Finansinę krizę išgyvenančiai Vilniaus „Žalgirio“ ekipai pastaruoju metu trūksta ne tik pinigų, bet ir traumuoto komandos kapitono Igorio Morino, kuris nežaidė nuo sezono pradžios. Iš šalies vertindamas dabartinę situaciją I.Morinas teigė, kad siekiant išvengti tokių krizių klubams būtina turėti po kelis rėmėjus.
- Kokia šiuo metu situacija dėl jūsų sveikatos problemų?
- Šiuo metu treniruojuosi visa jėga. Nors kelio būklė vis vien jaudina.Konsultavausi su šalies rinktinės gydytoju. Taip ir nusprendėme - jeigu nepagerės, rugpjūčio pabaigoje spręsime klausimą dėl operacijos.
- Geriausiu atveju kada galima tikėtis jūsų pasirodymo aikštėje?
- Jei mano kelis „laikys“ - po mėnesio. Kad po tokio ilgo laiko tarpo galėčiau aikštėje žaisti visa jėga, vis vien reikia kokios nors treniruočių, rungtynių patirties.
- Kaip atrodė komandos žaidimas iš tribūnų?
- Visokių rungtynių buvo. Nors dauguma rungtynių baigdavosi lygiosiomis, lygiosios su lyderiais buvo geri rezultatai. Tikrai jų negalima lyginti su lygiosiomis prieš „Šilutę“ ar „Šiaulius“. Įvairių periodų buvo - negalima to vertinti vienareikšmiškai. Juk per tą laiką, kai buvau traumuotas, komandoje pasikeitė ir treneriai.
- Ką manote apie tą pasikeitimą?
- Mindaugas Čepas - labai jaunas treneris. Norėtųsi jam padėti, kad jis pasiektų savo tikslų ir dirbtų komandoje toliau. Niekas juk neklausia, jaunas ar ne, reikalauja iš trenerio rezultatų, o jei šie blogi, trenerį keičia.
- Kaip vertinate rungtynes Panevėžyje su „Ekranu“?
- Prieš rungtynes maniau, kad bus blogiau. Vyrai sužaidė tikrai gerai. Tokioje situacijoje parodė, kad pinigai nėra svarbiausia, kad kovojama ne vien dėl jų, o dėl klubo ir savo garbės. Manau, Panevėžyje mums tiesiog nepasisekė. Mes buvome lygi komanda „Ekranui“. Norint ką nors pasiekti žaidžiant svečiuose reikia būti galva aukštesniems už šeimininkus. Teisėjai juk dažniausiai šeimininkams būna atlaidesni negu svečiams.
- Kokias matote artimiausias „Žalgirio“ perspektyvas?
- Galimybės atsiremia į finansus. Apie ateitį galima kalbėti tada, kai būna užtikrintas finansinis stabilumas. Manau, kad labai bloga praktika, jog Lietuvoje klubai dažniausiai priklauso nuo vieno savininko. Ši „Žalgirio“ krizė, mano manymu, įvyko dėl to. Nes kai tam savininkui iškyla kokios nors problemos, kiekvienam gali atsitikti taip, kaip dabar yra mums. Kur kas geriau būtų, jai klubą remtų keli rėmėjai ir tame procese dalyvautų savivaldybė.
- Kaip stipriai jus patį paveikė ši klubo krizė?
- Labiausiai morališkai. Juk dirbi tam, kad uždirbtum. Finansiškai man yra lengviau negu kitiems žaidėjams. Aš jau ilgai žaidęs ir užsienyje parungtyniavau, dar šiek tiek palaukti galiu. Nors, aišku, ne iki pensijos. Bet aš neįsivaizduoju, ką šiuo atveju daryti jaunesniems žmonėms. Kuriems reikia mokėti už komunalines paslaugas, išperkamąsias nuomas, maitinti šeimą. Kad ir kaip būtų, labai noriu padėkoti už pagalbą sirgaliams. Ne tik nuo savęs, bet ir nuo visos komandos. Jie mus visada rėmė morališkai, o dabar stengiasi kiek gali paremti ir materialiai. Tai iš tiesų stiprina mūsų dvasią.
Arkadijus Pakalnis
