Paskutinėmis metų dienomis naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti išėjusius į amžinybę ir jų paliktą pėdsaką Lietuvos ir užsienio sporto istorijoje.
Anapilin išėję Lietuvos sporto atstovai
Vasario 8 d. Lengvosios atletikos federacija pranešė apie vieno iš geriausių visų laikų Lietuvos daugiakovininkų Ryšardo Malachovskio mirtį.
58-erių metų vyras mirė atostogaudamas Italijos kalnuose.
1985, 1987 ir 1991 m. R. Malachovskis laimėjo Lietuvos dešimtkovės čempionatus, 1988 m. (aštuonkovė) ir 1992 m. (60 m barj. bėgimas) Lietuvos uždarų patalpų aštuonkovės čempionatus.
Ne vieną kartą gerino Lietuvos rekordus. 1988 m. liepos 2 d. užfiksuotas Lietuvos dešimtkovės rekordas (8437 taškai) nepagerintas iki šiol. 1984-1990 m. buvo SSRS rinktinės narys. 1984 m. laimėjo SSRS jaunimo čempionatą, 1987 m. – SSRS taurę, 1989 m. buvo SSRS žiemos čempionato prizininkas.
Vasario 20d. Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija pranešė, kad po sunkios ligos, eidama 72 metus mirė Lietuvos slidinėjimo čempionė, sporto meistrė Irena Milašiūtė-Dešukienė-Ustinavičienė.
Slidinėti pradėjusi Dūkšte, Ignalinoje, studijavo Vilniaus Pedagoginio instituto Istorijos fakulteto, istorijos-fizinio auklėjimo specialybę.
1973-1977 metais vadovaujant treneriams Birutei ir Juozui Skernevičiams ji 6 kartus tapo Lietuvos slidinėjimo čempione, 7 kartus užėmė 2-ą vietą, sėkmingai startavo sąjunginėse varžybose.
Balandžio 28 d. 85-erių Anapilin iškeliavo nusipelniusi Lietuvos irkluotoja Irena Sonia Bačiūlytė-Vaitkevičienė.
1939 metais Kybartuose gimusi moteris net 13 kartų yra tapusi Lietuvos irklavimo čempione, o Europos čempionatuose su aštuonvietės valties įgula tris sykius iškovojo aukso medalius (1963, 1965, 1967) ir dukart pasipuošė sidabriniu apdovanojimu (1964, 1966).
Ilgametė sportininkė ir trenerė buvo apdovanota Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1998), Sporto garbės komandoro ženklu (2009), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto „Olimpine žvaigžde“ (2009) ir medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ (2014).
Gegužės 13 d. Lietuvos futbolo bendruomenę sukrėtė skaudi žinia, kai anapilin iškeliavo legendinis Lietuvos futbolininkas ir treneris Stasys Danisevičius.
Rugsėjo mėnesį vyrui būtų suėję 67-eri.
Panevėžietis yra vadinamas tikra Vilniaus „Žalgirio“ klubo legenda, ten jis praleido dešimt metų (nuo 1976-ųjų iki 1986-ųjų), taip pat žaidė „Atlanto“ ir „Panerio“ komandose.
„Žalgirio“ gretose futbolininkas sužaidė beveik 300 rungtynių ir įmušė 34 įvarčius.
Du kartus – 1979 ir 1984 metais – S. Danisevičius buvo pripažintas geriausiu Lietuvos futbolininku. Taip pat jis žaidė ir pirmose oficialiose nacionalinės rinktinės rungtynėse po Nepriklausomybės atkūrimo su Šiaurės Airijoje.
Vėliau kurį laiką buvo „Panerio“ klubo prezidentas, dar vėliau dirbo su mėgėjais, treniravo mažojo futbolo komandas ir vienu metu buvo Lietuvos mažojo futbolo treneris.
Dar praėjusių metų rudenį S. Danisevičius žaidė Lietuvos ir FIFA legendų rungtynėse Kaune.
Gegužės 29 d. Mirė nusipelnęs Lietuvos krepšinio treneris, buvęs Lietuvos jaunimo rinktinių ir Klaipėdos „Neptūno” treneris Stasys Kaupys.
Velioniui gegužės 26 dieną suėjo 75 metai.
S. Kaupys buvo išugdęs tokius garsius Klaipėdos krašto krepšininkus kaip Arvydas Macijauskas, Donatas Zavackas ir kt.
1996–2000 metais jis buvo Lietuvos jaunučių, jaunių, jaunimo krepšinio rinktinių treneris.
