Venecijos „Reyer“ klubui atstovaujanti krepšininkė penktadienį, kovo 19-tąją, atšventė savo 31-ąjį gimtadienį, tačiau turbūt vargiai tikėjosi, kad tokią gražią dieną teks griežtai sėdėti namuose ir tik esant labai svarbioms priežastims bus galima išeiti į lauką.
Italijoje laikoma tikru koronaviruso židiniu. Paskutiniais duomenimis, užsikrėtusių daugiau nei 47 tūkst., o 4032 žmonių neteko savo gyvybių. Šalis išgyvena tikrai sunkų laiką. Nors patys italai dar bando būti optimistiškesni, tačiau, anot G. Petronytės, visa ši situacija tarsi scenos iš filmo.
Pati krepšininkė gyvena rajone, kur nuolat rinkdavosi daug turistų, verdavo tikras naktinis gyvenimas, žmonių būriai, kavinės, barai nuolat būdavo pilni lankytojų. Dabar – visiška tuštuma, miestas tuščias, vos vienas kitas į parduotuvę skubantis žmogus, o ir tas labai saugosi ir kiek įmanydamas vengia bet kokio kontakto.
„Iš tikrųjų tai taip, vos viena kita mašina pravažiuoja ir žmonių nėra visiškai,– interviu tv3.lt sakė G. Petronytė. – Pati gyvenu gana turistinėje vietoje, kur visada buvo daug turistų, žmonių, kavinės, barai dirbdavo pilnu tempu, o dabar visiškai tuščia, viskas užsidarė, praktiškai nė gyvos dvasios, vos keletas žmonių gatvėje. Vaizdai tikrai kaip iš filmo.“
Paklausta, ar galima išeiti bent trumpam iš namų, krepšininkė atsakė: „Labai trumpam. Praktiškai tik į parduotuvę, kai reikia kažkokių produktų. Turime dokumentą, tai tarsi leidimas iš klubo, jeigu kažkas mus sustabdytų, kad galime tą daryti esant būtinybei.“
Sustojus čempionatui lietuvės atstovaujamas klubas išplatino rekomendacijas, kokių sąlygų būtinai reikia laikytis, kai šalyje karantinas. Pati G. Petronytė tikina, kad namuose yra praleidusi jau savaitę ir kol kas labai neaišku, kokia situacija bus toliau. Sklinda įvairūs pranešimai, vieni baiminasi, kad vėl bus neįvertinta situacija, kaip krizės pradžioje, kiti gi jau yra nusistatę ir atspirties tašką.
Plačiau – interviu.
Išbūti namų sąlygomis ilgesnį laiką kiekvienam žmogui yra sunku, o dar ir sportininkams, kurie įpratę daug judėti. Kaip atrodo jūsų dienos rutina?
Na kaip čia pasakius, tikrai nuobodoka (juokiasi.) Nes šiandien (pokalbis vyko penktadienį, kovo 20-tąją) jau savaitė kaip tik namuose esame. Buvo iš komandos atstovų sakyta, kad dar tikrai kurį laiką teks taip pabūti. Tad kažkiek sportuojame, pratimus atliekame, bandome formą sportinę palaikyti, bet, žinoma, sunku visą laiką likti namuose. Dabar pasakyta, kad greitu metu tikrai nesportuosime įprastai ir turime likti namuose. Na, o po to bus žiūrima ir įvertinama esama situacija.
Bet žmonės laikosi karantino? Gatvės tuščios?
Iš tikrųjų tai taip, vos viena kita mašina pravažiuoja ir žmonių nėra visiškai. Pati gyvenu gana turistinėje vietoje, kur visada daug turistų, žmonių, kavinės, barai dirbdavo pilnu tempu, o dabar visiškai tuščia, viskas užsidarė, praktiškai nė gyvos dvasios, vos keletas žmonių gatvėje. Vaizdai tikrai kaip iš filmo.
Vadinasi, žmonės jau suprantą situacijos rimtumą, nes, stebint iš šalies, tai Italijoje situacija atrodo labai sudėtinga.
