V. Kariniauskas ir Lukas Lekavičius buvo tie du jauni įžaidėjai, kurie grūdinosi skolomis permirkusiame Kauno „Žalgiryje“ 2014-2015 metų sezone.
Lietuvos krepšinio flagmano auklėtinis V. Kariniauskas pralaimėjo konkurencinę kovą savo kolegai ir su 3,6 taškų vidurkiu Eurolygoje nesugebėjo įsitvirtinti „Žalgiryje“.
Iš tiesų, po to momento daug vilčių į 198 cm įžaidėją niekas nedėjo. Tai buvo tarsi eilinis lietuvis klaidžiojantis po egzotiškus Europos klubus su vienkartiniais šmėstelėjimais.
2016-aisiais metais Vaidas nustebino Lietuvą savo užtikrintu žaidimu besiruošiant Rio olimpinėms žaidynėms. Jokia paslaptis, kad įžaidėjo pozicijoje tuo metu buvo labai prasti popieriai, o su nerimu prisimenami laikai, kai Mantas Kalnietis rungtyniaudavo po 35 minutes.
Jono Kazlausko eksperimentu per tuos ketverius metus rinktinėje buvo ir Šarūnas Vasiliauskas, ir Lukas Lekavičius, o į olimpines žaidynes išskrido būtent V. Kariniauskas. Visgi toks įvertinimas stipriai žaidėjo akcijų nepakėlė.
Antrą kartą marškinėlius su užrašu „Lietuva“ užsivilkęs 27-erių alytiškis prikėlė savo karjerą, kai jau niekas to nesitikėjo.
Lažybų skandalas Panevėžyje, patirtos traumos, ilgos ir nevaisingos naujojo klubo paieškos, abejonės dėl prasto tritaškių pataikymo. Per visą tai Vaidas perėjo ir sugebėjo įrodyti tiek sau, tiek krepšinio pasauliui, kad jo vieta yra aukštame lygyje.
Sezono pradžioje Vaidas nutūpė Kėdainiuose ir atstovavo „Nevėžį-Optibet“ vasaros lygoje. Gerą turnyrą sužaidęs atakų generolas gavo pasiūlymą oficialiai prisijungti prie klubo. Tada ir prasidėjo pasakiška istoriją, kurią norėsis tęsti ir toliau.
„Kažkaip viskas gerai sukrito. Pirmosiose rungtynėse LKL jau gerai jaučiausi. Praeitame sezone buvo koronaviruso pirmoji banga, turėjau traumą.
Stiprinau savo kūną, pagreitėjau. Manau tai davė pasitikėjimo savimi ir taip gavosi“, – sezono pradžią portalui tv3.lt apibūdino V. Kariniauskas.
Lietuvos pirmenybėse šį sezoną įžaidėjas rungtyniauja po daugiau nei 30 minučių ir vidutiniškai renka po 17,4 taško, 3,3 atkovoto kamuolio ir 6,8 rezultatyvaus perdavimo.
Stebėtini rodikliai, tačiau faktas kaip blynas – Mariaus Kiltinavičiaus gautas pasitikėjimo kreditas buvo puiki pradžia turinčiam ką įrodyti V. Kariniauskui.
Virginijus ir Tadas Bulotai bei treneris M. Kiltinavičius pirmieji dėjo drąsų žingsnį pasikviesti Vaidą jau įsibėgėjus pasiruošimui.
Dabar tai galima vadinti genialiu sprendimu, nes įžaidėjas be didesnių klausimų yra daugelio ekspertų galvose šio sezono MVP.
„Kai prisijungiau jie buvo pradėję pasiruošimą, nebuvo likę daug laiko iki pirmų rungtynių. Savaime aišku, kad atėjus turėjau iškart duoti rezultatą, bet kad tokį didelį – nemanau, kad treneris tikėjosi ar aš pats.
Svarbiausia, kad buvau fiziškai gerai pasiruošęs. Komandai rezultatas gavosi neblogas, daug laimėjome rungtynių ir pats išėjau į geresnę situaciją“, – kalbėjo 27-erių „Juventus“ krepšininkas.
V. Kariniausko įtaka komandos žaidimui tiesiog stulbinama. Kėdainiškiai su įžaidėju laimėjo penkerias rungtynes, o be jo laimėjo vos kartą ir nusirito iki 8-osios pozicijos.
