K. Kemzūra: kiti du nelaimingieji veikiausiai bus aukštaūgiai

Kęstučiui Kemzūrai po rungtynių su Čekijos komanda teko sunkesnė dalia nei vadovaujant savo auklėtiniams. Strategas greičiausiai tokį scenarijų būtų iškeitęs į dar vieną draugišką susitikimą.

Tačiau realybė tokia, kad K.Kemzūra po mačo turėjo priimti sprendimą, kurie trys krepšininkai paliks ekipos stovyklą. Nelaimingaisiais tapo Donatas Motiejūnas, Martynas Gecevičius ir Renaldas Seibutis.

Būtent apie šią žinią spaudos konferencijoje buvo diskutuojama daugiausia. Įdomu, kad po rungtynių su čekais diskusijos dėl būsimo keturioliktuko vyko itin ilgai. Netgi pats rinktinės strategas atsiprašinėjo žurnalistų už laiko uždelsimą.

„Džiugu pasiekti pirmąją pergalę ir nesvarbu, kad varžovas ne pats stipriausias. Neturėjome jokios informacijos apie priešininkus ir mačui nesiruošėme. Pasisekė pagerinti du rodiklius: klaidų skaičius ir atkovotu kamuolius. Be abejo, yra taisytinų dalykų, nuliūdino keli momentai, kai susikraudavome persvarą ir reikėdavo užbaigti žudiko instinktu, mes dėl vaikiškos klaidos gynyboje susikurdavome sau problemų“, - kalbėjo strategas.

- Ko konkrečiai trūko Motiejūnui?

- Pirmose rungtynės jis žaidė mažiau, nes pajėgesnis varžovas buvo. Šiandien rungtyniavo daugiau ir daug geriau. Sprendimas buvo ne vien du mačai, jį matėme ir treniruotėse. Kartu dirbome tris savaites. Jo energija ir atsidavimas viršijo normalaus supratimo jėgas. Dažnai jo ta energija ir judesiai buvo nepamatuoti. Dažnai tai ateina su patirtimi, reikia ne tik aukštai šokti, greitai bėgti, reikia ir įgūdžių kitų.

- Kaip reagavo Donatas?

- Negaliu į žmogaus vidų įlįsti. Manau, kad jis normaliai reagavo. Visi gražiai atsisveikinome, apsikabinome. Jam nėra lengva, jis jaunas žmogus, o antrą vasarą nepateko į rinktinę. Manau, kad jis pakankamai turi gerą kietą sportininko charakterį. Tikiu, kad jis pasieks savo užsibrėžto tikslo. Aš girdėjau jo interviu, kuris man patiko stovyklos pradžioje. Jo klausė, kas bus jeigu nepateksiu. Jis sakė, kad bent jau padėsiu kitiems geriau pasirengti. Aš žinau, kaip jie nori visi būti dvyliktuke. Aš suprantu, kaip mums būtų buvę gerai FIBA sprendimas turėti 14 žaidėjų, nes mes turime gerų krepšininkų. Kitos komandos galbūt neturi, o mes turime daug jų. Galbūt net ne 14, o 20.

- Kalbant apie Gecevičių ir Seibutį. Kodėl jie neįtiko?


- Martynas pasižymi tritaškiais metimais. Jis gynėjas, o toje pozicijoje yra Kaukėnas, Pocius, Delininkaitis, nors kol kas jis nerodo to žaidimo, kur norime matyti. Tomo privalumas, kad kažkuriuo metu jis gali pažaisti įžaidėju. Nenoriu, kad jis galvotų, jog turi vietą, bet tikiuosi, kad jis supras, jog laukiame iš jo gero žaidimo ir to tikimės. Renaldas turėjo labai gerą sezoną, labai tuo džiaugiausi. Jis - žmogus pozityvas. Jis visada optimistas, visada ragina draugus. Žmogiškos savybės yra aukščiausiame lygyje. Galbūt gynėjų grandyje turime ir aštresnių žaidėjų ir aukštesnio meistriškumo. Puolėjo pozicijoje jam yra sunkiau žaisti.

- Kiti du žaidėjai, kurie paliks rinktinę, bus aukštaūgiai?

- Veikiausiai taip. Iki galo nesu apsisprendęs ar turėti 6 didelis ir 6 mažus, ar turėti 7 didelius ir 5 mažus. Kai turėjome Mačiulį, jis buvo per pusę. Jis buvo 7 mažas ir 6 didelis. Šiuo atveju jo trūksta, bet suksimės iš padėties.

- Kada paaiškės dvyliktukas?

- Manau, kad pasiliksime sprendimą iki paskutinių draugiškų.

- Kokį įspūdį paliko Valančiūnas?

- Išskirčiau Jasikevičių ir Valančiūną. Džiaugiuosi Šarūno sugrįžimu ir Jono žaidimu. Jasikevičius daro kitus geresnius, visiems malonu žaisti. Jonas agresyvus, energingas, spėja visur ir atkovoti kamuolį, ir nubėgti į puolimą.

- Po dviejų rungtynių galėtume įvardyti stipriąsias ir silpnąsias puses?

- Turime akcentuoti gynybos dalykus. Gerinsime gynybos arsenalą, mokysimės iš klaidų. Taip pat stengsimės išgyvendinti klaidas, nes pirmos rungtynės buvo itin „derlingos“. Reikės akcentuoti kovą dėl kamuolių. Tai yra vienas lemiančių faktorių. Reikės pridėti kažkokį arsenalą puolime ir puolimas prieš zoninę gynybą. Nejaukiai jaučiamės prieš šią gynybos sistemą.