O vėliau S.Kaupys 2001–2004 m. metais dirbo „Neptūno“ trenerio asistentu. 2004 m. kovą pats laikinai perėmė komandos vairą, paskui vėl tapo asistentu ir juo dirbo iki 2008-ųjų metų.
Birželio 7 d. Eidamas 86-uosius metus, po ligos mirė Vidutis Pranciškus Kamaitis. V. P. Kamaitis – pramoginių ir sportinių šokių judėjimo Lietuvoje pradininkas, puoselėtojas, vienas iš Lietuvos sportinių šokių federacijos įkūrėjų, pirmasis federacijos prezidentas, nusipelnęs liaudies artistas, daugkartinis Lietuvos čempionas.
Jis taip pat Lietuvos nusipelnęs treneris, tarptautinės kategorijos teisėjas, technikos mokslų daktaras, technikos srities išradimų autorius, technikos sričių ilgametis pedagogas, buvęs Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojas, Vilniaus vicemeras.
Vidutis Pranciškus Kamaitis kartu su šokio ir gyvenimo partnere Dalia Kamaitiene vadovavo Vilniaus pramoginių šokių kolektyvui „Vijūnas“, dainų šventės metu Vingio parke surengė pirmąjį tarptautinį pramoginių šokių konkursą Vilniuje, o ir patys aktyviai treniravosi.
Nuo 1975 m. iki 1981 m. V. ir D. Kamaičiai šešis kartus tapo Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos šokių čempionais, o taip pat – vieninteliais Lietuvos šokėjais, kuriems pavyko du kartus nugalėti ir socialistinio bloko šalių čempionatuose. Per visą savo sportinę karjerą Vidutis Pranciškus Kamaitis ir Dalia Kamaitienė tapo 180 pramoginių šokių konkursų nugalėtojais ir prizininkais. Jiems buvo suteikti Lietuvos TSR nusipelniusių artistų vardai, o po Nepriklausomybės atkūrimo – Lietuvos nusipelniusių trenerių vardai.
Baigęs savo, kaip šokėjo, karjerą Vidutis Pranciškus Kamaitis atsidėjo trenerio darbui, tapo tarptautinės kategorijos sportinių šokių teisėju, šokio žanro populiarintoju.
Rugpjūčio 21 d. mirė Algis Vilkinis, kuris buvo vienas iš pirmųjų Lietuvos žirginio sporto meistrų, vadeliotojas, treneris, veisėjas, mokytojas ir įkvėpėjas bei Respublikinės lenktyninių žirgų lygos vienas iš pirmųjų kūrėjų.
Anksti gyvenimą susiejęs su žirgais, jis garsino Lietuvą ristūnų žirgų sporto pasiekimais bei sporto istorijoje paliko garbingą pėdsaką – jis, atstovaudamas Varėnos sportininkus, yra daugkartinis Respublikos Čempionas, Sartų didžiojo prizo nugalėtojas ir užsienio ristūnų žirgų lenktynių dalyvis bei laimėtojas.
Rugpjūčio 29 d. Lietuvos šokių bendruomenę apskriejo skaudi žinia – mirė garsus šokėjas, buvęs pasaulio hiphopo čempionas, choreografas Olegas Staniulionis.
2006 m. hiphopo pasaulio čempionate O. Staniulionis su kitais šokėjais iš Lietuvos laimėjo čempionų titulą.
Rugpjūčio 31 d. Lietuvos sporto pasaulis neteko olimpinio bei Europos čempiono Roberto Žulpos.
Vyras mirė eidamas 65-uosius metus.
R. Žulpa 1980-ųjų Maskvos olimpinėse žaidynėse 200 m plaukimo krūtine rungtyje iškovojo aukso medalį ir tapo olimpiniu čempionu.
Vilniuje gimęs R. Žulpa per savo karjerą taip pat triskart pasidabino Europos pirmenybių auksu ir 1982 m. tapo planetos vicečempionu, taip pat yra laimėjęs auksą universiadoje.
R.Žulpai kurį laiką priklausė ir pasaulio 200 m plaukimo krūtine rekordas – 2 min. 15,85 sek.
Daugkartinis Lietuvos čempionas 1981 m. išrinktas Lietuvos metų sportininku. 2024 m. už aukštus sporto pasiekimus, Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje ir reikšmingą indėlį į plaukimo sporto šakos plėtrą Lietuvoje apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Spalio 20 d. Baidarių ir kanojų irklavimo federacija pranešė apie nusipelniusio šalies trenerio Egidijaus Gusto mirtį.
E. Gustas LSSR nusipelnęs treneris (1985), Lietuvos nusipelnęs treneris (2006). 2005 baigė Lietuvos kūno kultūros akademiją. 1980–1990 Kauno Dinamo tarybos treneris.
