M. Marcinkevičius jau turi sėkmingos patirties LTOK struktūroje, o šiuo metu vadovauja Sostinės sporto centrui. Kartu su juo į rinkimus eina buvęs profesionalus plaukikas Vytautas Janušaitis, kuris pergalės rinkimuose atveju užimtų LTOK generalinio sekretoriaus postą.
Komandoje – žinomi ir patyrę specialistai
Beje, V. Janušaitis 2013–2016 m. dirbo Algirdo Butkevičiaus vadovaujamoje Vyriausybėje ir buvo Ministro Pirmininko patarėjas sporto klausimais. Dabar V. Janušaitis yra Lazdynų baseino vadovas.
M. Marcinkevičiaus pristatytoje komandoje viceprezidento pareigas užimtų investicijų ir skaitmeninių sprendimų ekspertas, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis. Šis specialistas taip pat yra buvęs Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras.
LTOK viceprezidento pareigos būtų patikėtos ir tituluotam krepšininkui Giedriui Gustui. Europos ir Eurolygos čempionas šiuo metu yra Birštono sporto centro direktorius ir jau yra sukaupęs svarbios vadybinės patirties dirbdamas Lietuvos krepšinio federacijoje (LKF).
G Gustas viešajame Nacionalinės sporto agentūros (NSA) konkurse vos viena dešimtaja procentinio punkto dalimi nusileido dabartiniam agentūros vadovui Mindaugui Špokui.
Viceprezidentės poziciją M. Marcinkevičiaus komandoje užimtų ir buvusi profesionali vidutinių nuotolių bėgikė Eglė Balčiūnatė. Net 22 kartus Lietuvos čempione tapusi E. Balčiūnaitė turi įvairios patirties kuruodama sporto renginius, pavyzdžiui, Vilniaus sporto festivalį.
Siūlo LTOK „perkrovimo“ idėją
Pristatydamas LTOK programą „Kiekvienas gimstam olimpiečiu“, M. Marcinkevičius akcentavo atsinaujinimo ir „persikrovimo“ būtinybę.
„Norime kitaip daryti dalykus ir inicijuoti LTOK veiklos „perkrovimą“. Tai būtų tik antrasis pasikeitimas, nes nuo 1988 m. LTOK kol kas turėjo tik du vadovus. Manome, kad šiuo metu jaunimui neįdiegiamos vertybės, kad visi taptume olimpiečiais. Jeigu ne olimpinėse žaidynėse, tai bent jau širdyje. Esu įsitikinęs, kad mes su komanda būtume pajėgūs įgyvendinti savo programą“, – spaudos konferenciją pradėjo kandidatas į prezidentus M. Marcinkevičius.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 1988–2012 m. LTOK prezidentu buvo Artūras Poviliūnas, o nuo 2012 m. komitetui vadovauja Daina Gudzinevičiūtė.
Papildydamas M. Marcinkevičių, E. Čivilis pridėjo: „Turbūt esminė žinutė, kurią norime perduoti, tai mūsų noras „perkrauti“ LTOK į naują versiją.
Visos verslo organizacijos atsinaujina, atėjo laikas „persikrauti“ ir sportui.
Visi mes turime savo darbus, todėl mūsų pagrindinė motyvacija ateina iš noro pakeisti Lietuvos sportą į gerą pusę. Mums ne vis vien. Manome, kad nėra pastatyti tam tikri tiltai tarp sporto ir verslo, valstybės ir sporto. Dabar visi šie sektoriai vaikšto atskirai.“
Programoje – trys esminės kryptys
M. Marcinkevičiaus LTOK rinkiminę programą sudaro trys esminės kryptys – olimpinė bendruomenė, sporto atstovavimas ir modernus valdymas.
Kandidatas į LTOK prezidento postą savo kalboje apie jaunųjų sportininkų rengimą akcentavo, kad dabar olimpinis komitetas rūpinasi tik atletų išvežimu į olimpinius festivalius, tačiau neužsiima sportininkų ugdymu. Pasak M. Marcinkevičiaus, LTOK vėl turi tapti organizacija, kuri rūpinasi sportininkų ruošimu, o ne tik jų logistikos klausimais.
Kalbėdamas apie dabar ir praeityje žinomus sportininkus, M. Marcinkevičius sakė:
„Dabar sportininkai susiduria su didžiuliu spaudimu, ką pamatėme ir šiose Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Sėkmingose valstybėse įprasta, kad sportininkai dirba kitus darbus – pilnu ar puse etato. Yra pavyzdžių, kai olimpiniai medalininkai dirba buhalteriais, dantistais ir t. t. Tai „nuima“ nuo jų atsakomybę ir spaudimą, jie negalvoja, „kas bus jeigu man nepasiseks?“
Kalbant apie sporto legendas, Australijoje yra labai aiškus paslaugų paketas, kuriuo gali naudotis visi olimpiečiai, nepriklausomai nuo jų pasiekimų ar amžiaus. Ne paslaptis, kad legendiniai sportininkai gali turėti įvairių problemų, tarp kurių – ir depresijos apraiškos. Mes galime padėti vieni kitiems.“
Pristatydamas sporto atstovavimo politiką, M. Marcinkevičius teigė:
„Sieksime didesnio LTOK bendradarbiavimo su savivalda, valstybinėmis institucijomis, miesto plėtros agentūromis ir Nacionaline sporto agentūra. Girdėsime visas federacijas, nepriklausomai nuo jų dydžio. Taip pat manome, kad vis dar tinkamai „neišdirbtas“ bendradarbiavimo modelis su Lietuvos universitetais.“
Kalbėdamas apie modernų LTOK valdymą, M. Marcinkevičius, tapęs prezidentu, žadėjo panaikinti dabar LTOK biuro duryse įmontuotą kodinę spyną.
