Taro įtemptų treniruočių, pertraukėlių metu krepšininkai rado laiko pasidalinti ir reikšmingiausiais prisiminimais iš praeities – būtent tą žiūrovai gali išvysti naujos kartos „GO3“ televizijos originalaus turinio laidoje „Rinktiniai“.
Antroje laidos serijoje prisiminimais dalinosi 11 kartų rinktinei atstovavęs Donatas Motiejūnas, nuo 2011 m. nacionalinės komandos neapleidžiantis Mindaugas Kuzminskas, Rokas Jokubaitis, Tomas Dimša, vyr. treneris Kazys Maksvytis ir legendinis rinktinės masažuotojas Juozas Petkevičius, geriau žinomas kaip Juozukas.
Momentas, kai per kūną bėga šiurpas
„Rinktinė man asmeniškai visada buvo daugiau nei žaisti už klubą“, – sakė D. Motiejūnas.
„Visada buvo didžiausia svajonė ne NBA ar dar kažkas, o būtent atstovauti rinktinę. Jeigu mes laimėsime, tai visi laimėsime – visa Lietuva“, – pridūrė M. Kuzminskas.
Štai tokiomis nuomonėmis apie atstovavimą savo šaliai dalinosi ilgamečiai rinktinės nariai. Tiesa, dar ilgiau nei abu šie sportininkai rinktinėje yra Juozukas, kuris dar nuo 1990 m. yra neatskiriama nacionalinės komandos dalis.
„Aš, kai einu dirbti į komandą kokią nors ir man sako „Tu turi atsisakyti rinktinės“, tai iškart sakau, kad rinktinės neatsisakysiu. Kol mane laikys ir nesudžiovins, tol aš iš čia neišeisiu“, – apie atsidavimą rinktinei sakė jis.
Rinktinėje žaidžiantys krepšininkai ir personalo nariai vieningai sutaria, kad svarbiausias ir jautriausias momentas yra giedamo himno minutės prieš prasidedant rungtynėms.
„Visą laiką per himną, kai būna čempionatų pradžios, atvažiuoja daug mūsų fanų, šiurpsta oda“, – sakė M. Kuzminskas.
„Kai 15 tūkst. gieda himną, visada yra viduje specialus jausmas. Jaudulys susimaišęs su visomis emocijomis“, – pridėjo ir D. Motiejūnas.
Rinktinės treneris Evaldas Beržininkaitis sakė, kad ypač atmintyje įsirėžusios yra visiems gerai žinomos paskutinės himno eilutės:
„Kai žmonės paskutines eilutes „Vardan tos Lietuvos“ ryškiau, garsiau sušunka, tuo momentu man visada šiurpas per kūną pereina.“
„Gumulas man dažnai būna, kai himnas suskamba. Apžiūriu tada, vyrai stovi, atrodo, tikrai Lietuva ir mes už ją“, – sentimentais dalinosi Juozukas.
Rinktinėje daugiau atsidavimo
Ne vienas krepšininkas dar prieš prasidedant pasiruošimui jaučiasi išsekęs ir gali pasirodyti, kad jėgų čempionatui po klubinio sezono gali ir neužtekti. D. Motiejūnas pasakojo, kad čempionatų vasaromis poilsio krepšininkai apskritai beveik neturi.
„Su treneriu paskaičiavome, kad oficialių varžybų buvo 88. 8 gavau laisvas Prancūzijos čempionate, kai treneris pasirenka, kam duoti pailsėti, kam – ne. Aš, kadangi esu vyriausias, gaunu šiek tiek daugiau.
8 pailsėjau, bet prie to prisideda dar 10 ar 12 priešsezonio varžybų. Atžaidėme beveik 100 rungtynių, o baigsis rinktinė, greičiausiai reikės iškart į klubą važiuoti. Poilsio kaip ir nebus“, – sakė jis.
Tiesa, rinktinės strategas K. Maksvytis aptarė, kad žaidimas už klubą ir už rinktinę dažnai yra labai skirtingas.
„Klube jie gauna kontraktus ir juos laikome po griežtu kumščiu. Jie turi atidirbinėti savo kontraktus, savo pinigus, kuriuos gauna, o čia yra kitaip. Čia atvažiuoja žaisti už Lietuvą savo noru.
Galiu pasakyti, kad yra šiek tiek daugiau laisvės, bet iš žaidėjų pusės yra daugiau patriotiškumo, atsidavimo, nes žaidžia už Lietuvą“, - sakė treneris.
Nors už savą šalį žaisti ir norisi, D. Motiejūnas atskleidė, kad kai kurie klubai yra nelinkę savo krepšininkų siųsti į tokius ir panašius turnyrus, o tokį savo sprendimą grindžią skaudžiomis patirtimis.
