Trečiadienį vykęs lemiamas atrankos į 2010 metų pasaulio čempionatą mačas tarp Prancūzijos ir Airijos sudrebino futbolo pamatus – teisėjai prancūzams per pratęsimą leido žaisti ir rankomis. Kodėl?
Prancūzai laimėjo, futbolas pralaimėjo
Rinktinių varžybos visada pasižymėjo ypatinga aura: čia viską lemdavo ne rėmėjai, pinigai, vardai, kaip kad dažniausiai yra klubiniame futbole, ir net valstybių dydis ar jų svarba... Deja, po vakar vakaro to pasakyti nebegalime.
Dvikovos tarp prancūzų ir airių pratęsimo13 minutę po baudos smūgio Thierry Henry susistabdė kamuolį ranka ir atliko perdavimą Williamui Gallas, o šis pasiuntė kamuolį į Airijos rinktinės vartus. Nepaisant karštų airių protestų, arbitrai įskaitė įvartį ir taip „įteikė“ kelialapį į PAR Prancūzijos futbolininkams, o airius paliko prie suskilusios geldos.
Pagrindinis aikštės teisėjas švedas Martinas Hanssonas ir jo padėjėjai nepastebėjo ne tik nuošalės, bet ir to, kad T. Henry net du kartus varžovų baudos aikštelėje palietė kamuolį ranka.
Galbūt M. Hanssoną ir jo kolegas apakino Paryžiaus „Saint-Denis“ stadiono apšvietimas? Airijos rinktinės puolėjas Kevinas Doyle'as mano kitaip:
„Esu įsitikinęs, kad jeigu tokioje situacijoje mes būtume sužaidę ranka, teisėjas tai būtų pastebėjęs ir įvarčio tikrai neįskaitęs.“
Jam antrino ir Airijos rinktinės strategas Giovanni Trapattoni :
„Tai labai liūdnas vakaras. Jei teisėjas pats gerai to epizodo nematė, jis galėjo paklausti šoninio arbitro ar net paties T. Henry. Visas pasaulis matė, kas nutiko. Mes tikrai žaidėme geriau ir nusipelnėme važiuoti į PAR, bet viską sugriovė žiauri teisėjo klaida. Lieka tik konstatuoti, jog garbingo žaidimo nebeliko.“
Prancūzai – nekalti?
Po skandalingai pasibaigusių vakarykščių rungtynių viso pasaulio spauda mirga itin skambiomis antraštėmis: „Prancūzai – apgavikai“, „Prancūziški svarų sterlingai“, „Henry ranka nužudė airius“ ir pan. Prancūzijos rinktinės žaidėjai ir fanai, žinoma, dėl to gali pykti, bet daiktus reikia vadinti jų tikraisiais vardais, ar ne?
Vis dėlto patys prancūzai savo kaltės neįžvelgia, o airiams siūlo per daug nenusiminti. Mačo antiherojus T. Henry tikina, kad kamuolys surado ranką, ne ranka kamuolį, o jeigu kas ir kaltas, tai tik teisėjas:
„Taip, aš sužaidžiau ranka, bet juk nesu teisėjas. Buvau baudos aikštelėje, o prieš mane – du airių gynėjai. Kamuolys atšoko nuo mano rankos, o teisėjas to nepastebėjo, taigi aš atlikau perdavimą, po kurio ir pelnėme įvartį.
Nepaisant visko, šis faktas nieko nekeičia – aš laimingas, kad mes patekome į Pasaulio futbolo čempionatą.“
Dar mažiau problemų šioje situacijoje įžvelgia treneris Raymondas Domenechas:
„Tiesą sakant, nemačiau pakartojimo, o iš ten, kur aš buvau, nieko nemačiau. Viskas, ką žinau, yra tai, kad teisėjas įskaitė įvartį. Vis dėlto norėčiau pagirti airius už puikią kovą ir užjausti, jog jie nežais Pasaulio čempionate.“
Ar FIFA prezidentas S. Blatteris patenkintas?
Kad šios atrankos atomazga gali būti nelabai skaidri, įtarimų kilo jau seniai, kai tik FIFA priėmė beprecedentį sprendimą – prieš lemiamas atkrintamąsias varžybas suskirstyti visas Europos atrankos zonoje antrąsias vietas grupėse užėmusias rinktines pagal pajėgumą į du krepšelius.
Tai papiktino daugelį futbolo žemėlapyje mažesnėmis laikomų valstybių, kurios skundėsi tuo, jog FIFA skandalingą sprendimą priėmė jau gerokai įsibėgėjus varžyboms ir pamačiusi, kad kai kurioms šalims favoritėms pagal buvusią sistemą savo jėgomis gali būti labai keblu prasibrauti į 2010 metų planetos čempionatą.
„Mes nusprendėme, kad atsižvelgdami į FIFA reitingus suskirstysime rinktines į dvi grupes po keturias komandas: į pirmą krepšelį pateks pajėgiausios pagal reitingą, o į antrąjį – likusios ekipos,“ – lyg griaustinis iš giedro dangaus pareiškė 63-ejų metų FIFA prezidentas iš Šveicarijos Josephas Blatteris.
Niekam ne paslaptis, kad Portugalijos, Prancūzijos ar kitų grandžių nedalyvavimas pasaulio čempionate galėtų ne tik sumažinti sirgalių susidomėjimą varžybomis, bet galbūt ir nusmukdytų patį pirmenybių lygį, todėl prieš lemiamas dvikovas dėl kelialapių į PAR šioms rinktinėms FIFA būtinai turėjo sudaryti šiltnamio sąlygas.
Šios sąlygos padėjo. Tiesa, ne visiems. Vienos didžiausių pasaulio valstybių Rusijos futbolininkai į porą gavę Slovėniją, kurios ir pageidavo prieš burtus, nesugebėjo jos įveikti ir kitais metais į PAR nevyks. FIFA dėl to turbūt labai kremtasi ir galima tik įsivaizduoti, kokia katastrofa būtų buvusi, jei lagaminų krautis į Afriką nereikėtų dar ir prancūzams.
Tik kam S. Blatteriui ir kitiems FIFA vadovams taip gadinti sau nervus? Juk galima paimti puikų pavyzdį iš FIBA ir prieš svarbius čempionatus savo kišenėje pasilikti kokius 4-5 vardinius kvietimus tam, kad po to savo nuožiūra galima būtų padėti pasaulio turtingiesiems ir galingiesiems, o ir atrankos varžybose tada nepageidaujamų išsišokėlių, ko gero, būtų mažiau.
