Vos tik sužinojus, kad Lietuva turės galimybę rengti šį čempionatą, V. Jasutis neslėpė savo džiaugsmo ir sakė, kad tokia galimybė yra ypatinga.
Prieš pat prasidedant pirmiesiems pasirodymams federacijos vadovas sakė, kad viską suorganizuoti pavyko dar geriau, nei buvo tikėtasi.
„Neįsivaizdavome, kad viskas taip bus. Kai tu kažką darai savo komandoje, generuoji mintis, nori kažko neįprasto, naujo. Bet čia kaip paveikslas – kol žiūrovai nepamatė, neįvertino jo, dailininkas nežino, kiek iki galo tai yra geras dalykas.
Po pirmųjų dienų girdime tik liaupses, tik padėkas ir sakė, kad užkėlėme kartelę taip aukštai, kaip Europos čempionatai dar niekada nebuvo pakilę“, – džiaugėsi jis.
Paklaustas, ar organizaciniame procese susidūrė su nemaloniais netikėtumais, V. Jasutis žvelgė į valdžios atstovus.
Dar likus kelioms savaitėms iki čempionato starto federacija liejo pyktį, kad prie istorinių pirmenybių rengimo valstybė iki šiol nėra prisidėjusi nė centu ir valdžiai tokio masto renginys nerūpi. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tada atkirto, kad federacija pinigus gaus, tačiau tik po čempionato.
Tiesa, čempionato pradžios dieną ŠMSM aiškino, kad federacija pinigų dar net nėra prašiusi.
„Man atrodo, kad išpildėme viską ir netgi dar daugiau. Valstybė gali į šitą klausimą atsakyti, kokie nesklandumai pas mus, o mes apie tai jau nebegalvojame.
Kas mums rūpėjo, tą mes padarėme, o tai, ko mes negalime pakeisti – nepakeisime“, – sakė pašnekovas.
Laimingi atsitiktinumai sufleruoja sėkmę
Šiame čempionate Lietuvai atstovauja penki sportininkai. Dvi poros – Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius bei Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala – varžysis šokių ant ledo rungtyje, o tarp moterų rungsis Aleksandra Golovkina.
Visgi nesunku pastebėti, kad favoritais ne tik tarp lietuvių, tačiau ir tarp visų dalyvių yra laikomi A. Reed ir S. Ambrulevičius, kurie 2023 m. Europos čempionate liko per žingsnį nuo medalio – ketvirtoje vietoje.
„Teisingai sakote, kad pretenduoja į medalius, o ar jie laimės, sužinosime sausio 13 dieną, – sakė V. Jasutis. – Nuo pat čempionato gavimo teisių, per visą eigą, mus lydi tam tikri geri sutapimai, tai tikiuosi, kad dar vienas geras sutapimas mus pasieks tada.“
Federacijos prezidentas teigė, kad jokio spaudimo šiai porai nėra ir negali būti, o medaliai galėtų būti tik gražus papildymas.
„Spaudimo aš negaliu daryti jokio. Pasakysiu, kad laimėtų medalį, o jie nelaimės, mes jų neatleisime, viskas liks taip pat.
Medalis, aišku, būtų jiems pasiekimas, kurio jie siekia ir kiek daug jėgų atiduoda, o mums tai būtų dar vienas apdovanojimas prie puikių pasiekimų, kuriuos mes turime, eidami į šį čempionatą“, – kalbėjo pašnekovas.
Aptardamas kitus lietuvius V. Jasutis prognozavo, kad toks lygis, kuriame yra minėtieji favoritai, netrukus atsidurs ir P. Ramanauskaitės ir D. Kizalos pora, o A. Galovkina yra puikioje formoje pasiekti gerus rezultatus.
„Paulina ir Deividas turi eiti ir pradėti tą kelią, kurį kažkada pradėjo Allison ir Saulius. Jų laukia už 5–6 metų panaši šlovė.
Aleksandra yra patyrusi sportininkė, dabar geros formos. Tikimės, kad už kelių dienų ji parodys savo geriausią rezultatą ir tai bus dar viena dovana Lietuvos žiūrovams.
Išskyrus tai, kad neturime vyruko, mes rinktinę turime beveik pilną“, – dėstė jis.
Tobulėti dar yra kur
Kiek daugiau nei prieš metus su naujienų portalu tv3.lt bendravęs V. Jasutis buvo tik pradėjęs savo pareigas federacijos prezidento poste. Jau tada jis teigė, kad per savo kadenciją nori federaciją pakelti į dar nebūtas aukštumas.
Paklaustas, kiek į priekį pavyko pasistūmėti per metus, V. Jasutis sakė, kad sunku vertinti patį save, bet rezultatai gali sufleruoti teigiamą pokytį.
„Girdime dabar ir Lietuvoje, ir užsienyje, kad šį renginį vertina kaip geriausią šių metų renginį. Valdovų rūmų ledas buvo naujas projektas ir dar nemažai projektų yra stalčiuje. Sunku vertinti, bet manau, kad federacija dar nebuvo tokiame taške, kuriame yra dabar, bet tai – tik pradžia“, – teigė čiuožimo federacijos vadovas.
Visgi to paties pokalbio metu jis teigė, kad sąlygos šiai sporto šakai Lietuvoje yra itin prastos, tačiau net ir po čempionato V. Jasutis nesitiki pagerėjimo dėl vienos priežasties.
„Nemanau (kad sąlygos pagerės – aut. past.). Čempionatas atvažiavo, o valdžios požiūris tas pats – nulinis.
Kas nesimato dabar užkulisiuose, tai mes stengiamės, kad kuo greičiau atsirastų nauja arena ir ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Turime planą ir manau, kad po metų kalbėsimės prie naujos arenos, jei nepastatytos, tai bent pradėtos“, – vylėsi pašnekovas.
Nors arena gali išdygti jau greitu metu, tačiau ilgai užtruks kol Lietuvoje patobulės trenerių kompetencijos. Šios srities trūkumus jau dabar sufleruoja tai, kad visi Lietuvai atstovaujantys čiuožėjai treniruojasi užsienyje.
„Augti turi ne tik čiuožėjai, bet ir treneriai, o čia dar didesnis procesas. Areną tu gali pastatyti, o treneriams reikia įdirbio, pinigų ir pan. Tai galėtų išsipildyti galbūt po 10 metų“, – kalbėjo V. Jasutis.
Visgi džiugesį teikia tai, kad Lietuvos čiuožimui švenčiant 100 metų jubiliejų šalis gavo progą organizuoti tokį čempionatą. Federacijos prezidentas teigė, kad toks sporto šakos lygis galėtų pradžiuginti tuos, kurie buvo šios sporto šakos pradininkai.
„Man sunku pajusti šimtmečio laikotarpį, esu šiek tiek jaunesnis, – šyptelėjo V. Jasutis. – Prabėgo 100 metų ir tie, kurie kūrė čiuožimą prieš 100 metų gali didžiuotis, ką mes darome dabar.
Sunku turbūt buvo įsivaizduoti, kad čiuožimas taip patobulės, tai linkiu, kad ir po 100 metų kažkas pasakytų, kad čiuožimas tik klesti.“