„3-4 metai atgal aš gavau kvietimą į rinktinės langą ir man tuometinis klubas pasakė, kad aš nevažiuoju. Ir viskas, aš nevažiavau. Jie pasakė, kad jei aš išvažiuosiu, jie ieškos naujo žaidėjo.
Man buvo sakomi tokie dalykai, kad pasižiūrėčiau Gallinari, Bjelica, dar kelis variantus – jie visi vasarą susitraumavo“, – sakė aukštaūgis.
Apie krepšininkų nuovargį ir traumas pridūrė ir vienas rinktinės kineziterapeutų Vytautas Kailius:
„Pernai metais žaidėme su Vokietija ir buvo du pratęsimai Europos čempionate. Jonas tiek buvo išsekęs, kad pradėjo pusę kūno traukti, kratytis. Tada ir mineralus girdėme, ir tampėme – visą vakarą dirbome, vargome su juo.“
Skaudi „atkabinimų“ patirtis
Nors daugelis rinktinės vasarą pasitinka su šypsena, tačiau procese laukia ir ne itin malonus dalykas. Rinktinės kandidatų sąrašas kiekvienąkart turi sutrumpėti iki 12 pavardžių, todėl pasiruošimo procese prasideda vadinamieji „atkabinimai“.
„Man dabar atėjo toks periodas, kai mane lyg reiktų atkabinti, bet žiūriu, kad krepšininkai atsikabina“, – šyptelėjo Juozukas.
D. Motiejūnas dalinosi, kad su tokia karčia patirtimi susidūrė ne kartą, tačiau praėjus kuriam laikui jis suprato, kad tai gali išeiti į naudą.
„Ne vieną kartą buvau (atkabintas – aut. past). Jausmas šūdinas, nėra smagu. Gaila, būna motyvacinis nuopuolis kurį laiką, pyksti ant visų.
Psichologiškai sunku būna, bet jeigu tu turi gerą charakterį, tai papyksti, pasinervuoji kelias dienas, o tada užsidarai į salę ir stengiesi tapti geresniu, kad kitais metais nebūtum toje situacijoje“, – pasakojo krepšininkas.
„Aš pats prisimenu, kad graudiniesi, bet ne dėl to, kad labai liūdna, o dėl to, kad visi spaudžia ranką, apkabina už tą darbą vasarą. Ta emocija tokia nelabai smagi“, – pasakojo ir M. Kuzminskas.
Netikėtą atkabinimą prisiminė ir T. Dimša:
„Nemaloniausia buvo, kai toks netikėtas buvo. Atrodė, kad turime kažkiek laiko, galvojome, kad bus atkabinimai prieš pat. Pamenu, treneris pasakė, kad laisvas, tai buvo tuo momentu šiek tiek gaila, bet toks gyvenimas.“
Šį momentą gerai prisiminė ir treneris Giedrius Žibėnas pasakojęs, kad dėl T. Dimšos patraukimo piktas buvo ne jis vienas.
„Pernai atsimenu, kai atkabinome Dimšą, tai Marius Grigonis nelabai patenkintas buvo, nes buvo geras draugas“, – kalbėjo jis.
Nors Juozukas per tris dešimtis metų darbo rinktinėje matė daugybę tokių atsisveikinimų, tačiau jam ypač įsiminė tik vienas:
„Kas man įstrigo, tai kai Donatą Slaniną atkabino. Po bendro fizinio jis atrodė geriausiai, bet po jo pasakė „Ačiū, Donatai, gerai padirbėjai“. Šito aš nesupratau.“
Ši nemaloni procedūra tampa tikras iššūkis rinktinės treneriui. K. Maksvytis pasakojo, kad atkabinimai yra labai skaudūs, tačiau su patirtimi treneris išmoko, ko tokiais momentais geriau nedaryti.
„Tai – viena nemaloniausių situacijų. Kažkiek su metais užsidedi kažkokius šarvus, bet vis tiek kartėlis išlieka.
Mėgdavau ilgas kalbas, nes reikia ir pagirti tą žaidėją, kad jis geras, pasakyti priežastį, kodėl jį atkabiname ir tada vėl pagirti, kad nenusimintų. Dabar žinau, kad tokių ilgų kalbų rėžti nereikia, nes atsimenu, kad jaunimo rinktinėje vieną žaidėją atkabinus ir jis verkė, ir mums ašaros byrėjo.
Reikia sausai, paprastai, teisingai nuplėšti pleistrą. Tai nėra maloni procedūra, bet turi ją padaryti“, – aiškino strategas.
Primename, kad Pasaulio taurė vyks rugpjūčio 25–rugsėjo 10 d. Visas Lietuvos rinktinės rungtynes transliuos TV3 ir tv3.lt.
Pirmajame etape Lietuva kovos su Egiptu, Meksika ir Juodkalnija. Visas pasaulio čempionato rungtynės jums patogiu metu galėsite stebėti „Go3“ televizijoje.
