Biržuose užaugęs Erikas visų pirma pasirinko sportuoti dziudo, o lankyti šios sporto šakos treniruotes jis pradėjo būdamas šešerių metų.
Tik po kurio laiko E. Venskaus ir jo tėvų mintyse atsirado krepšinis, kadangi vos pradėjęs lankyti mokyklą, jis iš karto tarp savo bendraamžių gerokai išsiskyrė ūgiu.
Jaunuolis nusprendė bandyti suderinti ir krepšinį, ir dziudo.
Tuomet, kaip pripažįsta pats E. Venskus, jam geriau sekėsi dziudo, o dėl to jis jau ketino mesti krepšinį. Erikas dalyvaudavo tarptautiniuose turnyruose, vykusiuose tai Lietuvoje, tai Latvijoje ar Estijoje, juose dažnai užimdavo prizines vietas, o po kurio laiko pradėjo rungtis prieš metais ar dvejais vyresnius berniukus.
Sulaukęs devynerių, jis turėjo apsispręsti – arba krepšinis, arba dziudo.
„Buvo tikrai sunku apsispręsti, bet pasirinkau krepšinį. Pagalvojau, kad yra daugiau galimybių. Mano dziudo treneris tada manė, kad turėjau likti šioje sporto šakoje, bet dabar, jau praėjus daug laiko, jis irgi sako, kad priėmiau gerą sprendimą“, – tinklalapiui „nklyga.lt“ pasakojo E. Venskus.
Keturiolikos metų krepšininkas debiutavo Regionų krepšinio lygos Biržų „Rinkuškių alaus“ komandoje ir pirmąjį sezoną trečioje pagal pajėgumą Lietuvos lygoje į aikštę išbėgo trejose rungtynėse, per kurias savo pirmųjų taškų nepelnė.
„Tada dažniausiai į aikštelę neišeidavau. Būdavo labai gera tiesiog sėdėti ant suolo, iš tos komandos likę geriausi prisiminimai. Būdavo net baisu sėdėti, jausdavau įtampą, kad jeigu išleis į aikštę, jog tik nepridaryčiau kokių nesąmonių. Biržuose prisirinkdavo pilna salė žiūrovų, tai būdavo įtampa. O dar būnant 14-os metų...“ – prisiminimais dalijasi E. Venskus.
Kitą sezoną E. Venskus, būdamas jau 15 metų, Biržų komandoje sužaidė 20 rungtynių, per kurias užfiksavo 5,5 taško ir 3,4 atkovoto kamuolio rodiklius.
2016-2017 m. sezone krepšininkas jau tapo vienu komandos lyderių – jo statistika pasiekė 14,6 taško, 9 atkovotų kamuolių, 1,6 bloko ir 18,2 naudingumo balų rodiklius. Rezultatyviau žaidė po 20,7 taško rinkęs Žydrūnas Kelys, kurį, kartu su Tomu Lekūnu, E. Venskus įvardija žinomiausias Biržų krepšininkais.
Tą sezoną stipriausi Lietuvos klubai, rinkdami sudėtis Eurolygos jaunimo turnyrui, atkreipė dėmesį į E. Venskaus pavardę, o pats jaunuolis turėjo ne vieną pasirinkimą. Visgi prioritetas buvo aiškus.
„Mano Biržų treneris pasakė, kad yra pasiūlymas iš „Žalgirio“ žaisti Eurolygos jaunimo turnyre. Taip pat buvau gavęs pasiūlymą ir iš „Ryto“ komandos. Aš pats norėjau į „Žalgirį“. Nuo mažumės žiūrėjau „Žalgirį“, domėjausi juo, visi giminaičiai ir šeimos palaikė šią komandą“, – savo pasirinkimo motyvus dėstė puolėjas.
Krepšininkas Eurolygos jaunimo turnyre iš viso sužaidė 7 mačus, per kuriuos fiksavo 9,6 taško ir 5,4 atkovoto kamuolio vidurkius. „Žalgirio“ jaunimo komanda pateko į Eurolygos finalinį ketvertą Stambule, tačiau šiame visas rungtynes pralaimėjo.
„Žalgiris“ nusprendė po to sezono susieti ateitį su E. Venskumi, o pats jaunasis krepšininkas padėjo parašą ant ketverių metų trukmės sutarties pagal formulę 2+2. Pirmieji dveji sutarties metai baigsis artėjančią vasarą.
17 metų krepšininko laukė naujas karjeros ir gyvenimo etapas – persikėlimas iš Biržų į Kauną, nauja komanda, nauja mokykla ir draugai. Taip pat – ir kur kas didesnė konkurencija, kadangi „Žalgirio“ dublerių priekinėje linijoje rungtyniavo vyresni Martynas Sajus, Grantas Vasiliauskas, Vitalijus Kozys, antroje sezono pusėje vis dažniau prisijungdavo ir Gytis Masiulis.
Tarp tokių aukštaūgių E. Venskus neprapuolė. Debiutiniame sezone NKL jis pelnydavo po 7,6 taško (50,2 proc. dvit., 79,6 proc. baudos), atkovodavo po 4,1 kamuolio ir rinkdavo po 9,1 naudingumo balo, o jaunieji dubleriai iškovojo antrąją vietą NKL.
„Pirmasis sezonas buvo visai neblogas. RKL turėjome kelis derinius, o čia – daug taktikos, daug derinių, tad buvo neįprasta. Su Sajumi ir Masiuliu man viskas išėjo tik į gerą, nes per treniruotes galėjau pasistumdyti, įgavau patirties ir pasimokiau iš jų“, – sakė E. Venskus.
