Viena geriausių Lietuvos krepšininkių – Gintarė Petronytė – šį sezoną po krepšiu sutrypė ne vieną varžovę. Vilniaus „Kibirkšties-Tichės-Iki“ komandoje rungtyniaujanti 23 metų 196 cm ūgio vidurio puolėja tapo naudingiausia LMKL čempionato krepšininke.
Po kelių metų pertraukos į Lietuvą grįžusi aukštaūgė sezoną pradėjo Lenkijoje, tačiau tik grįžusi į Lietuvą gavo progą sublizgėti. Ji portalui Balsas.lt pasakoja apie žaidimą svetur, sostinės ekipos atmosferą bei aistringą vyrų krepšinio rinktinės palaikymą.
– Kaip vertinate sezono rezultatą? – paklausėme G. Petronytės.
– Labai gerai. Be galo džiaugiamės tiek vadovybe, tiek komanda. Manau, kad padarėme kažką įspūdingo, nes „Viči-Aistės“ finalo serijoje 13 metų nepralaimėjo nė vienų rungtynių. Mes pakeitėme istoriją. Buvo įdomu ir žiūrovams, išlaikėme intrigą. Rezultatas 3:2 yra geriausia, ką galėjome pasiekti šį sezoną. Dėl to labai džiaugiamės.
– Kaip manote, galbūt „Kibirkšties“ komanda Lietuvos moterų krepšinyje taps nauja atsvara „Viči-Aistėms“, panašiai kaip vyrų krepšinyje yra „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“?
– Labai norėtųsi, kad tai nebūtų laikina tik dėl to, kad šį sezoną taip atsitiko. Norėtųsi, kad būtų tokia intriga tarp Vilniaus ir Kauno, kad būtų dvi stiprios komandos. Dėl to geriau būtų visam Lietuvos krepšiniui. O ar taip bus – sunku pasakyti.
– Sakėte, kad labai džiaugėtės antra vieta. Kaip atšventėte?
– Buvo ir lygos uždarymas, ir atskirai su komanda atsisveikinome. O dabar jau išsiskirstėme ir tikriausiai nesusimatysime ilgai.
– Tapote naudingiausia lygos žaidėja. Ką jums reiškia šis titulas?
– Visada malonu gauti kažkokį įvertinimą. Tačiau tai neprilygsta tam jausmui, kuomet laimėjome prieš „Viči-Aistės“ ir džiaugsmui kartu su komanda. Man tai buvo emocijų viršūnė.
– Kokia yra „Kibirkšties“ komanda ir atmosfera joje?
– Aš puikiai įsiliejau į kolektyvą ir tai yra visos komandos nuopelnas. Ir treneriai, ir žaidėjos – visi buvome viena didelė šeima. Komandos atmosfera buvo įspūdinga, o komandos draugės tapo ir gyvenimo draugėmis. Iš tiesų, mūsų buvo labai nedaug ir šešioms ar septynioms žaidėjoms teko didelis krūvis. Dėl to puikiai susižaidėme ir mano geras žaidimas buvo to priežastis.
– Ar teko kitose komandose, kuriose žaidėte, tokią atmosferą patirti?
– Nežinau, nebent labai seniai. Kadangi grįžau iš užsienio, man buvo itin malonu žaisti tokioje komandoje. Tokios atmosferos užsienyje niekada nejaučiu. Ši komanda šiek tiek primena laikus prieš man išvykstant užsienį, kai rungtyniavau „Lietuvos telekomo“ komandoje.
– Sezono pradžioje buvote Lenkijoje. Kaip galėtumėte palyginti žaidimą ten ir čia?
– Vidinis čempionatas Lenkijoje yra aukštesnio lygio, ten žaidžia trys Eurolygos komandos ir šiaip visos komandos apylygės, turi legionierių. Bet aš ten negavau labai daug laiko pasireikšti, be to, ten rungtyniavau tik kelis mėnesius, dėl to sakau, kad šį sezoną žaidžiau čia.
– Sakėte, kad atostogavote po sezono. Kaip poilsiavote?
– Tų atostogų turėjau labai nedaug – po sezono liko vos kelios dienos iki rinktinės stovyklos, todėl niekur toli neišvažiavau, poilsiavau čia, Lietuvoje.
– Kalbant apie rinktinę, kokių rezultatų tikitės?
– Pagrindinis tikslas – patekti į Europos čempionatą. Kitokių minčių ir būti negali. Stengsimės tai įgyvendinti.
– Artėja pagrindinis vasaros įvykis – Londono olimpinės žaidynės. Kokių sporto šakų kovas stebėsite?
– Taip, be abejo stebėsiu olimpiadą. Kiek pavyks, stengsiuosi stebėti visas sporto šakas. Aišku, svarbiausia, manau, bus krepšinis.
– Pati esate krepšininkė. Ką olimpiadoje prognozuojate mūsų rinktinei?
– Kadangi esu didžiausia vyrų rinktinės sirgalė, tikiuosi pačių geriausių rezultatų. O kaip bus, sunku prognozuoti.
– Kokie kito sezono planai?
– Dabar dar nieko nežinau ir negaliu pasakyti.
TIK FAKTAI
Šį sezoną LMKL čempionate per rungtynes krepšininkė pelnė vidutiniškai po 19 taškų, atkovodavo po 14 kamuolių, atlikdavo po 3 rezultatyvius perdavimus ir surinkdavo po 32 naudingumo balus.
Krepšininkės sezono rekordas: per vienerias rungtynes su „Lemminkainen“ klubu ji surinko 34 taškus, atkovojo 19 kamuolių ir surinko 52 naudingumo balus.