Liepos 17 d. Roterdame (Nyderlandai) lietuvis susikaus su Luisu Tavaresu „Glory 78“ turnyre.
Paskutinį kartą S. Maslobojevas kovojo praėjusių metų vasario 29 d., kai pirmame raunde nokautavo Roelį Mannartą.
Vėliau pasaulį sukaustė pandemija, o skambučio iš „Glory“ organizacijos teko laukti labai ilgai.
„Jaučiasi įtampa, bet šį kartą turiu tokią komandą, kokios dar niekada neturėjau. Jaučiu, kad su kiekviena diena tampu tokiu, kokiu niekada nebuvau. Tikiu, kad tą vakarą žmonės mane ringe pamatys tokį, kokio dar nėra matę“, – tv3.lt sakė S. Maslobojevas.
L. Tavaresas šiuo metu yra tarp trijų stipriausių organizacijos sunkaus svorio kategorijos kovotojų. Abu atletai išgirdo labai rimtą pažadą – laimėjęs gaus šansą kautis dėl čempiono diržo.
Šiuo metu jį laiko Alexas Perreira, bet dar vyks brazilo ir ruso Artiomo Vachitovo revanšinė kova – pirmas jų susirėmimas baigėsi lygiosiomis.
S. Maslobojevui kova su L. Tavaresu „Glory“ organizacijoje bus trečioji. Lietuvis kol kas yra laimėjęs abi savo kovas, o olandas – pasiekęs 4 pergales ir dukart pralaimėjęs, tačiau gali pasigirti trijų iš eilės laimėjimų serija.
„Pastaruoju metu jis nustojo dirbti raumenimis ir pradėjo dirbti galva. Aršius, stiprius kovotojus jis pradėjo apžaidinėti taktiškai. Tas mane kiek glumino, bet suprantu, kad pats esu ne pėsčias“, – šypteli S. Maslobojevas, kuris gegužės 22 d. švenčia gimtadienį.
Pusantrų metų be kovų – per daug?
Ne tas žodis. Ypatingai, kai žinai, kad tavo priešininkas sausio mėnesį turėjo labai gerą kovą su geru priešininku. Jam bus tik pusmetis be kovų. Jaučiasi įtampa, bet šį kartą turiu tokią komandą, kokios dar niekada neturėjau. Jaučiu, kad su kiekviena diena tampu tokiu, kokiu niekada nebuvau. Tikiu, kad tą vakarą žmonės mane ringe pamatys tokį, kokio dar nėra matę.
Turbūt svarbiau ne pats tas laikotarpis, o kas vyksta galvoje dėl to?
Faktas, svarbiausia tai, kaip sudėliosi mintis galvoje, ar leisi lįsti į tavo galvą tam pusantrų metų laikotarpiui. Kai liks mėnuo iki varžybų, dirbsiu su tuo kiekvieną dieną – atsikėlęs darysiu meditacijas, visokias praktikas ir įtikinsiu pats save, kad tai yra dar viena stotelė iki pagrindinio mano tikslo. Tai yra „Glory“ čempiono diržas.
Į tave gali įdėti labai daug darbo, tu gali pasiruošti labai stipriai, bet jeigu psichologiškai pagrindiniu momentu duosi silpnybei prasiskverbti – neparodysi visko, ką gali. Fiziškai būsiu pasirengęs geriau nei bet kada, vienintelis klausimas – tik psichologija. Nes tai tikrai yra labai didelis laiko tarpas be kovų. Nėra galimybės dabar pajausti save ringe, kažkur sudalyvauti.
O kaip su treniruočių partneriais, pavyksta jų rasti?
Sunkus klausimas. „Spartos“ sportininkai jau grįžta, bet dar vangiai. Kalbėjau su bokso treneriu iš Kauno, siūlau jiems atvykti, kad sukelčiau sau streso. Gal pasiboksuočiau ne savo taisyklėmis, jie pasikeisdami trise mane pavarinėtų, sukeltų įtampos, kad būčiau ne savo rogėse.
Šį kartą su treneriu pasirinkote kovos pasiruošimui skirti ne mėnesį, o du. Kodėl – ar dėl to ilgo laikotarpio be kovų?
Ir dėl ilgos pertraukos, ir darysime šiek tiek kitaip, bus kitokie krūviai. Turiu naujų trenerių, į pasiruošimą įsipaišė ir kitokios treniruotės. Turiu turėti daugiau laiko atsistayti, nes užvaryti save gali visą laiką, bet ar spėsi atsigauti iki varžybų ir būti pike – čia yra klausimas. Bandysime į jį pataikyti. Kad būčiau pailsėjęs, stiprus ir džiaugčiausi gyvenimu. Kartais būna, kad visai nesidžiaugi. Būna, kad užvarai save ir nespėji atsistatyti. Kūnas nuolat verkia, centrinė nervų sistema irgi, kraustaisi iš proto, naktimis nemiegi, būni panikoje.
Dabar atrodo, žinai.. Kūną skauda, nes pirmą kartą dirbu su fizinio pasiruošimo treneriu. Kūną skaudą kaip naujokui, bet ryte nuskamba žadintuvas ir akys plačios. Nors prieš tai kiekvieną rytą stotis buvo labai sunku. Visada viduje nerimas ir jaudulys – kiekvieną dieną gyveni su tuo adrenalinu viduje, nežinai, kas laukia, nes naujos treniruotės, nauji įspūdžiai.
