Vakar Klaipėdos „Pramogų banke“ vykusioje sporto konferencijoje „Sportas Klaipėdoje: šiandiena ir perspektyvos“ buvo atskleista gausybė sporto problemų ir trūkumų. Į diskusiją susirinkęs gausus sporto visuomenės veikėjų ir politikų būrys ne tik guodėsi, bet ir bandė apmąstyti tolimesnius planus bei perspektyvas.
„Susirinkome ne verkšlenti ir guostis, o ieškoti sprendimo būdų ir kalbėti apie perspektyvas“, - prieš prasidedant konferencijai padrąsinamąjį žodį tarė sporto konferencijos idėjos autorius „Nesė Group“ valdybos pirmininkas Kazys Paulikas.
Tačiau be „verkšlenimų“ ir kandžių replikų sporto valdžiai neapsieita.
Suplyšę batai
Pirmasis prieš auditoriją pasisakyti išėjo sportinių šokių kolektyvo, šešiskart planetos čempionų „Žuvėdros“ šokėjų treneris Romaldas Idzelevičius.
Jis nevyniodamas žodžių į vatą išdėstė šokėjų problemas ir atsainų valdžios požiūrį į jų kultivuojamą sporto šaką.
„Po paskutinio iškovoto planetos čempiono titulo šalies Vyriausybė neparodė nė menkiausio dėmesio. Tai itin skaudina, - kalbėjo šokių specialistas. - Dažnai susimąstome, kad „Žuvėdros“ kolektyvas reikalingas tik mums. Išlaikome pusšimtį krepšinio ekipų, o skirti pinigų šokėjams nesugebame.“
Specialiai šiai konferencijai buvo sukurtas kelių minučių filmas, kuriame parodytos tragiškos treniruočių sąlygos: neveikiantys dušai, sulaužyti tualetai ir kiti sporto bazės trūkumai.
„Argi normalu, kad šokėjai treniruojasi su suplyšusiais batais?“, - retoriškai buvo klausiama konferencijos dalyvių. - Kai batai suplyš visiškai, teks šokti basiems“, - rodydami į vienos šokėjos batą, iš kurio kyšojo pirštas, filmuotoje medžiagoje kalbėjo šokių sporto specialistai.
Šokėjai sakė, kad po varginančių treniruočių jiems sudėtinga nusiprausti. „Maždaug 15 minučių laukiame, kol pradės tekėti bent apyšiltis vanduo“, - kalbėjo planetos čempionai.
Kaupiasi skolos
Ne itin malonią sporto situaciją pateikė ir Vilniaus vicemeras, šalies futbolo federacijos viceprezidentas Gintautas Babravičius.
„Sporto finansavimas yra menkas. Šitą situaciją reikia vertinti kaip nacionalinę katastrofą. Šalyje išdygusios didžiulės universalios sporto arenos - valstybei našta. Jos be valstybės lėšų nesugeba išsilaikyti ir kaupiasi milijoninės skolos“, - sakė G. Babravičius.
Tačiau, jis patikino, kad pagal finansavimą šalies mastu Klaipėdoje situacija nėra jau tokia beviltiška.
„Mano duomenimis, Klaipėdoje sporto finansavimas vienam žmogui 3,5 karto didesnis nei Vilniuje“, - sakė specialiais konferencijai iš sostinės atvykęs svečias.
Be to, jis pridūrė, kad visuomenės problema - pasyvumas. „Mes daugiau sėdime, nei judime. Patys turėtume suprasti, kad fizinio aktyvumo poveikis yra būtinas.“
Erzina mokestis
Sporto situacijos būkle buvo nepatenkintas ir Pekino olimpiados dalyvės sprinterės Linos Grinčikaitės treneris Edmundas Norvilas.
„Argi normalu, kad po 10 litų nori apmokęstinti įvairių sporto šakų, taip pat ir lengvosios atletikos treniruotes? Vadovautis tokia logika, jog visi moka, tai ir mes turime mokėti - absurdiška. Tai tas pats, kad vienas šoka į šulinį ir mes visi turime šokti paskui jį, - piktinosi E. Norvilas. - Lengvaatlečiai ir taip kas mėnesį sumoka tikrai daugiau nei po 10 litų kelionėms į sporto varžybas.“
Klaipėdos irklavimo centro direktorius Liudvikas Mileška pabrėžė, jog didžiąją dalį valčių įsigijo ne iš biudžetinių, bet iš privačių rėmėjų lėšų.
„Mūsų sporto bazės, švelniai pasakius, - nepatrauklios. Turbūt kiekvienai sporto šakai dėl to sunku pritraukti naujų narių“, - teigė L. Mileška.
Mieste - 50 sporto šakų
Klaipėdos miesto sporto tarybos pirmininkas Saulius Budinas pabrėžė, kad miestui būtina nusistatyti prioritetines sporto šakas, kurios būtų labiau palaikomos finansiškai.
„Mieste kultivuojama maždaug 50 skirtingų sporto šakų. Reikia pagal populiarumą ir pasiekimus jas reitinguoti“, - kalbėjo sporto atstovas.
S. Budinas konferencijos klausytojams išdėstė savo viziją, kokiais būdais ir pagal kokius kriterijus būtų išrenkamos prioritetinės sporto šakos.
Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Ignas Pocius atskleidė miesto sporto biudžeto paskirstymo ypatumus.
„Visi mano, kad Sporto skyrius valdo milžiniškas lėšas ir gali daryti stebuklus. Galiu pasakyti, kad daugiau nei 70 proc. visų gaunamų pinigų išleidžiami darbo užmokesčio fondui. 2004-2008 metais į Klaipėdos sporto bazes investuota 16 milijonų litų“, - kalbėjo sporto funkcionierius.
Gausu pranešėjų
Konferencijoje apie neįgaliųjų ir senjorų sportą bei jų integravimą į visuomenę kalbėjo sporto klubo „Šansas“ prezidentas Arūnas Jocys, o VšĮ „Kitonija“ direktorius Tomas Kesminas papasakojo apie privačius sporto klubus, lyginti sportuojančiųjų skaičių, įpročius pasaulyje, Lietuvoje ir mūsų mieste.
Konferencijos vadovas K. Paulikas atskleidė verslo ir sporto sąsajas, samprotavo, kodėl verslas ir sportas ne visuomet draugauja.
E. Prižgintas atskleidė, ko reikia, kad miestas turėtų solidų krepšinio klubą.
I. Bartninkienė kalbėjo apie sportuojančius moksleivius Klaipėdoje, G. Avižonienė - apie sportuojančius studentus, L. Kubilius - apie vaikų užimtumą kovinio meno sporto srityse.
Parengta rezoliucija
Po konferencijos buvo parengta rezoliucija - surašyti pagrindiniai uždaviniai, kurių valdžiai reikėtų imtis pirmiausia.
„Po metų ar dvejų visi susirinksime ir vėl pažiūrėsime rezultatus, aiškiai matysime, į ką buvo atsižvelgta ir kas buvo padaryta. O jei nieko nepadaryta, bandysime išsiaiškinti, kodėl taip vyksta. Tik taip dirbdami eisime į priekį. Pats sportuoju jau daugybę metų ir, matydamas, kad miesto sporto sektoriuje nėra viskas gerai, noriu imtis veiksmų ir kažką keisti“, - pabrėžė sporto konferencijos iniciatorius K. Paulikas.
Paulius Matulevičius
