Trečiajame ketvirtyje baskai turėjo 16 taškų deficitą, tačiau po to ispanai perėmė iniciatyvą.
„Visų pirma – sveikinimai mano žaidėjams su pergale. Svarbiausia, kad niekada nepasidavėme. Sudėtinga buvo atsilikus penkiolika ar šešiolika taškų trečiojo kėlinio viduryje, bet nenustojome kautis. Žaidėme gerai ir per ilgąją pertrauką tai pasakiau žaidėjams. Problema, kad atvykome po pralaimėjimų serijos ir tai įlenda į galvą, o tada kiekviena klaida atrodo triguba.
Turime toliau žaisti su pasitikėjimu ir supratime, kad kartais galime klysti, pramesti ar neapsiginti, bet reikia žaisti toliau. Taip ir padarėme, tai stumtelėjo mus atsilikus penkiolika ar šešiolika taškų, keli perimti kamuoliai bei pataikyti metimai suteikė pasitikėjimo savimi. Paskutines minutes sužaidėme protingai ir pasiekėme pergalę, kuri Eurolygoje yra itin svarbi“, – teigė ispanas.
P.Laso taip pat džiaugėsi tuo, kaip T.Sedekerskis tvarkosi su kapitono pareigomis.
„Tadas mums yra geras vyrukas, labai svarbus, mūsų kapitonas, Vitorijoje jis praleido jau daugybę metų. Tas lietuviškas charakteris mums labai padeda. Mums buvo sunku išgyventi be jo, jis dvi ar tris savaites nežaidė, buvo traumuotas, bet tokiame tvarkaraštyje tai reiškia apie dešimt rungtynių. Jis mums suteikia balanso tarp perimetro ir baudos aikštelės.
Su juo visi žaidžia gerai. Dažnai statistika to neparodo, bet vienas žaidėjas gali paversti kitus geresniais. Tadas yra puikus pavyzdys to, ko mums reikia. Šiandien jis gal ir nežibėjo, bet mums buvo itin svarbus visose rungtynių dalyse“, – tikino treneris.
Kas nutiko per paskutines 14 minučių?
Buvome labai agresyvūs ir daugelis tų taškų atėjo iš geros gynybos. Galėjome bėgti, susikurti situacijas ir gerai jas išpildyti. Pataikėme svarbiausiose atakose, vieną kartą pataikė Trentas, kitą – Kamaras, pataikė ir Chima. Protingai išnaudojome progas ir vertėme juos gintis visas 24 sekundes. Kažkaip susigrąžinome rungtynių ritmą paskutiniajame kėlinyje, nors atsilikinėjome. Svarbiausia, kad laimėjome.
Kodėl lemiamu metu nežaidė Tadas Sedekerskis ir Markusas Howardas?
Labai paprasta – Kamaras ir Nikos buvo puikūs, iš mano pusės būtų kvaila juos pakeisti. Kai pakeičiau Markusą ir Tadą, saugojau juos nuo pražangų ir ilsinau lemiamai atkarpai, bet Kamaras ir Nikos pasirodė labai sėkmingai. Nesu itin susirūpinęs dėl vieno ar kito žaidėjo gero pasirodymo, manau, kad suprantame, jog komandai žaidžiant gerai, sužibės visi.