„Pusiau rimtai, bet pirmas dalykas, kurį padaryčiau atėjęs į LTOK, tai „nuimčiau“ kodinę spyną, kad žurnalistai į tą „pilį“ galėtų ateiti kada tik nori, o ne tik tada, kai būna pakviesti.“
„Mes susirinkome ir kandidatuojame tikrai ne dėl titulų, pinigų ar kažkokių antpečių. Susirinkome todėl, kad norime į Lietuvos sportą atvesti naujos kartos veikimo būdus ir juos įtvirtinti. LTOK organizacijoje stokojama demokratijos, nes dabar tiesiog pristatoma įgyvendintų dalykų suvestinė patvirtinimui. Mes netrukus pateiksime savo modelį, kaip turėtų veikti sistema.“
Grasinimai noro laimėti nesumažino
Kandidatas į LTOK prezidentus sulaukė žiniasklaidos klausimų, kaip vertina konkurentės D. Gudzinevičiūtės pasisakymus apie tai, kad M. Marcinkevičius neatrodo įtikinantis kandidatas.
„Per savo darbą LTOK struktūroje esu įgyvendinęs daug sėkmingų projektų. Vienas jų – „LTeam“. Man buvo labai apmaudu, kad su šiuo prekiniu ženklu nebuvo nieko daroma per Paryžiaus olimpinės žaidynės. Praleista puiki galimybė, nes olimpinės vyko Europoje. Dėl prezidentės pasisakymų... Žinote, neskaudu tai girdėti. Manau, tai yra žaidimo dalis.“
2018–2022 m. M. Marcinkevičius vadovavo Lietuvos olimpiniam fondui, bet galiausiai iš pareigų pasitraukė. Paklaustas, kodėl, kandidatas atsakė:
„Buvau ne kartą skatinamas už darbo rezultatus. Buvo labai netikėta, kai už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus iš Lietuvos pašto atleistai Linai Minderienei, gerai Dainos Gudzinevičūtės bičiulei, buvo pasiūlytos mano pareigos. Aš buvau pakviestas dirbti kitose pareigose, kurios manęs netenkino. Nenorėjau dirbti tokioje aplinkoje.“
Galiausiai, M. Marcinkevičius prakalbo apie tai, kad besirengdamas kandidatuoti į LTOK prezidento postą, sulaukė grasinimų.
„Gavau labai didelį spaudimą nepateikti savo kandidatūros. Įvairiomis formomis, netgi su pagrasinimais iš nepažįstamų žmonių. Kai tau nepažįstamas žmogus gatvėje pataria saugotis pačiam ir saugoti savo šeimą, jeigu nuspręsiu teikti dokumentus į LTOK prezidento postą... Sunku patikėti, kad tai gal vykti šiais laikais. Tai labiau primena 90-ųjų veikimo metodus.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad LTOK prezidento rinkimai vyks spalio 11 d. Prezidentą rinks 64 delegatai.
Paklaustas, ar jau pradėjo savo keliones po Lietuvos regionus, M. Marcinkevičius atsakė:
„Turime 3 savaites iki rinkimų ir aš manau, kad turime realų šansą susikauti, o ne tik padrumsti vandenį. Turime savo komunikacijos strategiją ir jos laikysimės. Aišku, yra skėtinių organizacijų, kurios net nenori susitikti yra nusprendę laikyti galvas smėlyje. Ką gi, tai jų pasirinkimas. Galiu tik dar kartą pakartoti, kad į rinkimus einu ne dėl kažkokių užgautų asmeninių ambicijų, nusistatymų prieš vieną ar kitą asmenį, o dėl ydingai veikiančios sistemos, kurią su komanda siektume pakeisti.“
M. Marcinkevičius yra Lietuvos triatlono federacijos ir Irklavimo federacijos viceprezidentas. Buvęs irkluotojas septynerius metus dirbo Lietuvos olimpiniame judėjime, 2018-2022 vadovavo Lietuvos olimpiniam fondui – vystė LTeam ženklą, dirbo olimpiečių rengimo sąlygų gerinimo klausimu. Jis taip pat rūpinosi jaunų sportininkų ir sporto veteranų įtraukimu į olimpines veiklas.
Nuo 2022 metų užima Vilniaus sporto centro direktoriaus pareigas. M. Marcinkevičius yra prestižinio Belgijos UCLouvain universiteto magistrantūros absolventas, kuriame 2023 metais baigė sporto organizacijų valdymo studijas.
