Pasaulio čempiono titulą apgynusio kanojininko Tomo Gadeikio rugsėjo 10 dieną laukia dar svarbesnis įvykis – vestuvės su ilgamete drauge Jovita.
Segede (Vengrija) per pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo pirmenybes trečią kartą planetos čempione tapo mūsų dvivietės kanojos įgula šiaulietis, o dabar Kaune gyvenantis Tomas Gadeikis ir visaginietis Raimondas Labuckas.
Neolimpinę 200 m distanciją jie nuirklavo per 37,101 sek. ir 0,312 sek. aplenkė medalininkais tapusius Rusijos kanojininkus Viktorą Melantjevą ir Nikolajų Lipkiną bei Baltarusijos sportininkus Dmitrijų Rebčenką ir Aleksandrą Vovčeckį, kurie mūsų irkluotojams pralaimėjo 0,498.
„Medaliais be galo džiaugiuosi, kadangi jie iškovoti po nepaprastai atkaklios kovos. Kasmet varžovų vis labiau gausėja, matėsi daug naujų veidų. Tačiau Segede mėgstamoje distancijoje laimėjome visus plaukimus. Labai patiko čempionatas, kurį stebėjo apie 20 tūkst. žiūrovų, jau prieš mėnesį laiko buvo parduoti visi bilietai.
Vengrai surengė labai gražų varžybų atidarymą. Manau, kad Segede buvo pačios gražiausios irkluotojų varžybas šį sezoną, tai buvo didelė irkluotojų šventė. Vengrijoje baidarių ir kanojų irklavimas – viena populiariausių sporto šakų, jų irkluotojai irgi yra vieni stipriausių pasaulyje. Per varžybas buvo nepaprastai karšta, kepino 35 laipsnių karštis, nepūtė joks vėjelis“, – sako T. Gadeikis.
Apdovanojimus iš Segedo parsivežė dar du Lietuvos irkluotojai. Neolimpinėje 500 m distancijoje Andrejus Olijnikas ir Ričardas Nekriošius iškovojo sidabro medalius. Mūsų šalies irkluotojai distanciją įveikė per 1 min. 28,524 sek. ir nusileido tik Vengrijos atstovams Davidui Totui Tothui ir Tamasui Kulifai (1.28,134).
– Tomai, kur rengėtės čempionatui?
– Latvijoje, Limbažiuose. Tenai irklavimo bazė nėra geresnė už Trakų, namie irkluoti būtų žymiai geriau. Tačiau mums namie nėra mokami dienpinigiai, maitintis turime už savo pinigus. Per kelias savaites tai susidaro nemaži pinigai.
– Kodėl su Raimondu Labucku Segede neirklavai olimpinio 1000 m nuotolio ir nekovojai dėl kelialapio į Londono olimpines žaidynes?
– Mes tam nuotoliui nebuvome pasirengę. Dabar, kai į žaidynes „atsirinko“ daug europiečių, per Pasaulio taurių varžybas, kurios prasidės kitų metų gegužės mėnesį, manau, bus įmanoma patekti į Londono olimpines žaidynes. Pagrindinė europiečių atranka vyks Duisburge (Vokietija). Visi trys Pasaulio taurės varžybos bus surengti vienas po kito kiekvieną savaitgalį.
– Dar sezono pradžioje galvojome bandyti jėgas vienviečių varžybose, tačiau dabar, olimpinį kelialapį iškovojus Jevgenijui Šuklinui, visą dėmesį sutelksime dvivietei kanojai. Ką parodė kovos 1000 m distancijoje irkluojant dvivietę kanoją?
– Irkluotojai labai stiprūs, į olimpines žaidynes kelialapius jau pelnė septynios įgulos. Jokių staigmenų nebuvo. Tos įgulos, kurios turėjo patekti, tos ir pateko. Tai – Vokietijos, Azebaidžano, Rumunijos, Rusijos, Baltarusijos, Čekijos, Lenkijos irkluotojai.
– Ar nenustebino Azerbaidžano irkluotojų sėkmė?
– Ne, tai buvę ukrainiečiai, kurie buvo tapę pasaulio čempionato prizininkais. Dabar jie jau kelerius metus atstovauja Azerbaidžanui.
– Tad dabar tavęs laukia įtempti metai, nebus kada ir ilsėtis?
– Kodėl? Dabar su Raimondu kokį mėnesiuką ilsėsiuosi. Turiu daug įvairiausių planų, o svarbiausias įvykis mano gyvenime ir savotiškas išbandymas – rugsėjo 10 d. įvyksiančios vestuvės su dar studijuojančia drauge Jovita.
– Kur įvyks judviejų povestuvinė kelionė?
– Dar nenusprendėme, dabar ramiai norisi pabūti namuose, atsigauti po čempionato. Vėliau kažkur išvažiuosime iš Lietuvos į šiltus kraštus. Gal į Ispaniją ar dar kur nors.
– Kaip vertini Lietuvos irkluotojų pasirodymą Segede?
– Jaunimas pasirodė gerai, jau turime vieną olimpietį. Šaunu.
– Siekiant pergalių, reikalingas geras sportinis inventorius Ar juo nesiskundi?
– Niekuo skųstis negaliu. Irkluojame portugalų gamybos kanoją „Nelo“, o irklai – kauniečių „Brača sport“.
– Kur rengsitės pagrindiniams kito sezono išbandymams?
– Viskas priklausys nuo finansavimo. Rugsėjo mėnesio pabaigoje kibsime į darbą. Rudenį ir žiemą norėtųsi irkluoti kur nors šiltuose karštuose.
Marytė Marcinkevičiūtė
