Kovo 9-11 d. Stambule (Turkija) vyks pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas, kuriame dalyvaus ir penki Lietuvos lengvaatlečiai.
Tai – bėgikai Lina Grinčikaitė, Rytis Sakalauskas, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, barjerininkė Sonata Tamošaitytė ir daugiakovininkė Austra Skujytė. Rinktinės treneriai – Tatjana Krasauskienė, Aleksas Stanislovaitis ir Edmundas Norvilas.
–Šiuo pasaulio čempionatu baigiasi lengvaatlečių žiemos sezonas. Ko tikimasi čempionate ir koks šiemetinis uždarų patalpų sezonas buvo mūsų lengvaatlečiams? – klausėme Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidento Eimanto Skrabulio.
– Žiemos sezonas jau finišo tiesiojoje, o pasaulio uždarų patalpų čempionatas – svarbiausias mūsų lengvaatlečių žiemos sezono startas. Po to mūsų atletai rengsis vasaros išbandymams, pagrindinis dėmesys bus sutelktas Londono olimpinėms žaidynėms pasirengti. Šiam žiemos sezonui ypatingų reikalavimų savo sportininkams nekėlėme, nes pirmą kartą lengvosios atletikos istorijoje laukia labai sunkus ir ilgas vasaros sezonas.
Šią vasarą sportininkams teks jėgas bandyti dviejuose aukšto rango sporto renginiuose – birželio pabaigose vyks Europos čempionatas ir šiek tiek daugiau nei po mėnesio - Londono olimpinės žaidynės. Tai bus didelis išbandymas mūsų sportininkams. Kai kurie jų, turbūt, apsispręs, ar dalyvauti tiktai olimpinėse žaidynėse, ar ir pakeliui - Europos čempionate.
Atletai, jeigu jau dalyvauja, - nori nugalėti, nepaisant to, ar jie yra geros sportinės formos, ar ne. Anksčiau į Europos čempionatus būdavo sunku patekti, nes jie vykdavo tiktai kas ketveri metai. Kai kas netgi teigė, kad į pasaulio čempionatą lengviau patekti nei į Europos čempionatą. Populiarinant šią sporto šaką dabar Europos čempionatai vyksta kas dveji metai.
Mūsų geriausieji sportininkai iki olimpinių žaidynių dalyvaus daugelyje varžybų. Jiems visiems linkiu pirmiausiai gerai pasirodyti artėjančiame pasaulio uždarų patalpų čempionate ir sėkmingai pasirengti atsakingiems vasaros startams.
– Pasaulio uždarų patalpų čempionate dalyvaus penki lengvaatlečiai, ko iš jų tikitės?
– Jie visi yra didelio meistriškumo sportininkai ir Stambule galėtų visai gerai pasirodyti. Visą žiemą džiugino mūsų sprinteriai ir pirmiausiai – stabiliai rungtyniavęs ir koja kojon su stipriausiais pasaulio sprinteriais bėgęs kaunietis Rytis Sakalauskas. Jis puikiai moka nusiteikti varžyboms, jo kondicija yra labai aukšta ir stabili, sportininkas gerai pasirengęs psichologiškai.
Žiemą atsigavo ir pradėjo stabiliai varžytis klaipėdietė sprinterė Lina Grinčikaitė. Maloniai nudžiugino 60 m barjerinio bėgimo distancijoje rungtyniaujanti kaunietė Sonata Tamošaitytė, kuri du kartus gerino Lietuvos rekordus. Minėti trys sprinteriai galėtų sėkmingai jėgas bandyti ir Stambule.
Per Lietuvos čempionatą puikiai pasirodė daugiakovininkė kaunietė Austra Skujytė, kurios startas parodė, jog jinai turi daug neišnaudotų rezervų. Per čempionatą ji parodyti tokį rezultatą, kuris būtų maloniai nustebinęs viso pasaulio lengvosios atletikos sporto visuomenę. Tačiau atletei nepasisekė rutulio stūmimo ir šuolių į tolį sektoriuose.
Mūsų lyderei ypač nuotaiką pakėlė ir jai plūstelėjo naujų jėgų, gavus vardinį pakvietimą į pasaulio čempionatą. Kaunietė yra labai atsigavusi psichologiškai ir fiziškai, jaučiasi lyg ant sparnų – ji moka rengtis patiems svarbiausiems metų išbandymams ir per varžybas ypatingai gražiai kovoja. Stambule Austra mus gali nudžiuginti svariais rezultatais.
Moka kovoti ir jaunoji šuolininkė Airinė Palšytė, tačiau jai bei trenerei norėtųsi palinkėti, kad jų planavimas nebūtų kiek padrikas. Jeigu sportininkė aukštai šoka, tegul šoka ir be planavimo. Tegul įveikia 2 metrus – visi džiaugsimės, plosime rankomis. Tačiau iš anksto numatyti, ko iš jų būtų galima tikėtis, - težino tiktai pats viešpats Dievas. Tai – sportininkės ir trenerės nemažas rezervas.
Planavimas sporte – labai svarbus dalykas. Kokie laukia startai, kada reikia pasiekti gerą sportinę formą ir t. t. Šią žiemą džiugino šuolininkas į aukštį kaunietis Raivydas Stanys, kuris bandė gerinti Lietuvos uždarų patalpų rekordą ir nesirengė dalyvauti pasaulio uždarų patalpų čempionate. Atsakingai ir kruopščiai dirbantis sportininkas jau pasiekė šuolių brandą, rungtyniavo stabiliai, šuoliai atliekami geriau techniškai, kartelė kyla vis aukščiau ir aukščiau.
