Kiek vėliau N. Mironovas pasakojo, kad ne vieną kartą jam į akis yra pasakyta: „Esi „chaliavčikas“, nes gauni pinigus iš valstybės, o pasauliui jokios naudos neduodi“.
Ir ne vieną kartą Nikolajus yra išgirdęs klausimą: „Kodėl, jūs – invalidai, gyvenate?“
„Žinau, kad taip kalba man už nugaros, esu tai girdėjęs iš buvusių draugų. Ne vieną kartą žmonės yra mane pavadinę klipata, - sakė N. Mironovas. – Kaip su tuo susitaikau? Turiu tikslą, užsispyręs jo siekiu“.
O paklaustas, koks yra tasai tikslas, Nikolajus nė kiek nedvejodamas atsako: „Tapti profesionaliu kultūristu“.
Nikolajui – cerebrinis paralyžius nuo gimimo, o iki aštuoniolikos vaikiną kamavo epilepsijos priepuoliai. Iki keturių metų jis praktiškai nejudėjo ir negalėjo kalbėti. Pagal neoficialias žinias, jo ligos priežastis – neatsargus gydytojo elgesys gimdymo metu. Jo metu buvo sutrenkta Nikolajaus galva.
Pirmuosius savo žodžius Nikolajus ištarė būdamas ketverių, tačiau iki šiol jis kalba sunkiai. Po metų jo šeimą sukrėtė tėvo apsisprendimas – jis paliko šeimą ir daugiau niekada nepadėjo savo sūnui.
„Mama yra mano angelas sargas... Kaip ir mano krikšto tėtis bei seneliai. Mama visą savo sveikatą paaukojo dėl manęs. Gydytojai sakė, kad niekada negalėsiu vaikščioti. Jų teigimu, visą gyvenimą turėjau gulėti lovoje, - pasakojo Nikolajus. – Niekada nepamiršiu kaip stojausi ant kojų. Mama tempė mano raumenis, nuolat juos masažuodavo. Niekada to nepamiršiu, nes tempimas tapdavo pragarišku skasmu. O vėliau prisirišdavo mano kojas prie savųjų ir bandydavome vaikščioti. Vėliau senelis man sukonstravo laiptelius, kuriais treniruodavausi laipioti. Ne vieną kartą kritau“.
Vėliau šeima nusipirko įvairių ekspanderių, kurių pagalba bandė sustiprinti Nikolajaus „mirusius“ raumenis.
Mokėsi Nikolajus namuose, o mokyklą baigė 2013-ais metais. Vaikystėje jis domėjosi šaškėmis ir lankė specialų klubą. Dar paauglystėje vaikinas susidomėjo kompiuteriais: juos remontuodavo ir tvarkydavo programinę įrangą. Tačiau 2001-aisiais jis pirmą kartą apsilankė sporto salėje. Po mėnesio Nikolajus suprato, kad nori save matyti būtent šioje sferoje. Į priekį jį vedė mintis, kad sportas gali išgydyti.
„Noriu tai įrodyti visam pasauliui. Sporto pagalba išsigydžiau epilepsiją. Žinau, kad sporto dėka galiu pasveikti, tiesiog tam reikia daug laiko. Visada prisimenu, kaip mano mama kovojo su mano liga ir kiek mums reikėjo išgyventi. Būtent iš šių prisiminimų semiuosi jėgų ir užsispyrimo – juk kažkada negalėjau nei vaikščioti, nei kalbėti“, - tv3.lt sakė N. Mironovas.
Jis prisipažino, kad labai nemėgsta sėdėti ir visiems skųstis. „Pats sau esu treneris, bet mane konsultuoja draugai, kuriais pasitikiu 100 proc.: Juzefu Tomaševičiu, Valdu Slimanavičiumi, Žydrūnu Savicku, - sakė Nikolajus. - Manau, kad žmonės, kurie nuolat kartoja, kad neturi laiko nueiti į sporto salę yra tinginiai“.
Paklaustas, apie ką svajoja, jis drąsiai teigia: „Noriu atidaryti sporto klubą, kuriame galėtų sportuoti visi“.
„Labai noriu sudalyvauti „Mr. Olympia“, „Arnold Classic“ varžybose, sutikti Arnoldą Švarcnegerį, Ronnie Colemaną, Jay‘ų Cutlerį, Kai Greene‘ą ir kitus garsius kultūrizmo žmones, - šypsojosi N. Mironovas. – Varžybos man – tai galimybė įrodyti, kad sirgdamas cerebriniu paralyžiumi galiu pasiekti daugiau už sveikus žmones“.
Nikolajaus Mironovo pasiekimai:
Pasaulio kultūrizmo federacijos varžybos Europos taurė (2008 – 1 vieta, 2009 - 2 vieta, 2010 - 2 vieta, 2011 – 3 vieta, 2012 – 3 vieta)
2010 Kauno atviros fitneso pirmenybėse - 2 vieta
2010 XVII „Lithuanian cup open“ – 1 vieta
2012 atviras Lietuvos nacionalinis čempionatas – 2 vieta
2012 XIX WFF – WBBF Lietuvos taures pirmenybes – 1 vieta
2012 „Wff-wbbf lithuanincup open“ - 1 vieta
2014 October 3, 26-th "Lithuania Cup Open", Kaunas, Lithuania - 1 vieta
Štangos spaudimas
2010 Lietuvos jėgos dvikovės čempionatas - 1 vieta
2009 Vilniaus universiteto galiūno turnyras - 1 vieta
„Reytano“ taurė: 2009 - 1vieta, 2010 - 1vieta, 2012 – 1 vieta
2013 galiūnų turnyras „Arnold“ – 1 vieta
2014.12.06 "Invictum"stangos spaudimo varzybos – 1 vieta
