Kai kurie Europos politikai paskelbė nevyksiantys į Europos futbolo čempionatą Ukrainoje taip rodydami nepritarimą politiniam šalies elitui. Savaitraščio kalbinami politikos ir futbolo žinovai mano, kad šiuo atveju politizuojama ne laiku ir ne vietoje.
Europos politikai nori parodyti, kad nepritaria Julijos Tymošenko įkalinimui ir Ukrainos politinio elito elgesiui opozicijos atžvilgiu. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pareiškė, kad protestuodamas praleis visas Lenkijoje ir Ukrainoje vyksiančio Europos futbolo čempionato rungtynes. Jo pavyzdžiu pasekė ir kai kurių Europos valstybių diplomatai: Austrijos ir Belgijos vyriausybių nariai sakė nevažiuosiantys į Ukrainoje vyksiančias futbolo rungtynes, tą patį rengiasi daryti ir Vokietijos bei Olandijos užsienio reikalų ministrai. Apie boikotą anksčiau buvo prakalbusi ir Vokietijos vyriausybė. Tačiau vėliau Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė, kad savo apsisprendimą dėl dalyvavimo čempionate praneš paskutinę minutę, prieš pat renginio pradžią.
Kaip ir galima tikėtis, Ukrainos ir Lenkijos diplomatai kritiškai atsiliepė apie tokius ES politikų pareiškimus. Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pareiškė nuomonę, kad politinė padėtis Ukrainoje nė iš tolo negali būti lyginama su 1980 metais, kai Vakarų valstybės boikotavo Sovietų Sąjungoje vykusias olimpines žaidynes, todėl ir panašių protesto formų turėtų būti išvengta. Be to, prezidentas ir kai kurie lenkų diplomatai pareiškė, kad čempionato boikotas gali byloti apie slaptą ES valstybių ir Rusijos susitarimą neleisti Ukrainai priartėti prie ES. Mat čempionatą boikotuosiančios valstybės anksčiau yra pareiškusios nepritariančios Ukrainos integracijai į ES.
Politizavimas nenaudingas
Kad Europos politikų politizavimas šiuo atveju naudos neduos, mano ir savaitraščio kalbinami futbolu besidomintys politikos žinovai.
Pasak akademiko Leonido Donskio, dabartinė Europos politikų laikysena yra selektyvi: esą Europa turėtų laikytis nuoseklios politikos, o jeigu jos būtų buvę laikomasi, tuomet būtų reikėję nesiųsti ES diplomatų ir į Pekine vykusias olimpines žaidynes, taip pat elgtis 2014 metais Sočyje vyksiančių žiemos olimpinių žaidynių atžvilgiu. Tačiau esą beveik akivaizdu, kad dėl Sočio olimpinių žaidynių politikai nesiryš imtis diplomatinio spaudimo.
„Galiu suprasti, kad kalbama apie norą padaryti įtaką šaliai, kuri nėra nurašyta ir kuri laikoma artimesne negu Rusija vien dėl to, jog Ukraina yra arčiau ES, bet tokia politika neduos teigiamų rezultatų, – kalbėjo L. Donskis. – Man atrodo, kad praleidžiama rimta proga nusiųsti visai kitokių žinių Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir priminti, kad Europa stebi ir prašo geriau susilaikyti nuo panašios politikos, gadinančios ateities planus.“ Akademikas ir europarlamentaras pridūrė nesuprantantis, kodėl nebuvo pasielgta kaip Azerbaidžane vykusios „Eurovizijos“ atveju: Azerbaidžane sumanyta apie žmogaus teisių aspektus priminti ten nuvykus. Taip pat galėjo būti pasielgta su Ukraina.
Galimas priešingas efektas
Vilniaus universiteto dėstytojo politologo Lauryno Kasčiūno nuomone, Europos politikų spaudimas Ukrainai gali būti ir priešingo efekto negu norima – ne priartinti Ukrainą prie ES, o atitolinti. „Mano nuomone, dabartinė Europos politikų laikysena yra šaudymas pro šalį. Tokiu elgesiu Europa gali prieš save tik nuteikti ukrainiečius, nes dalis jų Europos futbolo čempionato boikotą gali vertinti kaip pažeminimą“,– svarstė L. Kasčiūnas.
