Po nesėkmių ruožo – pertrauka
2016-ųjų sausį G. Krapikas buvo atleistas iš Lietuvos čempionų trenerio pareigų. Šį žingsnį klubas nusprendė žengti po pralaimėjimo Eurolygos „Top 16“ etape prieš Bambergo „Basket“ net 33 taškų skirtumu. Tais metais antrame Eurolygos etape „Žalgiris“ iškovojo vos 2 pergales per 14 susitikimų
Nuo tada strategą prie šoninės linijos matėme tik Lietuvos rinktinėje, kai jis darbavosi Jono Kazlausko asistentu. Po nesėkmingų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių ir pasibaigusio olimpinio ciklo iš nacionalinės komandos pasitraukė vyr. treneris, jį vėliau pakeitė Dainius Adomaitis, kuris savo asistentais dirbti pasikvietė Ramūną Šiškauską, Beną Matkevičių ir Mindaugą Brazį.
Darbo po to Gintaras Krapikas neieškojo. „Vieną sezoną padariau pertraukėlę, nes darbas Kauno „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu yra atimantis daug energijos ir nervų“, – portalui tv3.lt pasakojo treneris.
Tačiau iš karto pridėjo, kad nuo artėjančio sezono bandys ieškotis naujo klubo. Paklaustas, ar liks Lietuvoje, G. Krapikas sakė, kad neatmeta tokios galimybės, bet daugiau šansų, jog išvyks į užsienį.
Pasiūlymų treneris teigė dar neturįs. „Bet jau turguje“, – šypsojosi G. Krapikas.
Įpėdinis tvarkosi puikiai
Šarūnas Jasikevičius iš pradžių buvo 1992-ųjų Barselonos olimpiados bronzos laimėtojo asistentas, tačiau vėliau perėmė Kauno „Žalgirio“ vairą, tapo Lietuvos čempionu, o šį sezoną Eurolygoje sugebėjo nugalėti tokius grandus kaip Maskvos CSKA, „Barcelona“, Atėnų „Panathinaikos“ ir Tel Avivo „Maccabi“.
Su G. Krapiko vadovaujamu „Žalgiriu“ Šaras pirmą kartą 2013-14 metų sezone tapo Lietuvos čempionu, o vėliau prisijungė prie komandos trenerių štabo. „Labai džiaugiausi, kad jis dar ir kaip žaidėjas tapo Lietuvos čempionu, o perėmęs vairą – ir kaip treneris. Jo karjera vystosi puikiai, jis sieks aukščiausių tikslų ir neabejoju, kad juos pasieks“, – pasakojo G. Krapikas.
Savo įpėdinio rezultatus kretingiškis vertina puikiai, tačiau sako nemanąs, jog iš jo Š. Jasikevičius, būdamas asistentu, daug ko išmoko: „Šarūnas visada žaidė komandose, kurios turėjo aukščiausio lygio trenerius, jis iš jų turėjo daugiau ko pasimokti nei iš manęs, bet aš mėgavausi tuo laiku dirbant kartu.“
Nors iš Kauno „Žalgirio“ G. Krapikas išvyko ne pačiomis maloniausiomis aplinkybėmis, tikina, kad beveik nepraleidžia kauniečių rungtynių. „Manau, kad kai toks autoritetas kaip Šarūnas pradeda dirbti, visi žaidėjai jį puikiai prisimena dar iš tada, kai jis pats žaidė, kokią jis įtaką turėdavo komandose.
Jis turi ką žaidėjams pasakyti. Būtų labai keista, jei žaidėjai tuo nepasinaudotų. Ne tik lietuviai, bet ir jaunesni užsieniečiai, kaip Pangosas, Westermannas ar Hartensteinas“, – pagyrų Šarui negailėjo G. Krapikas.
Iš tirščių neburia, prisiminimais „nesvaigsta“
Lietuvos rinktinės trenerių štabe įvykusi rokiruotė – įdomi, daug kas spėlioja, kaip gi seksis naujam trenerių štabui, tačiau G. Krapikas ateities prognozuoti nenorėjo: „Pradėti kalbėti, kai dar nėra įvykusi nei viena treniruotė, būtų labai neobjektyvu ir nekorektiška.
Aš visada sakiau, kad, jei federacija, kurios prezidentas yra Arvydas Sabonis, suprantantis krepšinį, paskyrė Dainių Adomaitį vyriausiuoju treneriu, reiškia, pasitikėjimas yra ir belieka palinkėti sėkmės.“
Pats G. Krapikas nacionalinei komandai atidavė daug. Jis 1995-siais su rinktine laimėjo Europos čempionato sidabrą, o 1992-siais padėjo iškovoti legendinius bronzos apdovanojimus Barselonos olimpiadoje.
Buvęs krepšininkas, paklaustas, ar dažnai pasižiūri istorinių olimpinių žaidynių vaizdo įrašus, purtę galvą: „Dabar, kai tokios galimybės yra, visada įdedami toki trumpi filmukai, juos pažiūriu. Su tais vyrais, su kuriais teko kartu žaisti ar treniruoti, susitinkam prie progos, galimybei esant prisimename, bet nesvaigstam tais dalykais.“
Per sekmadienį vykusius krepšinio 95-mečio apdovanojimus būtent 1992-ųjų bronzinė rinktinė buvo paskelbta geriausia visų laikų Lietuvos krepšinio komanda.