Jautiesi kaip pirmokas?
Jaučiuosi kaip pirmokas (juokiasi, aut. past.). Kaip dvyliktokas pirmoje klasėje, kai jauti, kad gali daug.
Ką davė tas laikotarpis be kovų?
Atsirado „Youtube’as“, su draugu Mariumi vykdome projektą „Taip“ ir užkūriau savo kanalą, kuris skirtas kovos menams. Tu sėdi, iš pradžių gyveni viltimi, santaupos baigiasi, supranti, kad turi grįžti į realybę ir žiūrėti, ką gali padaryti šią dieną.
Dabar darome dar vieną projektą, kuriame vlogus – norime parodyti kovotojo gyvenimą, kaip ruošiesi varžyboms, kokia yra kasdienybė.
Galima sakyti, kad eini prieš bangą – pastaruoju metu matėme daug šou ir cirko kovos menuose.
Taip, cirkų, o mes norime parodyti tikrą vaizdą.
Turėjau viešoje erdvėje konfliktus su tais klounais, parodžiau vieną apsimetėlį, kuris bando vaizduoti, kad yra superžvaigždė ir tą, kuris iš sporto cirką daro – sudaužo civilį ir save sporto žvaigžde vadina. Jie mato tame konfliktus, aš to nematau – man jie yra tiesiog apgailėtini ir juokingi. Aš tą ir pasakau, nes manau, kad mano statusas, kaip Lietuvos kovos menų atstovo, galbūt net veido, leidžia apie tai kalbėti garsiai. Ir tą darau, nes myliu šį sportą per daug ir esu atidavęs per daug, kad tokie tiktokeriai paimtų ir tryptų jį, darytų cirką iš jo. Noriu parodyti, koks tai sudėtingas darbas.
Kokios mintys sukosi galvoje, laukiant kovos ir kaip sureagavai, gavęs žinią iš „Glory“ organizatorių?
Aš laukiau, tikėjau, vėliau jau nebetikėjau. Buvau užmetęs sportą, bet pradėjau vėl lankyti treniruotes ir kažkas viduje sakė, kad viskas, reikia mesti svorį, atsirado lyg jausmas, kad kažkas turi būti. Buvau nusprendęs, kad jeigu iki vasaros vidurio niekas nepaaiškės, tada bandysiu eiti į mišrius kovos menus. Neprabėgo mėnesis ir gavau skambutį – paklausė, kokie mano planai liepos 17 d. Išgirdau geras naujienas, kad kovosiu. Kaip vaikas čia šokinėjau ir rėkavau, bėgiojau. Kaip maži vaikai, kurie pas mane laksto kiekvieną dieną. Atrodė, kad vėl atsirado gyvenimas, tikslas, vėl gali kvėpuoti. Visai kitaip eini į sporto salę, diena visai kitaip prasideda. Turi tikslą, šviesą tunelio gale.
L. Tavaresas – koks tai varžovas?
Labai geras. Pastaruoju metu jis nustojo dirbti raumenimis ir pradėjo dirbti galva. Aršius, stiprius kovotojus jis pradėjo apžaidinėti taktiškai. Tas mane kiek glumino, bet suprantu, kad pats esu ne pėsčias. Esu matęs skirtingų kovotojų savo kelyje ir raktą šiai spynai manau tikrai rasime. Važiuosime kartu su treneriu, labai pasitikiu jo žiniomis ir kompetencija, manau, kad mes tikrai rasime tinkamą prieigą prie jo. Jis nėra nokautuojantis, bet labai nepatogus, judantis, gerai lankstosi.
Jis yra TOP3 organizacijos kovotojas – ieškoti didelių silpnybių čia naivu?
Kai patenki į tokią organizaciją kaip „Glory“ – sutinki varžovus, kurie visi turi vardus ir titulus. Dabar esu organizacijoje, kur tu neberenki titulų – pagrindinis aišku yra titulas, kurį norime iškovoti – bet dabar renku pavardes ir tai yra svarbu.
Organizatoriai pergalės atveju pažadėjo kovą dėl diržo?
Taip, šios kovos nugalėtojas gaus galimybę kovoti dėl diržo. Šią savaitę dar vieną gerą žinią sužinojome. Įvyks Alexo Pereiros ir Artiomo Vachitovo revanšinė kova. Reikia man laimėti – nei daug nei mažai – ir tada kovoti su jų kovos nugalėtoju.
Žinojimas, kad pergalės atveju galėsi kovoti dėl diržo turbūt labiau slegia nei padeda?
Tikrai. Per visas tas praktikas sau vis primenu, kad ši kova tėra dar viena stotelė link pagrindinio mano tikslo. Turiu tikslą tapti numeriu vienas pasaulyje. Kažkada svajojau būti tarp dešimties geriausių, čia jau esu daug metų. Svajojau būti TOP5, čia patekau prieš karantiną. Sekantis tikslas – TOP3. Tavaresas ir yra TOP3. Reikia jį nugalėti ir tada jau sieksime TOP1.
Ir vis tik gyvenimas gražus – pusantrų metų buvai nežinomybėje, o per vieną vakarą viskas apsivertė aukštyn kojomis.
Gyvenimas yra labai nuostabus. Per vieną vakarą viskas apsivertė. Atrodo, kad nei ilsėjausi, nei atostogų buvau, o energija yra iš kažkur. Treniruotėse jaučiu, kad kvapas jau muša, bet smūgiuoju dar stipriau, dar greičiau.
