„Žalgiris“ trečiojo kėlinio metu atsilikinėjo 25 taškais ir artėjo prie skausmingo sutriuškinimo, vėliau priartėjo iki 6 taškų, atkūrė intrigą, bet pralaimėjo bendru rezultatu 75:83.
Per visą lapkričio mėnesį Eurolygoje žalgiriečiai nė karto neiškovojo pergalės. O apie šios nesėkmių serijos nutraukimą antroje rungtynių pusėje prieš „Zenit“ nebetikėjo net ir ištikimiausi sirgaliai – M. Schilleris tik gūžčiojo pečiais, kai trečiojo kėlinio pradžioje jo komanda praleido tris tritaškius iš eilės ir taip palaidojo viltis pakovoti dėl pergalės.
„Turime žaisti agresyviau gynyboje, neleisti jiems mesti tritaškių, turime ir patys puolime žaisti agresyviau“, – prieš antrąją rungtynių pusę žurnalistui sakė M. Schilleris. Tačiau realus vaizdas aikštelėje šių trenerio žodžių nė iš tolo nepriminė – per maždaug keturias trečiojo kėlinio minutes „Zenit“ pabėgo nebepavejamu skirtumu, o pats „Žalgiris“ pabudo per vėlai.
Panašus scenarijus žalgiriečius ištiko ir rungtynėse prieš Milano „AX Armani“ – varžovai staigiai susikrovė 20 taškų pranašumą, o kauniečiai, nors ir grįžo į rungtynes, vis tiek nusileido varžovams.
Tv3.lt kartu su krepšinio treneriu ir ekspertu Tomu Purliu apžvelgia „Žalgirio“ ir „Zenit“ rungtynes ir Lietuvos čempionų pralaimėjimo priežastis.
Pasikartojantis scenarijus
Kalbėdamas apie pastarąjį „Žalgirio“ pralaimėjimą T. Purlys apžvelgė visą lapkričio mėnesį – pasak jo, pralaimėjimas „Zenit“ neparodė nieko naujo, tokį vaizdą sirgaliai ir patys komandos žaidėjai mato jau ne pirmą kartą.
Pralaimėjimą aukšto lygio klubams, pasak krepšinio eksperto, beveik visais atvejais ir nulemia būtent tos kelios, kartais labai trumpos, bet skausmingos atkarpos.
„Įspūdis jau ne pirmą kartą toks pats, nelabai ką naujo galima pasakyti. Matome kaip „Žalgiris“ pralaimi kelias trumpas atkarpas labai skaudžiai, plaukia pasroviui, nedaro didelių pakeitimų. Tos kelios bangos tiesiog žudo „Žalgirį“. Komanda turi suprasti, kad reikia kautis visas 40 minučių. Visų stipresnių komandų tokie ir yra koziriai – jie supranta, kad kiekviena ataka yra svarbiausia. Jei atsipalaiduoji bent tris-keturias minutes, tai prasideda sunkumai. Gerai būtų išimti tas kelias minutes iš vakarykščių rungtynių, bet jų niekas neišims“, – sako T. Purlys.
Varžovai mėto laisvi
„Žalgirį“ jau ne pirmose rungtynėse šiame Eurolygos sezone pražudo keli vienas po kito sukritę varžovų snaiperių tritaškiai. Taip nutiko ir ketvirtadienį, kai trečiojo kėlinio metu „Zenit“ tris kartus iš eilės pataikė iš tolimos distancijos.
Pasak T. Purlio, sudėtingus, fantastiniu būdu pataikytus tritaškius pateisinti dar galima, tačiau tokių laisvų metimų, kokius varžovams suteikia „Žalgiris“, Eurolygoje negali būti.
„Per pertrauką Schilleris labai gerai pasakė, kad turime žaisti agresyviau gynyboje, neleisti jiems mesti tritaškių, turime ir patys puolime žaisti agresyviau. Tai labai gražūs žodžiai, labai teisingi, bet vaizdas buvo priešingas – viskas buvo daroma atvirkščiai. Ką tu gali sakyti, kai išėjęs po ilgosios pertraukos gauni tris tritaškius, po minutės pertraukėlės gauni ir dar vieną. Tai buvo laisvi metimai, nieko stebuklingo. Ataka prasideda, komanda žaidžia pikenrolą, vienas perdavimas ir laisvas tritaškis – taip neturėtų būti. Tai kartojasi jau ne pirmas rungtynes. Čia jokių detalių net nėra – negali taip žaisti Eurolygoje, jei nori kažką čia nuveikti. Tokių klaidų ir užtenka, kad pralaimėtum rungtynes. Jei būtume super komanda, kuri turėtų labai daug talento, tai dar galėtum sugrįžti, bet taip nėra“, – dėsto T. Purlys.
