Nors J.Kairys teigė šiais metais nedalyvausiantis pasaulio akrobatinio skraidymo čempionate JAV, ant žemės lakūną sunku sutikti. Tačiau „Valstiečių laikraščiui“ pavyko šį „oro banditą“ sutikti pakeliui iš Turkijos į Krokuvą nutūpusį Vilniuje.
Mielas Jurgi, kodėl tapote „oro banditu“?
Su kolegomis lakūnais sukūrėme tokią programą, kurioje dalyvauja trys lėktuvai. Jie nebūtinai vienodos konstrukcijos. Pati programa yra kitokia nei įprastos akrobatinio skraidymo čempionatams. Stebėdami šią programą, aviacijos mėgėjai pamato tokių triukų, kaip dviejų lėktuvų skrydis „kaktomuša“ ir pan.
Ar po tiek metų prie lėktuvo šturvalo vis dar užkaista kraujas?
Nesvarbu, kiek metų yra: jei kaista kraujas, reikia susirūpinti – kreiptis pagalbos į gydytojus. Kraujas negali kaisti, reikia mąstyti blaiviai ir viską daryti užtikrintai, neabejojant, ir nesistengti iššokti aukščiau bambos, nes ribos, danguje atliekant triukus, gali labai greitai išsitrinti. Su lėktuvais juokauti negalima.
Piloto kabinoje jaučiatės visiškai ramus?
Jei gebi save valdyti ir kontroliuoti, į viską žiūri ramiai. Žinoma, nerimauju, kai skrendant būna blogos oro sąlygos, pradeda blogai veikti lėktuvas ar trūksta pasiruošimo, tačiau tai būna itin retai. Pakilęs lėktuvu į dangų turi žinoti, kaip ir kas vyksta.
Ar dažnai pasitaiko lėktuvo gedimų?
Tokie gedimai reti. Dabar lėktuvai patikimi, tačiau anksčiau dėl nepatikimų lėktuvų ar peržengtų jų galimybių ribų netekau daug draugų. Nustodavo suktis propeleriai, lūždavo sparnai, kiti lakūnai nesuvaldydavo minčių ir nesugebėdavo susikaupti. Ne vienam trūkdavo ir pasirengimo.
Savo angare turite penkis lėktuvus. Kuris iš jų brangiausias?
Visi kaip vaikučiai. Kiekvieno galimybės ir privalumai skirtingi. Jie visi skirtingi ir negaliu pasakyti, kurį labiausiai mėgstu. Daug laiko ir minčių paaukojau konstruodamas lėktuvus, daug bemiegių naktų praleidau juos tobulindamas. Nuo 1984-ųjų pagelbėjau konstruktoriams juos tobulinti. Buvo labai liūdna, kai daugiau dėmesio teko skirti tik skraidymams.
Gal šiek tiek papasakotumėte ir apie jums ypatingą lėktuvą JUKA?
Tai 100 kg už visus kitus lengvesnis lėktuvas. Jis turi geriausią svorio ir traukos santykį, tačiau dėl to ir jo valdymas sudėtingiausias. Reikia daug ruoštis, kad puikiai valdytum šį plieninį paukštį. Šis lėktuvas konstruotas žiūrint į ateitį. Jis tobulintas ateities kartų lakūnams, kurie pilotavimo meistriškumo būtų mokomi nuo mažų dienų.
O dabar gal šiek tiek varžybų istorijos?
1977-aisiais dalyvavau pirmose rimtose varžybose, o vėliau buvau pakviestas į Tarybų Sąjungos rinktinę. Skraidžiau kartu su Steponu Artiškevičiumi. Tada išnaudojome visas YAK-50 galimybes. Steponas žuvo lūžus sparnamas, o mano kelias tęsėsi. Su YAK-50 laimėdavome visus gražiausių spalvų medalius. Po to atėjo laikas tobulinti ir SU markės lėktuvus. Pamilau šiuos lėktuvus ir stengdavausi su jais dalyvauti kuo daugiau varžybų. Teigiama, kad lėktuvas konstruojamas 30 metų. Tokių aš dabar ir turiu. Varžybose su SU lėktuvais laimėjau penkis medalius Freestyle (Laisvosios programos ) kategorijoje pasaulio čempionatuose.
