti tikrai bus ką.
Lietuvos akistatose su Belgija ir Čekija rinktinėje debiutavo žalgirietis Rokas Jokubaitis ir Tomas Dimša. Ar jie bus pakviesti į rinktinę ir vasarą? Treneris kol kas leidžia suprasti, kad vienas turi daug šansų, o kitas – nelabai.
R. Jokubaitis dvikovoje su čekais pasižymėjo 7 taškais ir 6 rezultatyviais perdavimais. Tokį savo auklėtinio tiek „Žalgiryje“, tiek rinktinėje debiutą D. Maskoliūnas įvertino kaip „sakyčiau puikiai (...) vien žiūrint į statistiką“.
T. Dimša dvikovoje su belgais įmetė 5 taškus ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus, prieš čekus T. Dimša pelnė 8 taškus ir kamuolį asistavo 4 kartus. Tai – labai panašūs judviejų pasirodymai, bet D. Maskoliūnas šio auklėtinio pasirodymą įvertino kaip „gera energija, gal kažkiek susikaustęs“.
Pats D. Maskoliūnas neslepia, kad rinktinės nariams sieks palaipsniui įdiegti „Žalgirio“ sistemą tiek gynyboje, tiek puolime. Ir tai jau yra vienas iš atsakymų.
Pats R. Jokubaitis žurnalistams sakė, kad žino, ką reikia daryti pas šitą trenerį. Ar T. Dimša galėtų pasakyti tą patį? Vargiai.
Galime daryti prielaidą, kad šio trenerio suburtoje Lietuvos nacionalinėje komandoje matysime nemažai žalgiriečių. Neabejotinai dvyliktuke vasarą bus Lukas Lekavičius, Edgaras Ulanovas, Marius Grigonis, ko gero, ir R. Jokubaitis, gal išvysime ir Artūrą Milaknį.
Dar vienas atsakymas, kurį per dvejas rungtynes su rinktine gavo D. Maskoliūnas, tai kad lietuviai krepšinį myli dar labiau, nei buvo galima įsivaizduoti. Todėl ir atsakomybė čia milžiniška.
Kai belgai tiesiog mindė lietuvius savo aikštelėje ir komandas skryė 30 ar daugiau taškų, 300-400 geltona-žalia-raudona spalvomis pasidabinę sirgaliai ir toliau skandavo Lietuvos vardą. Jiems D. Maskoliūnas turėjo atskirą žinutę, kurią norėjo perduoti kuo aiškiau ir kuo greičiau.
„Sąžiningai ir nuoširdžiai – buvo žiauriai gėda Belgijoje. Nesinori prisiminti tų rungtynių, bet ką noriu pasakyti, tai padėkoti, kad sirgaliai nenusigręžė nuo mūsų ir šiandien čia jų buvo tiek daug. Darysime viską, kad nepasikartotų tokios rungtynės, kokios buvo Belgijoje“, – atviravo treneris.
Kaip pats sako tarsi bokso ringe stiprų smūgį gavęs D. Maskoliūnas, komanda ir jis pats darys viską, kad tokie dalykai nesikartotų.
Klausimų artėjant pačioms svarbiausioms dvikovoms ir jų metu, natūralu, netrūks, bet jau per pirmas dvejas rungtynes su Lietuvos rinktine treneris sau spėjo aiškiai atsakyti – tai be galo sunkus darbas, tai milžiniški žiūrovų skaičiai ir lūkesčiai, tai atsakomybė, kurią apsiimti gali ne kiekvienas ir tai vadovavimas komandai, kurią drąsiai galima laikyti ne krepšinio, o visos Lietuvos sporto komanda. O atsainumui vietos čia nėra.