Jau netolimoje ateityje Raivydas gali tapti vienu stipriausių pasaulio šuolininkų į aukštį. Visi mano suminėti lengvaatlečiai buvo mūsų šios žiemos lyderiai. Jie pasiekė puikių rezultatų, nors dar kartą pasikartosiu, kad, žinodami, koks sudėtingas laukai vasaros sezonas, jiems šią žiemą nekėlėme jokių užduočių.
Kiek lengvaatlečių galėtų dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse?
Tie rezultatai, kuriuos pasiekė mūsų lengvaatlečiai, - optimistiškai nuteikia, artėjant vasaros sezonui, kur bus skiriamas didelis dėmesys pasirengimui, mokomosioms treniruočių stovykloms. Sportininkams, gal būt, nukentės mokslas, šiek tiek šeimos, tačiau toks sportinis gyvenimas, reikia kažką aukoti.
Viliuosi, kad dar labiau pailgės mūsų olimpinės rinktinės kandidatų sąrašas ir ši rinktinė bus ne tiktai gausiausia, bet ir gerai pasirengusi. Londone, manau, gali startuoti 20 mūsų lengvaatlečių – tai gana drąsu, bet realu.
– Bėgimo take rungtyniauja ir Jūsų sūnūs Martas su Kostu, kai vertinate jų startus šią žiemą?
– Kaip tėvas, matau, kad jie abu gali bėgti kur kas greičiau. Su sūnumis nuolat bendrauju, matau jų startus, su jais pasikalbame treniruočių metodikos temomis. Matau, kad Martas su Kostu yra labai nusiteikę siekti gerų rezultatų, turi potencialo tą daryti. Kaip sportininkai, sūnūs labai rimtai save „veda“, savo elgsena, požiūriu į sportą yra subrendę būti pačio aukščiausio lygio čempionais.
Toks rimtas požiūris į sportą, manau, turėtų duoti dar geresnių rezultatų. Abu sūnūs didelį dėmesį skiria ir sportui: Martas studijuoja ekonomiką, o Kostas – finansų ekonomiką. Manau, kad gera galva sportininkams netrukdo. Jeigu turi galvą, tai turi ir kojas. Galva tiktai protingai papildo, leidžia planuoti savo treniruočių ir poilsio laiką, režimą.
Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos sprintas dėka kelių trenerių, kurie dirba jau nemažai metų, vis stiprėja. Per Lietuvos čempionatus dabar tampa sunku patekti į finalą, pasiekus tokį rezultatą, kuris ankstesniais metais užtikrindavo aukso medalį. Praėjusiais metais trijų geriausių mūsų vyrų sprinterių rezultatų vidurkis buvo labai aukštas, pasaulyje kažkur apie 20-ą vietą.
Būtų galima parengti puikų estafečių 4x100 m kvartetą, Lietuvoje 7-8 sprinteriai gali labai greitai bėgti. Norėtųsi palinkėti mūsų sprinto lyderiui Ryčiui Sakalauskui bėgti dar greičiau, o kitiems – jį pasivyti. Tada mes turėtume tą, apie ką svajojo visi buvę garsesni šalies sprinteriai – atstovauti nacionalinei Lietuvos rinktinei estafetėje 4x100 m ir bėgti finaluose pačio aukščiausio rango lengvosios atletikos forumuose – olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose. Tai – tikrai yra realu.
Ar LLAF yra patenkinta šiemetiniu Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo finansavimu?
Gavome 812 tūkst. Lt. Džiaugiamės, kad valstybė pagaliau atsisuka į lengvąją atletiką ir skiria didesnę sumą pinigų. Ar mums jų iš tikrųjų užtenka? Sakyčiau, kad ne. Jokiu būdu mes nenorime gauti be galo daug. Lengvoji atletika - įvairiapusė, yra daug sportininkų, turime suaugusiųjų, jaunimo, jaunių, jaunučių rinktines, olimpiečių.
Galima suprasti, kiek mums tų lėšų iš tikrųjų reikia. Tendencija, kad lengvajai atletikai reikia skirti daugiau, mus džiugina, bet objektyviai vertinant – mums dar išlieka galvos skausmas, kaip prie tos sumos dar prisidurti. Bendrame federacijos biudžete mokomajam sportiniam darbui, renginiams, komandų delegavimui į čempionatus, stovyklų organizavimui, stipendijoms yra apie 1 mln. trūkumas.
Ieškome rėmėjų, atsiranda gerų kompanijų, žmonių, suprantančių, jog lengvajai reikia padėti. Buvo metai, kai tiktai ant mano grupės įmonių pečių guldavo našta, o dabar surandame vis daugiau bendraminčių, kurie myli ir supranta lengvąją atletiką - jinai yra sveika, turi ne tiktai gražias tradicijas, bet ir tęstinumą, perspektyvas. Pas mus viskas yra skaidru, visi pinigai, skirti federacijai, išleidžiamo sporto reikmėms ir tai, manau, formuoja gana svarbų, gerą požiūrį apie mūsų federacijos darbą.
Marytė Marcinkevičiūtė