Dykumų lenktynės tykančiais pavojais lenkia daugelį automobilių sporto šakų. Tūkstančiai kilometrų smėlynų, technikai negailestingos trasos ir pragariški išbandymai ekipažo nariams. Čia išlieka tik stipriausi ir, kaip bebūtų apmaudu, namo sugrįžta ne visi, teigiama pranešime spaudai.
Prieš ketverius metus “TAEM Group” šturmanas Saulius Jurgelėnas Abu Dhabi Desert Challenge maratone patyrė nugaros traumą. Po nesėkmingo šuolio nuo kopos S. Jurgelėnui buvo diagnozuoti dviejų stuburo slankstelių kompresiniai lūžiai. “Tai bene “populiariausios” traumos dykumų maratonuose. Kopų šlaitai statūs ir, perlipus saugaus greičio ribą, pasekmė visada ta pati – visureigis priekiu trenkiasi į smėlį. Siekiant apsisaugoti nuo stuburo traumų, reikia įtempti nugaros raumenis. “Tąkart nebuvau susireguliavęs kojų atramos ir viena ranka laikiau atsipalaidavusį GPS ant prietaisų panelės. Mažos smulkmenos, bet pasekmės nejuokingos. Per visą maratoną pervažiuoji tūkstančius kopų. Svarbu ne tik naviguoti, bet ir saugotis kiekvieną akimirką. Dabar tai darau jau automatiškai”,- pasakojo Saulius Jurgelėnas.
Praėjusių metų birželio mėnesį dykuma pasiglemžė Ukrainos lenktyninko Vadimo Nesterčiuko gyvybę. Sportininkas nusprendė pasidaryti trumpą treniruotę prieš “Šilko kelio” ralio maratoną. Jungtinių Arabų Emyratų dykumos buvo mėgstamiausios ukrainiečio treniruočių vietos. Paprastai į dykumą vykstama bent dviem visureigiais – dėl saugumo ir pagalbos užklimpus ar sugedus. Tąkart V. Nesterčiukas išvyko be savo komandos, tik pasiėmęs vietinį mechaniką. Visureigis giliai įklimpo į smėlį, prasidėjo techninės problemos, o laikas nenumaldomai bėgo. Vandens atsargos ėjo į pabaigą. Mechanikas ėmė negaluoti ir Vadimas, pranešęs koordinates komandos draugui ir paprašęs pagalbos, pats išėjo link artimiausio kelio ieškoti pagalbos. Paskutinė ukrainiečio žinutė buvo: “Vitalijau, paprašyk, kad jie atvyktų greičiau. Galiu nebesulaukti”. Gelbėtojai atvyko po pusvalandžio, deja, V. Nesterčiuko gyvybė jau buvo užgesusi. Be samonės rastą mechaniką gydytojams pavyko išgelbėti. Anot medikų, po pusvalandžio nebebūtų buvę ką gelbėti.
Prieš dešimt metų Abu Dabyje lenktyniavęs Arūno Lekavičiaus ir Arvydo Vasiliausko ekipažas apie dykumų pavojus žino ne iš knygų. Pradėjus kaisti varikliui sportininkai nusprendė įjungti salono šildymą ir taip pagerinti aušinimą. Pragariškas karštis taip įkaitino geriamą vandenį, kad nors arbatą plikyk. Nenuostabu, kad lenktyninkai ėmė mažiau vartoti vandens. Vaduodami automobilį iš smėlio gniaužtų sportininkai susidūrė ir su automobilio techninėmis problemomis. Paskendęs rūpesčiuose ekipažas primiršo apie vandenį. Staiga blogai pasijutęs Arvydas ėmė nejausti apatinės kūno dalies. Laimei netoliese buvo teisėjai ir operatyviai suteikta medicininė pagalba apsaugojo šturmaną nuo rimtų pasekmių. A. Lekavičius gerai prisimena, kaip analogiškoje situacijoje yra išgelbėjęs gyvybę Japonijos sportininkui.
Lietuvių kilmės Dakaro prizininkas Artūras Ardavičius, pasakodamas apie smėlynų iššūkius, akcentavo, kad dykumoje didžiausias pavojus – saulės smūgis. "Jei tik pajunti, kad trumpam aptemo akyse, išsyk turi sustoti ir keletą minučių pailsėti, išgerti vandens. Priešingu atveju, neužilgo antrą sykį visai gali dingti sąmonė" - pasakojo patyręs lenktyninkas. Kita vertus, A.Ardavičius atviravo, kad varžybų metu vandens suvartojimą riboja, siekiant išvengti papildomų sustojimų: "Prieš startą porą valandų negeriu vandens. Greičio ruože vandens stengiuosi gerti minimaliai, net jei tai 400 ar 500 kilometrų, bet tokiu būdu galiu finišuoti be papildomo sustojimo. Po tokios dienos kūno svoris nukrenta 5-6 kilogramus". Akivaizdu, kad esant tokiam intensyviam režimui, esant aukštai temperatūrai, žmogaus organizmas netenka didelio kiekio mineralų ir kitų medžiagų. Įdomu, kad A.Ardavičius per dykumų maratonus vartoja tik vietinėje rinkoje parduodamą produktą - sūdytą pieną, arabų vadinamą "Laban", kuris sportininko įsitikinumu, padeda greičiau atsigauti organizmui.
Organizatoriai skiria labia daug dėmesio sportininkų saugumui ir kuo skubesnei pagalbai. Prieš startus patikrinami išgyvenimui reikalingų daiktų ir medikamentų rinkiniai, vandens atsargos, bet saugotis pirmiausiai privalo patys lenktynininkai.
“Jei meteorologai nemeluoja, tai mums labai pasiseks – praneša “atšalimą”. Temperatūra pavėsyje neturėtų pakilti iki 35 laipsnių. Dykuma pasigailėjo debiutanto”,- šmaikštavo “TAEM Group” ekipažo vairuotojas V. Žala. “Nenoriu mokytis iš savo klaidų, todėl labai rimtai su Sauliumi ruošiamės dykumų lenktynėms”,- pabrėžė Vaidotas.
“Abu Dhabi Desert Challenge” vyks balandžio 5-10 dienomis. Šiame maratone stratuos ir “TAEM Group” ekipažas: Vaidotas Žala su Sauliumi Jurgelėnu.