Treneris yra išugdęs labai žymius sportinkus, tarp kurių 1987 m. pasaulio jaunių čempionas Darius Survutas, 1989 m. SSRS vicečempionas, 38 kartus (1986–1994) Lietuvos čempionas Giedrius Dačiola, olimpinio sidabro medalio laimėtojas Michailas Slivinskas (XXIV olimpinės žaidynės, 1988 Seulas), 3 kartus Europos (2007–2009) ir pasaulio (2009) dvivietės kanojos 200 m irklavimo čempionas Tomas Gadeikis, 17 kartų (2004–2006) Lietuvos čempionė Ala Agafonova, olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos prizininkas Jevgenijus Šuklinas.
Spalio 27 d. Lietuvos krepšinio bendruomenė neteko vieno iš Lietuvos krepšinio lygos (LKL) įkūrėjų Prano Gedžiaus.
Gimė P. Gedžius Kaune, baigė 9 vidurinę mokyklą (dabar Jėzuitų gimnazija.) Žaidė krepšinį, buvo Lietuvos moksleivių ir jaunučių rinktinių žaidėjas. Baigė tuometinį Kauno politechnikos institutą, gavo mašinų ir aparatų technologijos inžinierius mechaniko diplomą. 1958 metais buvo paskirtas ,,Drobės” fabriko technikos skyriaus vyresniuoju inžinieriumi. 1970-siais P.Gedžius tapo ,,Drobės” susivienijimo audinių taurinimo fabriko direktoriumi, 1980 metais - ,,Drobės” susivienijimo verpimo fabriko vadovu.
1962 metais Pranas Gedžius kartu su V. Macevičiumi ir A.Mikšiu subūrė ,,Drobės” krepšinio komandą ir jai vadovavo. Drobiečiai vienuolika kartų buvo Lietuvos krepšinio čempionai, Sporto laikraščio taurės laimėtojai. Pranas Gedžius aktyviai dalyvavo Kauno miesto krepšinio federacijos veikloje,1993 metais jis buvo vienas iš Lietuvos krepšinio lygos steigėjų“, – savo socialinių tinklų paskyroje apei velionį rašė V. Mačiulis.
Gruodžio 10 d. Anapilin iškeliavo 37-erių boksininkas Genadijus Krajevskis.
Per savo profesionalo karjerą Didžiojoje Britanijoje jis sukovojo 76-iose kovose.
Per savo karjerą G. Krajevskis laimėjo tik kartą, tačiau jo tikslas ringe buvo susitikti su didžiausiais britų bokso talentais, kuriems prognozuojamas šlovingas kelias ringe.
Į Didžiąją Britaniją su dviem draugais G. Krajevskis emigravo būdamas 21-erių.
„Pradžia buvo siaubinga, gyvenamo be elektros, miegojau ant purvino čiužinio ir keldavausi nuo šalčio. Eidavome į parduotuvę ir vogdavome maistą, nes kito pasirinkimo nebuvo“, – dar šiemet interviu „Boxing News“ pasakojo lietuvis.
Jo gyvenimas pagerėjo persikrausčius į Liverpulį, kur vyras susirado geresnį darbą ir grįžo į boksą – sportą, kuriuo užsiėmė dar būdamas Lietuvoje.
Gruodžio 12 d. Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki 100 metų jubiliejaus, mirė plaukikė, čiuožėja, plaukimo trenerė Leonora Katkevičienė.
Leonora Katkẽvičienė gimė 1925 m. sausio 21 d. Kudirkos Naumiestyje.
Pirmasis plaukimo treneris R. Bagdonavičius, greitojo čiuožimo – V. Severinas. 1950 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1951–1962 m. Kauno 9 vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja, 1962–1996 m. Kauno plaukimo mokyklos trenerė.
Lietuvos plaukimo estafetės 4 × 100 m laisvuoju stiliumi (1949–1951 m.) čempionė, čempionatų plaukimo laisvuoju stiliumi 100 m (1949, 1950 m.), 200 m (1949–1951 m.), 400 m (1949 m.) sidabro, 400 m (1951 m.) bronzos medalių laimėtoja. Lietuvos plaukimo estafetės 4 × 100 m rekordininkė (1949 m.). Lietuvos greitojo čiuožimo čempionatų prizininkė: 1000 m (1951, 1953 m.), 1500 m (1955 m.), 5000 m (1953 m. ), 3000 m (1953, 1955 m.) čiuožimo sidabro, 500 m (1951 m.), 5000 m (1951 m.) čiuožimo ir daugiakovės (1951, 1953, 1955 m.) bronzos medalininkė. Lietuvos 5 kartus rekordininkė: 1950 m. – 500 m (1 min 04,5 s), 3000 m (7 min 23,2 s), 5000 m (17 min 46,9 s) čiuožimo, daugiakovės (338,556 taškai), 1953 m. – 1000 m čiuožimo (2 min 00,4 s). Lietuvos universaliosios daugiakovės čempionė (1974 m.).
