Pasirodymą čempionate A. Dambrauskas pradėjo nuo atrankos, kur 60 m distanciją įveikė per 6,69 sek. ir užfiksavęs 24-ą rezultatą pateko į pusfinalį. Būtent 24 dalyviai žengė į kitą etapą, o lietuvį nuo nepatekimo skyrė 0,01 sek.
Visai kitokį A. Dambrauską išvydome vakare, kai distanciją per 6,62 sek. įveikęs jis pakartojo Lietuvos rekordą bei pagerino asmeninį ir Lietuvos 19-mečių rekordus (ankstesni rekordai – 6,64 sek.). Į finalą pateko 8 greičiausi sprinteriai, o lietuviui iki šio etapo pritrūko 0,01 sek.
Tai pirmas A. Dambrausko tarptautinis suaugusiųjų čempionatas, o anksčiau jis yra dalyvavęs Europos U18 ir U20 bei pasaulio U20 čempionatuose. Geriausiai pasirodyti pavyko 2023 metų vasarą vykusiame Senojo žemyno jaunimo (U20) čempionate, kuriame lietuvis užėmė 7-ą vietą. Pagrindinis šių metų startas Andrejaus Tolstiko ir Irinos Krakoviak-Tolstikos treniruojamo sprinterio laukia liepos 17–20 dienomis Bergene (Norvegija). Čia vyks Europos U23 čempionatas.
Šis Europos uždarų patalpų čempionatas gali būti dar ne paskutinis lengvaatlečio startas šiame žiemos sezone, kadangi su pusfinalyje pademonstruotu rezultatu sportininkas pretenduoja patekti ir į pasaulio uždarų patalpų čempionatą. Šis kovo 21–23 dienomis vyks Nandzinge (Kinija), o galutiniai dalyvių sąrašai paaiškės jau kitą savaitę. Šiuo metu A. Dambraukas yra užfiksavęs 53-ią geriausią rezultatą pasaulyje, o į čempionatą pateks 56 sprinteriai.
Kviečiame skaityti interviu su A. Dambrausku, kuriame jis po Europos čempionato pusfinalio papasakojo apie psichologines klaidas, pasikeitusį mentalitetą bei jausmą bėgti su geriausiais.
– Kokios emocijos po pusfinalio?, – lengvoji.lt paklausė A. Dambrausko.
– Esu laimingas, nesitikėjau, kad taip viskas bus. Dar iki šiol nesuprantu, kas įvyko.
– Atrankoje bėgimas turbūt nesusiklostė taip, kaip tikėjaisi. Ko pritrūko?
– Atrankoje buvo psichologinių ir techninių klaidų. Eidamas į bėgimą gerai fiziškai jaučiausi, o stovėdamas prie kaladėlių galvojau, kad tikrai pateksiu į pusfinalį. Atrodo, kad net nebandžiau kovoti. Starte buvau atsipalaidavęs ir viską dariau pasyviai, galiausiai ir labai įsitempiau. Sakyčiau, kad pritrūko agresyvumo, noro bėgti ir laimėti. Galvoje turėjau tik vieną mintį, kad tikrai pateksiu į pusfinalį. Apie rezultatą tuo metu daug negalvojau, žinojau, kad pusfinalyje jis bus geresnis.
– Iki pusfinalio turėjai kelias valandas. Ką per jas nuveikei ir kaip ruošeisi kitam bėgimui?
– Grįžau ir iškart nuėjau pavalgyti. Vėliau bandžiau atsipalaiduoti ir susikaupti. Pažiūrėjau savo bėgimo vaizdo įrašą ir bandžiau suprasti, kas įvyko blogai, ir ką turiu padaryti pusfinalyje. Socialinių tinklų nežiūrėjau, o tą laisvą laiką skyriau savo apmąstymams.
– Pusfinalyje pavyko pakartoti Lietuvos rekordą. Koks jausmas užplūdo pamačius rezultatą?
– Iš pradžių savo rezultato nežinojau, bet bėgau aštuntame takelyje ir turėjau puikias sąlygas. Šalia manęs bėgo šveicaras, kuris yra 200 m distancijos bėgikas, todėl pagal jį orientavausi startą. Finišuodamas nieko nejaučiau šalia, jaučiausi atskirtas nuo pasaulio. Pažiūrėjęs į ekraną išvydau ketvirtą vietą ir pagalvojau, kad gali būti gerai. Pamatęs visų rezultatus pagalvojau apie Lietuvos rekordą, bet labiau džiaugiausi pagerintu asmeniniu rekordu. Dėl nieko nesigailiu, viskas įvyko labai gerai, o Lietuvos rekordą dar galėsiu pagerinti kitose varžybose.
– Čempionate užėmei devintą vietą. Ar tikėjaisi, jog gali finišuoti taip aukštai?
– Skrisdamas į čempionatą buvau atsidaręs statistiką apie lietuvių pasirodymus Europos uždarų patalpų čempionatuose. Ten pamačiau, jog Kastytis Klimas 1994 metais Paryžiuje distanciją nubėgo per 6,74 sek. ir užėmė devintą vietą. Galvojau, kad tokios aukštos vietos pasiekti man nepavyks, bet distanciją įveiksiu greičiau. Pusfinalyje pasikeitė mąstymas, nes nebegalvojau apie kitų rezultatus, konkrečią vietą ir tiesiog norėjau nuotolį nubėgti kuo greičiau.
– Iki finalo šįkart pritrūko 0,01 sek. Ar jauti kartėlį?
– Pamatęs rezultatą supratau, kad jo neužteks patekimui į finalą. Žinojau, kad kiti subėgs greičiau ir net nustebau, kad tie rezultatai buvo gana lėti. Nebuvo jokio kartumo jausmo, tikrai nesigailiu ir esu laimingas pademonstruotu rezultatu bei užimta vieta.
– Būdamas 19 metų debiutavai Europos čempionate. Kiek prieš startą jautei jaudulio ir įtampos?
– Daugiau stresavau kelias dienas iki čempionato, o ne varžybų dieną. Darydamas mankštą atradau vidinę ramybę ir negalvojau apie kitus. Norėjau parodyti tai, ką galiu. Bandžiau negalvoti apie rekordą, aplinkinių kalbas ir nusimečiau tą psichologinį spaudimą. Tą jaudulį pakeitė noras sau įrodyti, kad aš galiu čia dalyvauti.
– Šiuo metu patenki ir į pasaulio uždarų patalpų čempionatą. Ar tikiesi ten startuoti ir kokias viltis tose varžybose puoselėji?
– Dar nelabai aišku ar pateksiu, bet jeigu pavyktų, tai tikslas būtų mėgautis varžybomis ir nubėgti nuotolį taip, kaip aš galiu geriausiai.
– Kiek papildomo pasitikėjimo savo jėgomis ir patirties pridėjo šis Europos čempionatas?
– Supratau, kad Europos lygis nėra man tolimas. Įmanoma jį pasiekti, nors seniau atrodė, jog jis yra labai aukštas. Visai kitas jausmas, kai bėgikus matau ne per televizorių, o esu šalia jų. Smagu dalyvauti Europos čempionate, ne kiekvieną dieną tokios varžybos vyksta ir galiu jose būti. Labai smagu jausti palaikymą iš komandos. Tai pirmas mano suaugusiųjų tarptautinis čempionatas, todėl buvo smagu ne tik bėgti, bet ir žiūrėti kitus lietuvius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