Pasak politologo, keistokai atrodė ir Vokietijos diplomatų laikysena, kai buvo svarstoma visiškai nesiųsti Vokietijos vyriausybės atstovų į čempionatą. Mat vokiečiai yra vieni iš realiausių pretendentų jį laimėti. Jeigu jų nacionalinė futbolo komanda laimės, o Vokietijos vyriausybė nuspręs nevykti į rungtynes, esą Vokietija pati save kompromituos, jeigu tesės pažadą ir nesiųs diplomatų pasveikinti savo futbolo rinktinės.
„Sportas ir politika visada susiję, tai neišvengiama, nes yra simbolika, valstybės tapatybės dalys, – apibendrino L. Kasčiūnas. – Argumentai, esą sportą reikia palikti sportininkams, istoriją – istorijai, atspindi tradicinį intelektualiai ribotą požiūrį. Bet Ukrainos atveju aš laikausi pozicijos, kad politikavimas naudos neduos.“
Sąžinė prabilo ne laiku
Abu pašnekovai paminėjo, kad kur kas veiksmingiau ir racionaliau būtų politinį spaudimą taikyti Baltarusijoje, kur 2014-aisiais rengiamas pasaulio ledo ritulio čempionatas.
„Ukrainoje yra neabejotina aukšto lygio korupcija, bet kalbant apie formaliąją demokratijos pusę ir rinkimus ji egzistuoja. O Baltarusijoje net nėra jos ženklų ir tai labai rimti skirtumai, todėl Baltarusijos atveju nelieka kitų būdų, kaip tik aktyviai spausti režimą“, – atkreipė dėmesį L. Donskis.
Akademikas taip pat pridūrė, kad dabar Europos politikų pasirinktas spaudimo būdas Ukrainai daugelio paprastų ukrainiečių gali būti suprastas kaip šalies pažeminimas, ypač jei šį įvykį atitinkamai nušvies Ukrainos žiniasklaida. „Tai signalas ne vien Viktorui Janukovyčiui ir jo kabinetui, bet ir Ukrainai. Kabinetiniai sprendimai, politikos lygmeniu suprantami vienaip, paprastų piliečių gali būti suprantami visai kitaip, – pasakojo L. Donskis. – Aš dabartinę Europos politikų laikyseną vadinu blogos Europos sąžinės jausmo kompensavimu ne laiku ir ne vietoje.“
Ar milijardai atsipirks?
Prieš Europos futbolo čempionatą buvo kalbama, kad šis renginys – galimybė Ukrainai pristatyti europietišką savo veidą, tačiau, kai kurių ekspertų nuomone, lūkesčiai Ukrainai virto galvos skausmu. Be jau aptartų politinių iššūkių, šalis susiduria ir su ekonominiais sunkumais. Ukraina sunkiai išgyveno ekonominę krizę, o Tarptautinio valiutos fondo paskola šaliai buvo įšaldyta dėl V. Janukovyčiaus nenoro priimti nepopuliarius sprendimus ir taupyti. Esant tokiai būklei kyla pagrįstų klausimų, ar Ukraina ekonomiškai pajėgi surengti Europos futbolo čempionatą.
Bendrovės „Davinci Analytic Group“ skaičiavimais, Ukraina čempionatui išleido 14 mlrd. dolerių (37 mlrd. litų), iš kurių didelė dalis jeigu kada ir atsipirks, tikrai negreitai – mat iš atvažiuosiančių turistų gautos pajamos, palyginti su išleista suma, bus mažos. Todėl tikėtina, kad į Ukrainą atvyksiantys tūkstančiai žurnalistų gali labiau atkreipti dėmesį ne į šviesią europietišką, o į suvargusią ir politinių suvaržymų paliestą šalies veido pusę.
Faktai: „Euro 2012“ kaina
Ukrainiečių konsultacijos bendrovė „Davinci Analytic Group“ apskaičiavo, kad Ukraina rengdamasi Europos futbolo čempionatui išleido 14 mlrd. dolerių (37 mlrd. litų).
Daugiau nei 4,3 mlrd. dolerių (11,5 mlrd. litų) buvo skirta stadionų, infrastruktūros ir viešbučių statybai.
Lenkija Europos futbolo čempionatui išleido 29 mlrd. dolerių (78 mlrd. litų), apytiksliai 40 proc. šios sumos buvo surinkta per ES paramos fondus.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (21(83) birželio 4-10 d.)
Paulius Grinkevičius