Žymiausieji ugdytiniai: SSRS plaukimo sporto meistrė L. Šeinytė, V. Reinikovaitė, L. Jasinskaitė, R. Stakeliūnaitė, N. Makarevičiūtė, J. Gužytė, R. Jasiukaitytė, V. Katkevičius.
2006 m. apdovanota Kūno kultūros ir sporto departamento aukso medaliu Už nuopelnus Lietuvos sportui.
Gruodžio 13 d. Eidama 87-uosius metus mirė Klaipėdos miesto plaukimo trenerė Margarita Volkova.
„Neptūno“ plaukimo trenerė 1985-1986 m. buvo pripažinta viena geriausių trenerių šalyje. Ji paruošė 17 sporto meistrų, virš 50 kandidatų į sporto meistrus, 12 Lietuvos čempionų.
Tarp žymesnių auklėtinių – Eduardas Klimentjevas, Jelena Anikina, Olegas Cvetkovas. Pastarojo pasiektas 1500 m plaukimo laisvu stiliumi Lietuvos rekordas ilgai buvo nepajudinamas mūsų šalies rekordų lentelėje.
Margarita Volkova nuoširdžiai dalinosi savo ilgamete patirtimi su dabartine plaukikų karta dirbančiais treneriais, buvo aktyvi miesto sportiniame gyvenime, dalyvaudavo meistrų (veteranų) čempionatuose.
Gruodžio 24 d. Lietuvos bokso bendruomenė išgyveno skaudžią netektį, kadangi mirė ilgametis boksininkas, treneris bei teisėjas Juozas Juocevičius.
Juozas Juocevičius (g. 1947 m. kovo 29 d. Prienuose) 1971 m. Madride vykusiame Europos bokso čempionate iškovojo aukso medalį svorio kategorijoje iki 75 kg. Jis buvo vienas iškiliausių Lietuvos bokso atstovų, prisidėjusių prie sporto vystymo šalyje tiek kaip sportininkas, tiek kaip teisėjas ir treneris.
Šaltinių teigimu, kaip sportininkas iš 200 savo kovų J. Juocevičius laimėjo 185 susitikimus, buvo Lietuvos čempionu 1968–1969 m. ir 1971–1973 m., 1970–1971 m. antrojo vidutinio svorio kategorijoje J. Juocevičius tapo ir Sovietų Sąjungos čempionu.
1973 m. J. Juocevičius baigė Vilniaus universitetą. Vėliau dirbo bokso treneriu – 1984–1985 m. buvo Vilniaus „Žalgirio“ bokso treneris, o 1985–1991 m. treniravo SSRS bokso rinktines Lietuvoje. 1989 m. J. Juocevičius tapo tarptautinės kategorijos teisėju (AIBA)“, – rašoma federacijos pranešime.
Anapilin išėję užsienio sporto atstovai
Sausio 6 d. Pasaulio futbolo bendruomenė gedėjo Brazilijos futbolo legendos, keturiskart pasaulio čempiono Mario Zagallo, kuriam buvo 92-eji.
Jis buvo pirmasis žmogus, laimėjęs pasaulio čempionatą tiek kaip žaidėjas, tiek kaip treneris.
Kaip žaidėju čempionu jis tapo 1958 ir 1962 metais, o vėliau traniravo Brazilijos rinktinę jau kaip strategas. Rinktinę dar kartą į pergalę pasaulio čempionate jis atvedė 1970-aisiais.
Galiausiai ketvirtą sykį planetos čempionu jis tapo 1994-aisiais, kai buvo tuometinio vyr. trenerio Carloso Alberto Parreiros asistentu.
Vėliau jis vėl stovėjo prie rinktinės vairo, bet brazilai pralaimėjo finale. Galiausiai trenerio karjerą baigė 2006 metais.
Sausio 8 d. Eidamas 79-uosius mirė vienas geriausių visų laikų Vokietijos futbolininkų Franzas Beckenbaueris.
Jis yra tapęs pasaulio čempionu ir kaip Vokietijos rinktinės žaidėjas, ir kaip treneris.