Šiais metais vyksite į pasaulio čempionatą?
Jei atvirai, tai esu pavargęs nuo požiūrio į aviacinį sportą. Nenoriu ir negalėčiau sakyti, kad nepajėgčiau dalyvauti šiame čempionate, tačiau pabodo ištiesus ranką vaikščioti ir prašyti, kad kas finansuotų. Prieš dvejus metus mano dalyvavimą pasaulio čempionate parėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Man dabar liūdna, kad Lietuvoje neegzistuoja jokia sporto politika. Visi į savo pusę tempią tą antklodę, ant kurios sudėti pinigai. Ir galiu atvirai pasakyti, kad tą labai drastiškai daro Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Aviacijos sporto šakų finansavimą taip pat prižiūri Kūno kultūros ir sporto departamentas, kurio skiriamų finansų pakaktų sumokėti startinį mokestį, tačiau pasirengimui ir kelionėms pinigų neužtektų. Aš žinau, kad galėčiau iškovoti dar ne vieną medalį Lietuvai, tačiau nuoseklios sporto politikos trūkumas trukdo tą padaryti.
Užsiminėte apie finansus. Pinigai – visada aktualus klausimas. Kiek kainuoja kelionės į varžybas?
Sunkiausia įkainoti skiriamą laiką. Kartais pamiegi kelias valandas ir vėl turi būti kelionėje. Pavyzdžiui, dabar mano pasirodymų grafikas labai įtemptas. Sulaukiu kvietimų pasirodyti aviacijos šou visame pasaulyje. Kiek viskas kainuoja, sunku pasakyti. Daugiausia kainuoja darbas ir itin gerai, kai nemažą dalį jo gali padaryti pats. Kiek anksčiau prašnekome apie pasaulio čempionatą JAV. Sakykime, jame aš nenorėčiau dalyvauti su nuomotu lėktuvu, kurio nepažįstu, o vien tik savo lėtuvo nugabenimas iš Lietuvos į JAV kainuotų apie 10 tūkst. eurų. O paskaičiuokime, kiek dar kainuoja pasirengimas. Sakykime, reikėtų superpropelerio, kurio savybės geriausios. Taip pat reikia kuo galingesnio variklio, tačiau tada propeleris gali nuplėšti jį laikančius varžtus. Tai metalo ir jėgos žaidimas. Beje, reikia žinoti ir saugumo ribas.
Gal išduosite paslaptį, kokia vienos lėktuvo detalės kaina?
Paprastas lėktuvo ratas su stabžiais kainuoja daug brangiau nei automobilio, nors yra mažesnis (juokiasi).
Dauguma jus atsimena dėl beprotiškų skrydžių po tiltais.
Nevadinčiau tų skrydžių beprotiškais. Jiems visiems buvau tinkamai pasirengęs, gavęs visus reikiamus leidimus, skrydžiai buvo apdrausti. Aš manau, kad tuo metu Lietuvai ir lietuviams buvo svarbu pasidžiaugti savo laisve.
Šiais metais minime „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą 80-metį. Kiek jums reikšmingi šie metai ?
Mane labiausiai žavėjo Stepono Dariaus asmenybė. Jis buvo puikus žmogus ir lakūnas. Aš stengiuosi, kad jis būtų apipintas kuo mažiau legendų. S.Darius viską darė dėl Lietuvos. Kalbėdamas apie 80-metį, norėčiau pasakyti, kad šis skrydis simbolizavo meilę savo kraštui – Lietuvai. Ir dabar lankydamsis įvairiose pasaulio valstybėse ir susitikdamas su lietuviais galiu pasakyti, kad kiekvieno lietuvio, kad ir kur jį sutiktum, širdyje rusena meilė gimtajam kraštui.
Taigi pokalbį ir baigsime tuo, kad svarbu mylėti savo kraštą ir nepamiršti žiūrėti į dangų, kur skraido J.Kairys...
Ne, danguje skraido lėktuvai...
