S. Krupeckaitė per dviratininkės karjerą dukart tapo pasaulio ir triskart Europos čempione, pagerino du pasaulio rekordus, pasaulio taurės varžybose iškovojo net 37 medalius, penkeriose olimpinėse žaidynėse vietas pirmajame aštuonete iškovojo net septynis kartus.
Paskutinėmis Simonos varžybomis tapo UCI treko Čempionų lygos IV etapas Londone praėjusių metų gruodžio 4 dieną.
LDSF prezidentas Darius Levickis pasidžiaugė Simonos prisijungimu prie federacijos administracijos komandos. „Prikalbinti Simoną nebuvo sunku. Žinoma, ne kartą kalbėjomės apie bendrą darbą, turėjome išsiaiškinti, ar mūsų siekiai tokie pat, ar vienodai įsivaizduojame tikslus, – kalbėjo LDSF vadovas. – Simona puikiai supranta problematiką, tam tikras ydas mūsų sporte. Visi žinome, jog nebus lengva, bet esame laimingi, kad ji tiesiogiai prisijungė prie mūsų federacijos veiklos ir siekių įgyvendinimo“.
LDSF prezidentas yra įsitikinęs, kad sportinei federacijos veiklos daliai būtina skirti dar didesnį dėmesį. „Turime net penkias olimpines disciplinas – treką, plentą, MTB, BMX lenktynes ir laisvojo stiliaus BMX, o iš viso vystome beveik dešimt dviračių sporto disciplinų ir jų atšakų. Tai reiškia, kad kiekvienais metais turime surengti tiek pat Lietuvos elito grupės čempionatų, prisidėdami prie jų dalinai arba prisiimdami visą čempionatų organizacinę atsakomybę.
O kur dar pasaulio, Europos čempionatai, kitos tarptautinės varžybos, Lietuvos vaikų, jaunučių ir jaunių čempionatai. Veiklos tikrai daug, – pažymėjo D. Levickis. – Siekdami efektyvumo, federacijos veikloje turime skirti dar daugiau dėmesio sportinei daliai: talentų paieškai, aiškių sportinių kriterijų sudarymui ir jų laikymosi kontrolei, rinktinių pasirengimo sezonui priežiūrai ir koordinavimui. Sporto direktorė bus atsakinga už iškeltų sportinių tikslų vykdymą“.
Nuo dviračio – į direktorės kėdę. Ar lengva buvo priimti sprendimą tapti LDSF administracijos dalimi?, – paklausėme S. Krupeckaitės.
Neslėpsiu, pamąstyti reikėjo. Nuspręsti nebuvo lengva. Na, ir dirbti manau nebus labai paprasta, nes yra kur tobulėti. Sporto pasaulyje esu daug metų, tik dabar teks galvoti ne apie save, o rūpintis kitais ir siekti bendrų tikslų. Dar sportuodama vis susimąstydavau, ką veiksiu baigusi dviratininkės karjerą. Užklysdavo įvairios mintys, idėjos, tačiau konkrečių atsakymų nerasdavau. Viena aišku, kad norėjau ir noriu prisidėti prie dviračių sporto vystymo Lietuvoje, nes tai yra, ką žinau ir myliu.
Anksčiau federacijoje sporto direktoriaus pareigybės nebuvo. Kokie svarbiausi darbai laukia?
Mano užduotys – užtikrinti sportinės veiklos planavimo nuoseklumą ir sistemiškumą, didinti efektyvumą, padėti treneriams tinkamai planuoti treniruočių procesą ir varžybų kalendorių. Tikiuosi, kad su treneriais pavyks rasti bendrą kalbą. Tik kartu galime nuversti kalnus.
Kaip vertinate dabartinę situaciją Lietuvos dviračių sporte?
Mano nuomone, šiuo metu dviračių sportas Lietuvoje gyvena ne pačius geriausius laikus. Turime ne vieną elitinį sportininką, tačiau privalome labai susirūpinti jaunųjų sportininkų ugdymu. Turime plėsti dviračių sporto geografiją Lietuvoje, pritraukti į sporto šaką naujų specialistų. Manau, kad reikia vėjelio, kuris nupūstų dulkes.
Ką norėtumėte perduoti dviračių sporto treneriams, dviratininkams?
Mano noras – padėti visiems ir kiekvienam, kelti dviračių sporto lygį ne tik Lietuvoje, bet ir tuo pačiu Europoje. Norėdami žengti į priekį, turime suvienyti jėgas, į daug ką žvelgti plačiau ir optimistiškiau.
S. Krupeckaitės atėjimas – ne vienas pasikeitimas LDSF administracijoje. Nuo balandžio 11 dienos LDSF techninio direktoriaus pareigas pradės eiti anksčiau federacijoje dirbęs Antanas Taučius.