Apibendrindamas ne tik Lietuvos rinktinės pasirodymą „Euro 2016” atrankos cikle, bet ir visą mūsų šalies futbolo situaciją buvęs nacionalinės ekipos kapitonas ir rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas tvirtino, kad anglai buvo daug stipresni už lietuvius ir tai matėsi.
„Anglai vieninteliai Europoje pasiekė dešimt pergalių. Galima sakyti, kad jie dabar stipriausi Europoje, o Lietuvos futbolas išgyvena ne pačius geriausius laikus. Nieko nenustebino – prognozės buvo tokios, kad stovėsime šalia estų. Būtų tikriausiai stebuklas, jei žengtume vietoje slovėnų. Kad ir kaip būtų gaila, toks dabar mūsų lygis“, - pastebėjo T. Danilevičius.
Pirmadienį Lietuvos rinktinė 2016 metų Europos čempionato atrankos turnyrą baigė nesėkme – Vilniuje rungtynes 0:3 pralaimėjo Anglijos futbolininkams. Per dešimt rungtynių lietuviai iškovojo tris pergales, patyrė šešis pralaimėjimus, vieną mačą baigė lygiosiomis ir, surinkusi 10 taškų, liko penkta E grupėje. Ši nesėkmė buvo paskutinė ir atsistatydinusiam vyriausiajam rinktinės treneriui Igoriui Pankratjevui.
Kol futbolininkai verkė, krepšininkai statė arenas ir laimėjo taures
„Problema ne vienos dienos. Daug metų turime tų bėdų: nėra stiprus bendras šalies čempionatas, žaidėjai nežaidžia užsienio top klubuose. Galbūt vienintelis Giedrius Arlauskis pagal lygį aukščiausiai, nes žaidžia „Premier“ lygoje. Ir tai jis kol kas atsarginis vartininkas. Kiti visi žemiau“, - vardijo T. Danilevičius.
Pasak jo, trūksta teisingo ir kryptingo vadovavimo, vieningos sistemos ir vizijos: „Kol kas tai – padrikas blaškymasis visa kame – aikštėje ir už jos ribų. Kad ir paprasti organizaciniai klausimai – kodėl mūsų ir anglų sirgaliai stadione susimaišė? Čia aišku, ne tik federacijos kaltė.“ Paklaustas, ar nenuvilia faktas, kad nuo T. Danilevičiaus geriausių laikų Lietuvos rinktinė vis giliau smuko į duobę, buvęs nacionalinės ekipos kapitonas atšovė, kad turėjo būti kitaip.
„Išsivadavome iš Vytauto Dirmeikio. Galvojome, kad pasikeis kažkas, bet kaip matome iš pastarųjų metų rezultatų – nelabai kas pasikeitė. Kol verkėme, spjaudėmės, kad tai ne futbolo, o krepšinio šalis, tai krepšininkai pasistatė arenas ir laimėjo taures. Gal reikėtų užtekti verkti ir kažką padaryti, kad bent susilygiuotume su tais krepšininkais tiek organizacija, tiek noru. Nemanau, kad ir krepšininkai užaugo per dieną. Turime kažką pakeisti ir užaugti“, - teigė pašnekovas.
Jei mėsainis be mėsos, tai bus tik bandelė
T. Danilevičius kalbėjo, kad būtų sunku kažką kaltinti: „Ar kažkas nenubėgo, ar kažkas nenuspyrė, tas kažką pasakė. Būtų subjektyvus vertinimas. Negalėčiau pasakyti, kad vyrai nesistengė, tačiau jiems stengtis dabar neužtenka. Tai – minimumas. Kad trūksta meistriškumo tikriausiai ne vien man vienam matosi. Jis turi būti išugdytas, išaugintas. Visa ta seka turi būti, o jos pasigendame.“
Ar yra kas nors, kas tame negatyvumo liūne teiktų paguodos? „Teigiama pusė – pribrendome prie pokyčių. Sunku kažką teigiamo įžiūrėti, nes visur dabar toks neigiamas burbulas. Bet tikriausiai 90 proc. to yra teisybė ir tai labai liūdina“, - apgailestavo jis.
Tomas kalbėjo, kad sunku surasti kažką pozityvaus Lietuvos futbolo padangėje, o tai, kas yra - ašarėlės: „Nebent Aurelijaus Skarbaliaus iniciatyva padėti išugdyti naujus talentus, sukurti programą. Atsirado daug nedidelių aikščių. Neturime nusipelniusių kalvių, kurie galėtų nukalti tą lietuviškąjį Ronaldo. Tos akcijos gražios - „Užauginkime Lietuvai Ronaldo“, rinkodarinis „Atnešk širdį futbolo rinktinei“, bet tai tik reklama. Grubiai tariant reikia įdėti mėsos į mėsainį, kitaip jis bus tik bandelė.“
LFF darbas su žiniasklaida? Situacija nekontroliuojama!