Taip, laikosi karantino ir jau supranta. Na jie gal iš pradžių padarė klaidą, kad pernelyg nerimtai žiūrėjo į visą situaciją, nes dabar skaičiai pasiekė neįtikėtiną mastą. Jau dabar tai teko matyti parduotuvėje, kaip visi greitai stengiasi pasiimti, ko reikia ir eiti namo. Traukiasi vieni nuo kitų, žvilgsniai krypsta kitur. Kai kurie net apsirengę žieminiais rūbais, storais, o juk gana šilta, bet jie taip daro, kad tik kažkiek sumažintų riziką ir matytusi kuo mažiau jų kūno. Visi kažkaip bando pergyventi šią situaciją ir sumažinti riziką apsikrėsti.
O jūsų klubas dar prieš paskelbiant karantiną ėmėsi kažkokių specialių apsaugos priemonių?
Taip, tikrai labai profesionalus klubas, reagavo į viską žaibiškai. Buvo net paskaitos vedamos kelios, nurodymai, kaip ką kada reiktų daryti ir ko žūtbūt nedaryti tokiu metu. Išdalinti dezinfekciniai skysčiai, dar kai šiek tiek sportavome, tai ir salė, ir kamuoliai buvo dezinfekuojami. Jaučiame tikrai, kad rūpime klubui.
Bet pačioje pradžioje, kai prasidėjo tie visi dalykai, skaitant spaudą tikrai galima buvo pradėti labai smarkiai bijoti, nes tiek daug temų šiuo klausimu. Bet klubas tikrai rūpinosi mumis iškart ir ramiau galima jaustis.
Pasikalbate turbūt tarpusavyje ir su komandos draugėmis. Kaip jos dienas leidžia, ką mano apie visą šitą situaciją, gal kai kurios kiek optimistiškiau nusiteikusios?
Na, dabar tik susirašome kartais. Juoko formoje paklausiame, kaip sportuojame, kokius pratimus atliekame, kas virtuvėje sukasi, kas lovoje skaito, ar dar kažką veikia. Aš jau sakiau anksčiau, kad šioje situacijoje žmogus arba gali į rimtą depresiją papulti, arba reikia kiek įmanoma kovoti su tuo ir „pralaužti“ save, tiesiog išgyventi tokį sunkų periodą. Tam tikrai būtina susigalvoti bent kažkokią, kad ir mažiausią, veiklą.
Ar kalbama apie šalies čempionato pratęsimą?
Kol kas ar iš klubo, ar iš kitų pranešimų nepanašu, kad kažkas vyktu greitai. Neteko man matyti, kad būtų drąsiai apie tai kalbama, tiksli data pranešama. Dabar viskas sustoję iki balandžio 3-ios dienos, o po to bus įvertinama situacija ir priimami kažkokie sprendimai.
Jei būtų šansas sugrįžti dabar į Lietuvą, ar grįžtumėte?
Šiuo metu tikrai ne. Ir galimybių nematau, nes ir skrydžiai atšaukiami ir apskritai nesaugu. Tuo labiau didelis klausimas, juk visos šalys savaip dabar viską reguliuoja, kas susiję su šiuo viruso klausimu. Savus apribojimus gali įvesti. Sunku keliauti, o ir tai neaišku gal ir oro uoste gali apsikrėsti, kažkokie žmonių srautai turbūt jose dar yra vis vien. O juk ir aš šiuo metu esu tame vadinamajame „raudonajame taške", tai nemanau, kad manęs kas ir lauktų Lietuvoje, nes aš pavojų rimtą kelčiau kitiems. Aš turėčiau save izoliuoti bent jau dviem savaitėmis, užsidaryti nuo visų, negalėčiau net artimųjų pamatyti. Juk ir Lietuvoje situacija nėra labai gera. Kol kas geriausia man būti čia, pralaukti šį karantino laiką ir tada įvertinti situaciją.
Ar netrūksta būtiniausių prekių aplink jus esančiose parduotuvėse kur esate?
Aš asmeniškai tai to nemačiau tikrai, kad būtų visiškai tuščios lentynos. Taip matosi, kad gal žmonės užsiperka daugiau vienu kartu, bet kad visiška tuštuma tikrai ne. Žinoma, apart dezinfekcinio skysčio, kurio tikrai labai trūksta ir žmonės labai nepatenkinti, kad jo tiesiog nėra. Aš turiu klubo duotą kiekį, tai man dar geriau kažkiek. Tačiau tokia situacija tikrai neramina, nes tokiu laiku tokia priemonė tikrai būtina. Atrodo, kad visi žmonės nemokamai turėtų būti juo aprūpinami, bet, deja, jo tikrai labai trūksta.