Kur tokio perversmo paslaptis? Kaip Vaidas sugebėjo nepalūžti? Vargu, ar kiekvienas žaidėjas sugebėtų susitvarkyti su tokiu spaudimu. Kalbame apie pavardę mirguliavusią žiniasklaidos antraštėse lažybų kontekste bei sumenkusią psichologinę būseną.
„Dirbu su savo treneriu lengvojoje atletikoje jau trečius metus. Gerinau savo kūną, bandžiau jį suprasti, o kai tai padariau – psichologinė būsena buvo aukštesniame lygyje. Tai duoda didesnį pasitikėjimą savimi“, – įgautą mentalinę stiprybę apibūdino V. Kariniauskas.
Dabar lietuvis jau Utenos „Juventus“ narys. Rezultatyviausias LKL žaidėjas ir šioje komandoje yra vienas svarbiausių.
Uteniškiai kurį laiką gavo ganėtinai mažai kredito už skambias pergales šį sezoną. Juk Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalyje ekipa patiesė Vilniaus „Rytą“, o pats V. Kariniauskas tritaškiu pralaimėjimą įrašė Kauno „Žalgiriui“.
Dėmesį nuo „Juventus“ sėkmės vis patraukė tai pavargęs „Žalgiris“, tai prasta „Ryto“ organizacija, tai kiti faktoriai.
14 pergalių ir 6 pralaimėjimus savo kraityje turintis uteniškiai Lietuvos pirmenybėse šiuo metu yra treti. Reikia sutikti, kad bent per televizoriaus ekraną ši grupė žmonių atrodo labai vieningas ir smagus darinys.
„Matote, kai atėjau man pasisekė, kad laimėjome daug rungtynių. Su pergalėmis ryšys tarp žaidėjų kur kas greičiau mezgasi. Jei pralaimėtume, gal būtų sunkiau, bet dabar viskas labai susicementavo.
Manau, kad turime labai tvirtą rūbinę, daug patyrusių žaidėjų, kurie žaidę aukštame lygyje. Bryantas Crawfordas vienintelis užsienietis, bet vistiek visi patariame, padedame. Iš trenerių ir valdžios taip pat jaučiame gerą feedbacką (aut. past. refleksiją)“, – kalbėjo V. Kariniauskas.
Priekyje šios „chebrytės“, kaip jis pats mėgsta sakyti, yra vyriausiasis treneris Žydrūnas Urbonas.
Prieš kameras be perstojo liežuviu malantis ir vienas iš smagiausių stebėti LKL trenerių yra didelė Utenos klubo sėkmės priežastis.
Smalsu, koks Ž. Urbonas yra kai kamerų aplinkui nėra?
„Jis yra žmogiškas, tikrai nėra toks, kuris daug rėktų. Duoda laisvę žaidėjams, nesame rėmuose. Gera 9-10 žmonių rotacija, tad pasireikšti irgi galime visi.
Būnant su žaidėjais, taip jis gali aprėkti, bet mes jį laikome savu. Galėčiau vadinti jį žaidėjų treneriu“, – strategą pagyrė V. Kariniauskas.
Visai neseniai uteniškiai turėjo labai gerą progą pasiekti KMT finalą, tačiau pusfinalyje nepasipriešino Panevėžio „Lietkabeliui“.
Abi ekipos rungtynių pradžioje sunkiai tvarkėsi su įtampa, tačiau greičiau įsibėgėjo „Lietkabelis“. Panevėžiečiai neleido užčiuopti žaidimo gijų nei komandai, nei lyderiui V. Kariniauskui.
Bronza pažymėtą finalinį ketvertą prisiminęs įžaidėjas sutiko, kad „Lietkabelis“ buvo geriau pasiruošęs, tačiau pažėrė kritikos ir sudarytam tvarkaraščiui prieš taurės savaitgalį.
„Nemanau, kad mums pritrūko patirties, nes turime daug patyrusių žaidėjų. Pats esu žaidęs ne vienoje taurėje užsienyje ir Lietuvoje. Tiesiog „Lietkabelis“ tai dienai buvo geriau pasiruošę.
Tikrai nepadėjo ir tai, kad žaidėme viena diena vėliau su Prienų „CBet“. Pats žaidžiu trisdešimt ir daugiau minučių, tad sunkiau buvo atsistatyti. Į rungtynes su „Lietkabeliu“ ėjome praktiškai neturėję nė vienos normalios treniruotės.