F. Beckenbaueris 1972 ir 1976 m. laimėjo geriausiam pasaulio futbolininkui skiriamą „Auksinį kamuolį“.
Vokietis taip pat buvo išrinktas geriausiu savo šalies futbolininku visame XX a.
Kaip žaidėjas jis pasaulio čempionu tapo 1976 m. su Vakarų Vokietijos rinktine, 1990 m. pakartojo šį triumfą su po Berlyno sienos griūties susivienijusia Vokietija.
Klubiniame futbole F. Beckenbaueris didžiąją karjeros dalį praleido Miuncheno „Bayern“ klube, su kuriuo po 4 kartus tapo Vokietijos čempionatą ir šalies taurę, 3 kartus laimėjo UEFA Čempionų lygą.
Vilkėdamas Vokietijos rinktinės marškinėlius F. Beckenbaueris sužaidė 103 rungtynes, o su „Bayern“ aprangą į stadionus išbėgo 427 oficialiose rungtynėse.
Vasario 20 d. Pasaulio futbolo bendruomenė gedėjo mirusio Vokietijos rinktinės gynėjo Andreasas Brehme, kuriam buvo 63-eji.
A. Brehme Vokietijos rinktinėje sužaidė 86 rungtynes ir pelnė 8 įvarčius.
Pats garsiausias iš jų buvo pelnytas įvartis 1990 m. pasaulio čempionato finale su Argentina, kai gynėjas realizavo 11 m baudinį ir nulėmė rinktinės pergalę čempionate.
Per savo karjerą jis taip pat yra atstovavęs „FC Kaiserslautern“, Miuncheno „Bayern“ ir Milano „Inter“ klubams.
Gegužės 27 d. Mirė 71-erių NBA legenda Billas Waltonas.
B. Waltonas buvo labai gerbiamas krepšininkas ir per savo karjerą 1974–1988 m. žaidė Portlando „Trail Blazers“, Los Andželo „Clippers“ ir Bostono „Celtics“ klubuose.
Jis dukart tapo NBA čempionu (1977 ir 1986 m.), kartą ir finalų MVP (1977 m.) bei viso sezono MVP (1978 m.).
1993-aisias B. Waltonas buvo įtrauktas į NBA šlovės muziejų.
Birželio 12 d. Eidamas 87-uosius metus mirė Jerry Westas, vienas geriausių NBA istorijoje žaidėjų ir Los Andželo „Lakers“ legenda
J. Westas laikomas vienu geriausių žaidėjų NBA istorijoje ir beveik neginčijamai geriausiu jos vadovu.
Jis ir Elginas Bayloras buvo pirmieji puikūs „Lakers“ žaidėjai po komandos persikėlimo į Los Andželą. Visus 14 savo NBA sezonų J. Westas dalyvavo „Visų žvaigždžių“ rungtynėse ir devynis kartus atvedė „Lakers“ į finalą.
Baigęs karjerą kaip žaidėjas, jis liko „Lakers“ komandoje iš pradžių kaip vyriausiasis treneris, o vėliau – kaip generalinis vadybininkas ir galiausiai prisidėjo prie dar šešių čempionų titulo. Dar du čempionatus jis laimėjo dirbdamas patarėju „Golden State Warriors“ komandoje, o pastaruoju metu panašiai dirbo Los Andželo „Clippers“ komandoje. Jo siluetas buvo naudojamas kuriant NBA logotipą.
Rugsėjo 30 d. Pasaulį paliko NBA Šlovės muziejaus narys Dikembe Mutombo.
Vyras mirė po kovos su sunkia liga, jam buvo 58-eri.
19 metų NBA žaidęs D. Mutombo atstovavo „Denver Nuggets“, „Atlanta Hawks“, „Philadelphia 76ers“, „New Jersey Nets“, „New York Knicks“ ir „Houston Rockets“.
Jis net aštuoniskart dalyvavo „All Star“ rungtynėse, keturis kartus buvo renkamas geriausiai besiginančiu žaidėju.
Gruodžio 17 d. Buvo pranešta apie Latvijos krepšininko Janio Timmos mirtį. Vyrui buvo vos 32-eji.
Latvio kūnas buvo rastas Maskvoje, o šalia jo buvo ir telefonas su buvusios žmonos žinutėmis ir prašymais perskambinti.
Įtariama, kad vyras galėjo pakelti prieš save ranką.
J.Timma šį sezoną profesionaliai krepšinio nežaidė, tačiau atstovavo 3x3 krepšinio komandai Rusijoje. Dėl tokių savo veiksmų jis užsitraukė savo gimtosios šalies nemalonę ir buvo pašalintas ir nacionalinės komandos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
