Praeitais metais Europos vicečempionu tapęs geriausias Lietuvos šuolininkas į aukštį ir šiemet sau kelia tik pačius aukščiausius tikslus. Svarbiausi lengvaatlečio startai šiemet – pasaulio studentų universiada ir pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, teigiama pranešime spaudai.
Nuo to laiko, kai praeitų metų vasarą Europos čempionate Helsinkyje iškovojai antrąją vietą jau praėjo nemažai laiko. Kaip dabar, kai viskas „susigulėjo“, vertini šį savo pasiekimą?, - paklausėme Raivydo.
Po Europos čempionato – trys savaitės džiaugsmo ir daugybė sveikinimų, o po to vėl sunkus darbas treniruotėse iš naujo rengiantis kitam sezonui, tik su didesniu pasitikėjimu savimi ir atsakomybe. Kasdienybė nepasikeitė: treniruotes, mokslai ir varžybos.
Grįžęs iš olimpinių žaidynių Londone iki šių metų pradžios turėjai daugiau laisvo laiko, kaip jį praleidai?
Vasaros pabaigoje, po sezono, su drauge buvau išvykęs pailsėti į Egiptą, Hurgadą. Ten atradau dar vieną sporto šaką, kurią labai pamėgau – buriavimą su burlente. Grįžęs, kiek leido šiltas oras dar spėjau paburiuoti Kauno mariose. Taip pat žaidžiau tinklinį, lauko tenisą, na ir žinoma, skyriau daug laiko savo didžiausiam pomėgiui – žvejybai.
Kokie startai šiemet svarbiausi, kokius tikslus sau keli? Ar tikiesi pagerinti savo rekordą (2,31 m) ir kokį didžiausią aukštį norėtum įveikti šiemet?
Svarbiausi startai – vasarą: studentų universiada ir pasaulio čempionatas. Visada keliu sau aukštus tikslus ir konkrečiai jų neįvardinsiu – laukite vasaros.
O kaip vertini savo pirmuosius startus šiemet (Raivydas jau dalyvavo dviejose tarptautinėse varžybose Čekijoje sausį ir užėmė penktą (2,17 m) bei tryliktą (2,15 m) vietą)?
Vidutiniškai, nes vasaros sezonas baigėsi vėlai ir anksti prasidėjo žiemos sezonas: nespėjau pasiekti aukščiausios savo fizines formos ir pailsėti po vasaros sezono.
Jau kurį laiką Lietuvoje neturi rimtos konkurencijos savo rungtyje. Ar matai mūsų šalyje perspektyvaus jaunimo, kuris galėtų, tarkime, po kelerių metų mesti tau iššūkį?
Yra talentingų sportininkų. Jie visi gali šokti aukščiau, bet reikalingas režimas, psichologas, masažistas, taisyklinga mityba. Bet svarbiausia – dirbti su aukščiausio lygio treneriais, kuo aš tikrai skųstis negaliu.
O kaip vertini kitas Lietuvoje tau sudarytas sąlygas siekti aukščiausių rezultatų? Galbūt kažko dar trūksta, kažką reikėtų tobulinti?
Seniau trūko, bet prie visko priprantama (šypsosi). Tikrai nėra blogai, tačiau latviai ir estai savo sportininkams gali pasiūlyti geresnes sąlygas nei Lietuva, tad norėtųsi jas turėti bent jau tokias, kaip mūsų kaimynai.