Nežinau kodėl buvo sudarytas toks tvarkaraštis. Suprantu, kad nuo manęs komandoje daug kas priklauso ir nesijaučiau taip, kaip turėčiau jaustis svarbiausiose sezono rungtynėse“, – sakė V. Kariniauskas.
Apetitas auga bevalgant ir reikia manyti, kad „Juventus“ kuklių tikslų sau nebekelia. Akivaizdžia ketvertuko komanda tapusiems uteniškiams nepatekimas į pusfinalį būtų prastas rezultatas.
Aukštus tikslus sau kelia ir V. Kariniauskas, kuriam norisi turėti medalį. Tiesa, tam reikės ir toliau išlikti kovoje prieš „Lietkabelį“ ir „Rytą“.
„Mano asmeninis tikslas yra kuo geriau susižaisti iki svarbiausių LKL kovų. Dabar būtina nebarstyti tų taškų, nes pasidarėme tokia komanda, kuri negali pralaimėti žemiau nei „Top 4“ komandoms.
Turime rinkti kiekvieną pergalę ir kovoti dėl aukštesnės nei ketvirta vietos, kitu atveju neturėsime namų aikštės pranašumo. Galvoju, kad turime iškovoti bent porą pergalių prieš pagrindinius konkurentus, o pats, asmeniškai, keliu sau tikslą kovoti dėl medalių“, – ambicingas buvo V. Kariniauskas.
Rinktinės reikalai dabar Vaido galvoje yra numeris vienas. Čia jis vėl tose pačiose įžaidėjo rogėse ir sutiko keletą pažįstamų veidų.
Štai vyr. treneris Darius Maskoliūnas pažįstamas jau nuo 2016-ųjų, nes asistavo tuometiniam vairininkui Jonui Kazlauskui.
Ne paslaptis, kad panašaus plano žaidėjas yra ir Mantas Kalnietis – aukštas, gebantis kurti, skaityti situacijas bei kibiai gintis.
Sugrąžintas beveik penkis metus atgal V. Kariniauskas daug neprisiminė, tačiau naujoku irgi nesijaučia.
„Jis tada buvo asistentas, tad turėjo kiek kitokią rolę. Dabar visi sprendimai yra jo, kiekvienas pasirinkimas priklauso nuo Dariaus.
Daug apie 2016-uosius su treneriu pasakyti negaliu, bet jis su Šarūnu Jasikevičiumi nuėjo labai ilgą kelią, puikiai dirbo kartu ir tikiuosi, kad susidirbsime, – dėstė V. Kariniauskas. – Dabar aš vistiek laikausi daugiau savo linijos. Aišku, vyresnių žaidėjų patarimai man yra labai vertingi. Visgi atradau savo stilių ir mažiau vaikausi tų idealų.
Žiūrėdavau Diamantidį, Spanoulį, Jasikevičių, bandydavau juos kartoti, bet dabar einu savo keliu. Taip, Mantas labai patyręs žaidėjas. Žiūriu kaip jis elgiasi tam tikrose situacijose, bet į jį nesilygiuoju.
Nesijaučiu naujoku, nes puikiai prisimenu tuos 2016-uosiuos olimpinėse žaidynėse. Dabar šiek tiek kitaip, nes ruošiamės labai trumpą laiką, yra tik dvi rungtynės.
Žaidėjai toje rinktinėje buvo geriausi įmanomi, o dabar neturime NBA ir Eurolygos lietuvių. Manau, kad tos patirties turiu ir nelaikau to pirmu kartu“.
Laukia dvi rungtynės – Čekija ir Danija. Vaidas sutiko, kad daug ko čia mąstyti nėra – Lietuva privalo tai padaryti.
„Dėl spaudimo – kiekvienam individualiai. Per dvi treniruotes sunku apie tai pasakyti, bet aš asmeniškai suprantu, kad tai yra Lietuvos rinktinė ir turi laimėti prieš danus šimtu procentu. Nėra kitų klaustukų. Atvažiavai, atlieki darbą ir toliau eini užbaigti sezoną.
Jei jauti spaudimą prieš danus – kažką darai negerai“, – sakė V. Kariniauskas.
