Lietuvos rinktinės puolėjas Kšyštofas Lavrinovičius jau trečius metus vilki Sienos „Montepaschi“ aprangą. Nors italai pažymi, kad mūsiškis krepšinio kalbą yra įvaldęs kur kas geriau nei bet kokią kitą, bet pripažįsta, jog jis sparčiai tobulėja ir šioje srityje.
Pasiilgsta lietuvių
Vos atvykęs į Italiją 2007 metais K. Lavrinovičius kalbėjo tik lietuviškai ir rusiškai, tad jam reikėjo vertėjo, bet dabar, prabėgus jau beveik 3 metams, jis jau ne tik supranta, bet ir moka kalbėti angliškai, o paskutiniame interviu net prižadėjo, jog greitai išmoks ir italų kalbą.
„Manau, jau po metų galėsiu duoti interviu ir itališkai“, – pareiškė Brolis.
K. Lavrinovičius šiek tiek liūdna, kad dabar Sienoje jis – vienintelis iš lietuvių. Čia nėra nei jo brolio dvynio Darjušo, nei buvusio komandos draugo Rimanto Kaukėno – abu jie atstovauja ispanų grandui Madrido „Realui“, o bene vienintelė reali proga su jais susitikti – varžybų metu.
„Kai žaidėme kartu, Rimas man labai padėjo, ypač susikalbėti. Juk iš pradžių nesuprasdavau nieko, ką kiti sakydavo. Bet net ir dabar, kai jis išvyko į Madridą, jis niekur nuo vertėjo darbo nepabėgo – Darjušas taip pat nėra labai didelis anglų kalbos specialistas,“ – piktdžiugiškai atskleidė K. Lavrinovičius.
Italų žurnalistų paklaustas, kurį iš judviejų geresnį laiko jų motina, K. Lavrinovičius nusišypsojo:
„Mūsų mama nesako, kuris yra geresnis, bet kartais pajuokauja, kad Darjušas yra jos vaikas, o aš – tėvo. Bet, aišku, tai tik žaidimas, nes mums šeima yra labai svarbi.“
Tiesa, Kšyštofas pripažįsta, kad bent jaunystėje jo brolis buvo šiek tiek darbštesnis:
„Taip, kai buvo jauni, jis žaisdavo daugiau ir geriau, o visi sakydavo, kad jis stipresnis už mane. Man buvo truputį skaudu tai girdėti, bet kiekvieną dieną treniravausi vis sunkiau ir pasiekiau tai, ką dabar turiu.“
Idealai – Arvydas Sabonis ir Michaelas Jordanas
Oficialiai „Montepaschi“ svetainės internete pasiteiravus, kada suprato, kad gali tapti profesionalu, Kšyštofas nugrimzta į prisiminimus:
„Turbūt tokio vieno momento nebuvo, tiesiog nuo 13 metų pradėjau lankyti krepšinį, o prieš tai apie nieko panašaus net nesusimąstydavau. Vėliau pradėjau stebėti visas rungtynes, kurias tik rodydavo per televizorių – nuo NBA iki Europos lygų, ir šlovinti Michaelą Jordaną bei Arvydą Sabonį. Tada ir įsimylėjau šį žaidimą.“
Brolis tvirtina, kad Sienoje jaučiasi puikiai ir džiaugiasi, kad 2007 metais, kai paliko Kazanės „Uniks“ ekipą, priėmė „Montepaschi“ pasiūlymą:
„Tai buvo tikrai geras pasirinkimas ir kokybinis šuolis mano karjeroje. Esu labai laimingas ir didžiuojuosi, kad žengiau tą žingsnį. Nors norėjau išbandyti savo jėgas Amerikoje, manau, kad pasielgiau teisingai.“
K. Lavrinovičiaus grafikas – labai įtemptas, todėl laisvo laiko jis turi mažai. Visą jį skiria savo šeimai: žmonai Tatjanai („Mis Rusija 2004“) ir sūnums Danieliui bei Dominykui.
Aukštaūgis iš Lietuvos pradėjo vertinti laiką ir stengiasi išnaudoti kiekvieną minutę:
„Kai esu autobuse ar lėktuve, dažniausiai žiūriu DVD, o su komandos draugais juokaujame ir juokiamės. Geriausiai sutariu su Sandro Bencardino, Shaunu Stonerooku ir Matteo Borsi“.
Pokalbio pabaigoje italai mūsiškio pasiteiravo, ką jis mano apie naująjį Italijos rinktinės trenerį Simone Pianigianį, kuris yra ir „Montepaschi“ strategas.
„Simone yra pasiruošęs. Jis yra didis treneris ir manau, kad tiek jo, tiek visos italų rinktinės laukia šviesi ateitis. Jei teks kautis Lietuvai ir Italijai? Prieš rungtynes pasikalbėsime ir pajuokausime, o mačo metu vienas kitam bandysime pridaryti kuo daugiau nemalonumų“, – kaip visada šmaikštauja K. Lavrinovičius.