„Gerokai vėluojame su permainomis, galėjo būti žymiai geriau. Dabar yra blogai, - pastebėjo buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas Deividas Šemberas, į nacionalinę ekipą nekviečiamas nuo 2013 metų. – Reikia pripažinti, kad tai buvo vienas prasčiausių atrankos ciklų tiek rezultato, tiek žaidimo prasme. Buvo ir gerų momentų, atrastų gerų žaidėjų, bet visumoje vaizdelis liūdnas.“
„Negalime sakyti, kad neturime žaidėjų. Yra 4-5, kurie ateityje gali užaugti į gerus sporto meistrus ir padėti rinktinei. Geram rezultatui pasiekti reikia prie gerų dešimties kažką lipdyti, - aiškino Vilniaus „Žalgirio“ gynėjas. – Reikia užsiauginti jaunų žaidėjų kartą, kuri galėtų konkuruoti realiai, o ne kalbomis spaudos konferencijose, socialiniuose tinkluose ir panašiai.“
Paskutinį kartą nacionalinės ekipos marškinėlius vilkėjęs 2013 metais futbolininkas atkreipė dėmesį, kad dar viena didelė LFF bėda – su viešaisiais ryšiais nėra efektyvaus darbo – rinktinės atstovas nekontroliuoja situacijos ir nesupranta, kas vyksta: „Tai emocijos ir jas turi suvaldyti specialistai, dirbantys federacijoje. Bet ir to nesugeba padaryti. Tų bėdų visur, net sunku kalbėti.“
Ne pykti ant krepšinio, o pasimokyti, kaip dirbti
Kaip dėl kaltinimų žaidėjams? „Visi suvažiuoja, atiduoda širdį, atiduoda tiek, kiek gali. Šiai dienai tiek sugebame. Žaidėjai čia mažiausiai kalti. Kita vertus, žaidžiant prieš San Mariną joks treneris neturėtų padėti žaidėjams aplošti San Marino, - pasakojo D. Šemberas. – Atsimenu, ir mes turėjome pralaimėjimus tokioms rinktinėms kaip Farerų salos. Tuomet nė vieno tokio pasisakymo nebuvo, kad čia nieko neįvyko. Įvyko tragedija ir tai priėmeme asmeniškai. Dar pats tuomet sakiau, kad kai tokias rinktines išmoksime įveikti be trenerio, tuomet galima bus tikėtis kitokio rezultato. Reikia mokėti priimti skaudžius smūgius, nebijoti ir nesislėpti už kažkokių nugarų.“
Futbolininkas tvirtino, kad reikėtų imti pavyzdį iš mūsų krepšinio: „Lietuvos krepšinis – top lygio pasaulyje. Reikia ant krepšinio ne pykti, o pasimokyti, kaip teisingai dirbti sporte.“
D. Šemberas atkreipė dėmesį, kad yra žmonių, kurie žino, kaip ir ką reikia daryti. „Tik jie nieko negali padaryti, nes yra tokie įstatai, susiformavusi vidinė kadrų bazė LFF sistemoje, kad pokyčiai sunkūs. Jei atsiverstumėte LFF įstatus, užtektų kelių minučių, kad suprastumėt, kas vyksta. Ką čia daugiau komentuoti“, - teigė jis.
Pamatėme futbolo realybę – stebuklų nebūna
Tituluočiausias ir vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų Edgaras Jankauskas tikino, kad rinktinė žaidė, kaip galėjo – niekas nepasakys, kad nekovojo.
„Pamatėme futbolo realybę – stebuklų nebūna. Būtų keista matyti, jei Lietuva galėtų pasipriešinti Anglijai. Pagal futbolo svarbą šalyje, čempionato galingumą, dėmesį žiniasklaidoje, stadionų dydį, televizijos transliacijų pinigus mes atsiliekame daugiau nei trim įvarčiais nuo Anglijos. Juk tai futbolo šalis“, - komentavo jis.
Apžvelgdamas visą atrankos ciklą E. Jankauskas nevadino jo geru – nebuvo čia išskirtinių rungtynių, kaip anksčiau kad pavykdavo sužaisti lygiosiomis su Italija, Vokietija, Ispanija, nebuvo tokių skambių pergalių kaip prieš Rumuniją.
„Tai parodo mūsų šiandienos futbolo realybę. Nėra futbolo kartos ar ji dar neužaugo. Ir ji neatsiras iš nieko. Reikia, kad būtų dirbama teisingai su vaikais, juos auginti, dominti, motyvuoti. Galbūt dabar yra daugiau nei buvo prieš tai, bet mažiau nei turi kiti“, - teigė pašnekovas.
Progresą stabdo sąlygos: kur stadionai? Jis pasiūlė pasižvalgyti į kitas šalis, tuomet paaiškės, kodėl taip lėtai Lietuvos futbolas eina į priekį: „Jei pas mus atidarė vieną stadioną, tai Čekijoje ar Slovakijoje tuo metu 12. Ten kiekvienas kaimas turi stadioną. Anglijoje kiekvienas klubas turi savo akademiją, kur žaidžia šešių amžiaus grupių vaikai, o mes dar jų net neturime. Jei Islandijoje 12 maniežų, tai pas mus – vienas. Mažai.“
Anot Edgaro, LFF taip pat nėra visagalė, kad „keptų“ stadionus, apmokintų trenerius, vežtų specialistus iš užsienio – prie to turi prisidėti daugiau valstybė.
„Kaip besuksi, futbolas atsiremia į žaidėjus. Jie yra tas lakmuso lapelis, parodantis, koks yra sportas. Ką mes matome – 90 minučių aikštėje. Ir matome, kad mums daug ko trūksta. Trūkumus visuomet parodo stiprus varžovas. Tikrai atsiliekame ir tai matėme rungtynėse su anglais“, - sakė jis.
Vis dėlto E. Jankauskas siūlė žiūrėti į ateitį optimistiškai, net jeigu tuos aštuonis metus auginamas žaidėjas taip ir neatsiskleidžia. „Svarbu norėti, dirbti ir turėti tam sąlygas“, - tikino jis.
