Primename, kad L. Varanavičius nuo 2000 m. iki 2012 m. buvo Lietuvos futbolo federacijos prezidentas (perrinktas pakartotinai kadencijai 2002 ir 2006 m.), nuo 2003 m. iki 2007 m. UEFA Pagalbos programų komiteto narys, nuo 2007 m. UEFA HatTrick komiteto vicepirmininkas, nuo 2005 m. FIFA Goal komiteto narys.
Ryšiai su Šveicarijos banku
Dokumentai atskleidžia, kad L.Varanavičius galimai stovėjo už Šveicarijos įmonės, valdžiusios Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Taip pat rašoma, kad „Mossack Fonseca“ duomenys liudija apie susitarimus tarp LFF vadovo šešėlinio verslo ir Vladimiro Romanovo imperijos. Pavyzdžiui, dėl Sporto rūmų perėmimo už keliolika milijonų litų.
Anot portalo 15min.lt, L.Varanavičius, būdamas LFF prezidentu, turėjo už ofšorinės įmonės paslėptą sąskaitą Šveicarijos banke.
Pats L.Varanavičius pripažįsta ryšius su Panama Papers duomenyse esančia įmone ir patvirtina nemažą dalį nutekėjusios informacijos.
Vis dėlto buvęs LFF vadas tvirtina nebuvęs faktiniu Sporto rūmų savininku ir milijonų už šį turtą negavęs.
Ofšorinis verslas išgyvena nuosmukį
Šiandien daugumai verslininkų ofšorinis verslas jau tapo įprastu ar net atsibodusiu dalyku. Kaip LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė mokesčių konsultantas Modestas Kaseliauskas, šiuo metu pastebimos įdomios tendencijos.
„Aš manau, kad turėti ofšorinę kompaniją anksčiau buvo įprastas dalykas, sakykime, verslininkai tą darydavo: tiek Lietuvos, tiek Vakarų, tiek Rusijos. Aš norėčiau paminėti, koks šiuo metu yra trendas. Nuo ekonominės krizės, kai Vakarų pasaulis susigriebė ir pradėjo užveržinėti šiek tiek veržles dėl ofšorinių kompanijų, tai šių kompanijų verslas yra nuosmukyje: jų mažėja, mažėja tų firmų, kurios tarpininkauja, mažėja konsultantų ir panašiai. Visi ieško kelių, kaip iš to pasitraukti“, - sakė M. Kaseliauskas.