Lietuvos rinktinės ir Sienos „Montepaschi“ puolėjas Kšyštofas Lavrinovičius, pravarde Brolis, yra vienas universaliausių krepšininkų visoje Europoje, o jo pelnytų taškų skaičius dažnai būna didesnis net už aikštėje praleistą minučių kiekį. Taigi nenuostabu, kad savo gerbėjų jis turi ir mūsų šalyje, ir Italijoje.
Nors K. Lavrinovičius, žaisdamas „Montepaschi“ klube, nepatenka į startinį penketą, tai jam ne kliūtis: retai kada pasitaiko rungtynių, kad jis parketą paliktų nesurinkęs bent 10 taškų. Brolis yra nenuginčijamas puolimo meistras: gali pataikyti ne tik iš artimos distancijos, bet ir iš už tritaškio linijos, tad yra tikras varžovų galvos skausmas.
Sunkiai sustabdomam krepšininkui šiemet sukaks jau 30 metų, bet jis vis dar dega noru atstovauti Lietuvai svarbiausiose Europos ir pasaulio varžybose. Tą dar kartą jis patvirtino dalyvaudamas oficialaus Sienos „Montepaschi“ interneto puslapio surengtoje konferencijoje, kurioje savo klausimus žaidėjui galėjo užduoti visi jo talento gerbėjai.
Pateikiame įdomiausius konferencijos klausimus ir atsakymus.
Sporadico: – Sveikas, Kšyštofai! Pirmiausia, sveikinu su svarbia pergale prieš „Panathinaikos“ ekipą. Norėčiau tavęs paklausti apie kalbas. Visi mato, kad krepšinio kalbą tu esi įvaldęs puikiai, o kaip tau sekasi mokytis italų ir anglų kalbų?
K. Lavrinovičius: – Mano anglų kalbos žinios yra „very bad“ (angl. „labai prastos“), bet stengiuosi jas tobulinti, mokausi, turiu, kas man padeda. Ačiū už sveikinimus su pergale.
Monica: – Žiūrėdama rungtynes prieš „Panathinaikos“ įsitikinau, kad tavęs sustabdyti tiesiog neįmanoma. Taip pat noriu pažerti tau komplimentų dėl akivaizdžiai pagerėjusios gynybos. Dabar tu stiprus tiek puldamas, tiek gindamasis, todėl varžovams visada pridarai nemalonumų. Noriu palinkėti, kad ir šiemet patektumėte į Eurolygos finalo ketverto varžybas, nes demonstruojate nuostabų krepšinį.
K. Lavrinovičius: – Ar ne per daug gerų žodžių? Bet kokiu atveju, dėkoju tau, miela drauge. O dėl gynybos galiu pasakyti tik tiek, kad kiekvieną dieną treniruojuosi ir stengiuosi ją gerinti.
Gediminas: – Kšyštofai, kur tau labiau patinka rungtyniauti – Sienos „Montepaschi“ klube ar Lietuvos rinktinėje?
K. Lavrinovičius: – Turbūt Sienoje, nes čia juk moka pinigus! O rinktinėje? Esu patriotas, todėl visada noriu ir norėsiu atstovauti savo šaliai – už Lietuvą žaisiu tol, kol galėsiu.
Diba11: – Kšyštofai, manau, kad esi didis žaidėjas ir tikiuosi, kad krepšinyje laimėsi viską, ką galima. Norėčiau paklausti: kai tau buvo 16 metų, kiek kartų per savaitę treniruodavaisi ir ar darei kokius nors specialius pratimus, siekdamas pagerinti savo metimą?
K. Lavrinovičius: – Jei atvirai, nesu iš tų, kam patinka treniruotės, bet be jų nieko nepasieksi, todėl ir aš treniravausi labai daug. Anksti pradėjau žaisti profesionalų krepšinį, todėl per savaitę išeidavo kokios 7-8 treniruotės ir dar kelerios rungtynės. Dėl metimo galiu prisipažinti, kad man nepatikdavo žaisti baudos aikštelėje ir stumdytis po krepšiu, todėl išmokau pataikyti ir iš toliau.
Mike 25: – Ciaooooooooo (it. „labas“)!
K. Lavrinovičius: – Ciaooo! Beje, lietuviškai sveikinantis sakoma „Labas“.
Obradovic: – Negaliu nieko daugiau pasakyti, kaip tik pagirti visą komandą už puikų pasirodymą mače su „Panathinaikos“. Ta proga norėčiau pasiteirauti, ar Nikola Pekovičius („Panathinaikos“ vidurio puolėjas – aut.) ir iš arti atrodo toks pats bauginantis?
K. Lavrinovičius: – Taip, Pekovičius iš tikro yra labai aukštas, bet man jis nekelia baimės. Ką gi, noriu padėkoti visiems „Montepasci“ fanams už tikėjimą mumis ir tokį karštą palaikymą.