Jis turėjo priprasti ir prie kitokių treniruočių. Pavyzdžiui, Biržuose jam niekada netekdavo dirbti treniruoklių salėje ir atvykęs į Kauną puolėjas svėrė 96 kilogramus. Dabar jis sveria kiek daugiau nei 100 kilogramų.
„Biržuose neidavau į štanginę. Nebuvo specialaus trenerio, kuris prižiūrėtų dirbant su svarmenimis, tad nenorėjau gauti traumos netaisyklingai atliekant pratimus. Dirbdavome tik su lengvosios atletikos treneriu. Atėjus čia, iškart pasijautė, kad padidėjo svoris. Greitai pasijautė krūviai, tie keli kilogramai prisidėjo. Bet greitai pripratau, nebuvo taip blogai. Iš pradžių jautėsi, kad svarmenų salėje esu silpnesnis, bet dabar viskas išsilygino“, – kalbėjo krepšininkas.
Šį sezoną E. Venskus tapo pagrindiniu savo komandos vidurio puolėju ir vienu ryškiausių lygos krepšininkų. Jis per 25 minutes pasižymi 18,1 taško (4 vieta NKL), 6,6 atkovoto kamuolio, 1,8 rezultatyvaus perdavimo ir 21,2 naudingumo balo (4 vieta NKL) rodikliais. „Žalgirio“ dubleriai turi 6 pergales ir 3 pralaimėjimus, o geresnį balansą šiuo metu yra pasiekęs vienintelis Šakių „Vytis“ (8-2).
Toks žaidimas neliko nepastebėtas ir jaunasis talentas, prasidėjus sezonui, greitai buvo iškviestas į pagrindinės komandos treniruotes, kuriose dažniausiai jam tenka kovoti su kitais vidurio puolėjais Brandonu Daviesu ir Antanu Kavaliausku.
„Žalgirio“ treniruotėse taip pat apsilanko dublerių komandos žaidėjai Rokas Jokubaitis ir Lukas Uleckas.
„Dažniausiai apsilankau po kelis kartus per savaitę. Jeigu kažkas turi mikro traumą, tai tuomet ir pasikviečia. Prieš Daviesą ir Kavaliauską sunku gynyboje, bet stengiuosi. Mano užduotis yra kuo geriau apsiginti. Dažniausiai du prieš du situacijose nesuspėju, tiesiog nesusikalbame su gynėjais, dėl to būna daugiausiai problemų“, – įspūdžiais iš „Žalgirio“ treniruočių dalijosi centras.
Stipriausios Lietuvos komandos treniruotėse E. Venskus sutinka vieną iš savo idealų – „Žalgirio“ kapitoną Paulių Jankūną. Tarp mėgstamiausių krepšininkų jaunasis krepšininkas taip pat priskiria Eurolygoje žaidžiantį Pirėjo „Olympiakos“ graiką Georgą Printezį ir NBA ekipos Denverio „Nuggets“ serbą Nikola Jokičių.
„Į juos labiausiai atkreipiu dėmesį. Mane žavi Jankūno žaidimas nugara, tie vidutiniai metimai. Patinka visų trijų kovingumas ir atsidavimas aikštėje. Jie yra universalūs, tuo man ir patinka“, – aiškina E. Venskus.
18-metį žavintys aukštaūgiai nėra patys atletiškiausi krepšininkai, o toks pat yra ir šis biržietis. Pats puolėjas pripažįsta, kad neturi labai stiprių kojų ir gero šuolio, todėl tai turi kompensuoti kitais žaidimo aspektais.
„Nuo vaikystės nebuvau atletiškas, visada stengiausi žaisti galva, bandydamas apgauti varžovus. Mano geriausia vieta yra žaidimas po krepšiu, užbaigimai, metimai po komandos draugų perdavimų, du prieš du gerai sekasi. Manau, kaip aukštam žmogui, visai neprastai pataikau iš vidutinio nuotolio. Neprastai pataikau ir tritaškius, bet per rungtynes nebandau pats išeiti už tritaškio ir išmesti, nors treneris ir nedraudžia mesti iš toli.
Gynyboje kartais visai neblogai sekasi, bet yra kur tobulėti. Nemanau, kad ginuosi labai gerai, gali būti geriau. NKL sunkiausia apsiginti prieš tokius žaidėjus, kurie yra fiziškai stipresni, pavyzdžiui, prieš Paulių Morkeliūną ar Aurelijų Pukelį. Visgi aš ir pats jau NKL esu apsipratęs, žinau, kaip viskas vyksta. Fiziškai sutvirtėjau, tad šiek tiek lengviau pasistumdyti“, – apie savo žaidimą kalbėjo 205 cm ūgio puolėjas.
Apie savo karjeros galimybes puolėjas jau yra pagalvojęs ne kartą bei turi tvirtą atsakymą, kur norėtų save matyti ateityje.
„Norėčiau atsidurti Eurolygoje, būti startinio penketo krepšininkas, kad nesėdėčiau ant suolo. Mane labiau žavi Europos krepšinis, nes daugiau reikia galvoti. Aišku, norėčiau ir NBA, bet labiau Eurolyga ir pats domiuosi. Noriu būti tokiu aukštaūgiu, kuris galėtų ir toliau nuo krepšio pažaisti, ne tik stumdytis po krepšiu“, – į ateitį žvelgė vienas talentingiausių savo kartos Lietuvos krepšininkų.
E. Venskaus tikslas nėra pasiekimas labai greitai, tačiau jis kaskart „Žalgirio“ treniruotėse turi galimybę įsitikinti, ko jam trūksta iki elitinių aukštaūgių.