Favorito, ar autsaiderio statusas?
„Žalgiris“ Eurolygos sezoną pradėjo keturiomis pergalėmis iš eilės, o dabar komanda patyrė jau penktą iš eilės pralaimėjimą. Dvikova prieš „Zenit“, kaip anksčiau sakydavo Šarūnas Jasikevičius, yra „Žalgirio“ klasės išbandymas – tai komandų, kurios veikiausiai kovos dėl patekimo į atkrintamąsias, akistata.
Nors nemažai specialistų „Žalgirį“ šioje dvikovoje laikė nežymiu favoritu, „Zenit“ atrodė kaip žymiai geriau pasiruošusi komanda. Į klausimą, ar „Žalgiris“ šioje dvikovoje bendrai galėjo būti laikomas favoritu, T. Purlys tiesiogiai atsakyti negalėjo – pasak eksperto, tokioje Eurolygoje ryškiu favoritu „Žalgiris“ nebus niekada.
„Labai sunku pasakyti. Pasižiūrėjus į Eurolygą jau nebežinai, kas kur yra favoritas. Aiškus favoritas yra „Barca“. Kiekvienose rungtynėse jie kol kas yra favoritai. Antroje vietoje yra Miuncheno „Bayern“ – irgi galima priskirti prie favoritų. Pavyzdžiui, Berlyno ALBA atrodė kaip lentelės dugno komanda, bet štai, sutriuškino Maskvos srities „Chimki“.
Labai sunku prognozuoti tokią Eurolygą. „Žalgiris“, ypatingai prieš tokias komandas, kurios turi labai gerus trenerius, kaip Xavieras Pascualis ir kiti, jie juk ieško ir randa silpnąsias žalgiriečių vietas – pačioje pradžioje buvo žaidžiama tik per Jankūną, patys leido mesti Rubitui, Lauvergne‘ui, žinojo, kad reikia nuo žaidimo atkirsti „Žalgirio“ gynėjus. Pažiūrėkime į Marių Grigonį – jis turbūt mažiausiai kartų kamuolį rankose turėjo šiame sezone. Taip surinko nemažai taškų, bet beveik visi jie buvo pelnyti labai sunkiai. O toks žaidimas nėra Mariaus kaltė – tai yra varžovų trenerio planas“, – sakė T. Purlys.
Koks tas „Žalgirio“ charakteris?
Lapkričio mėnesį nė karto nelaimėjęs „Žalgiris“ vis sugrįždavo į rungtynes, tačiau svarbiausioje jų stadijoje į priekį užleisdavo ilgiau dvikovos metu dominavusius varžovus. Daug sirgalių, netgi sporto komentatoriai ir apžvalgininkai, kalba apie kovingumą ir charakterį, kurio iš „Žalgirio“ neatimsi. Vis dėlto, pasak T. Purlio, charakterį parodytų ne tai, kad komanda grįžta į rungtynes, o tai, kad komanda neleidžia sau nutolti tokiu skaudžiu skirtumu.
„Nėra tarp komandų toks skirtumas, kad „Žalgiris“ galėtų pralaimėti rungtynes 30-40 taškų skirtumu. Aišku, buvo rungtynės Tel Avive, kur „Žalgiris“ taip ir nuplaukė pasroviui, nė kiek nesugrįždamas. Bet tai vienetiniai atvejai. Kai varžovai susikuria 20 ar daugiau taškų siekiantį pranašumą, tai natūralu, kad truputį atsipalaiduoja, tu negali žaisti visų rungtynių tokiu tempu. Natūralu ir tai, kad „Žalgiris“ grįžta – nebeturi kur dėtis, tu privalai kažką daryti, nes svyla padai. Bet blogiausia yra tai, kad komanda save iki tokių skirtumų išvis sugeba nuvesti – po to gelbėkis kaip nori, varžovas juk irgi nėra kvailas, visi nori laimėti. Nežinau, ar čia charakteris.
Charakteris būtų tada, jei tai nesikartotų. Kai visa tai kartojasi, nežinau, ar čia charakteris. Užsispyrimas ir kova reiškia, kad komanda kovoja visas 40 minučių. Yra problemų su žaidėjų koncentracija, nusiteikimu. Kol nepradės galvoti, kad kiekviena ataka yra paskutinė, kiekviena ataka yra svarbiausia, tol nieko apčiuopiamo nepavyks pasiekti“, – sakė T. Purlys.
