Prieš daugmaž devynerius metus tiek ekspertams, tiek žiūrovams kildavo klausimas, kas perims Šarūno Jasikevičiaus vaidmenį šalies rinktinėje. Dabartyje – situacija yra ta pati. Tik skiriasi žmogaus pavardė. Kas galėtų pakeisti Mantą Kalnietį ir ar jo pamaina išvis užaugo?
„Tas naujo talento ieškojimas visada būna, bet, aš galvoju, kad Mantas šiose olimpinėse žaidynėse, į kurias, manau, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pateks, ir manau, kad dar ateinančius porą metų rinktinei bus didelis ramstis, – pasakojo krepšinio ekspertas Rūtenis Paulauskas. – Bet jeigu žiūrint į priekį – esame išbandę Roką Jokubaitį, Vaidą Kariniauską, Arną Veličką.
Plėsti to sąrašo labai nereikia, bet gerai, kad turime net tą vieną, ar du įžaidėjus. Tačiau nereikėtų užsisvajoti – ne žaidėjų skaičius formuoja rinktinę. Tokių kaip Š. Jasikevičius pakako vieno, kad turėtume nepaprastai brandžią rinktinę ir nereikėjo dviejų, trijų įžaidėjų. To paties užteks ir tada, jei R. Jokubaitis progresuos ir eis į priekį. Tada būtume ilgai ramūs dėl gero įžaidėjo.“
Krepšinio komentatorius Vaidas Čeponis taip pat pritarė R. Paulauskui, kad tiek M. Kalnietis dar turi šiek tiek parako, tačiau taip pat išskyrė, kad dabartinėje rinktinėje skylė įžaidėjo pozicijoje nėra tokia didelė, kokia ji buvo anksčiau.
„Manau, kad iš esmės taip. Mūsų rinktinė turi pamainą Mantui, tačiau tas pats Mantas dar tikrai turi parako. Tai įrodo, kad jis laimėjo Vieningosios lygos (VTB) MVP. Krasnodare jis buvo geros sportinės formos, – sakė V. Čeponis. – Dabar jau nėra taip, kaip anksčiau, kad yra didelis galvos skausmas dėl įžaidėjų.
Jokubaitis ir Lekavičius – gali žaisti tikrai aukštu lygiu, ką parodė Eurolygoje, o jeigu ką, matėme, kad yra kitokių variantų rinktinėje. Kartais įžaidėjo funkcijas galėtų perimti Marius Grigonis, kuris yra labai kūrybingas, gerai žaidžia du prieš du. Manau, kad kai reikalauja situacija, Marius tikrai gali pabūti ir įžaidėjo pozicijoje.“
R. Paulauskas jau paminėjo, kad turime ne vieną įžaidėją, kuris turi talento ir gali papildyti rinktinę, tačiau reikia atkreipti dėmesį į du Lietuvos talentus, kurie vis labiau progresuoja ir leidžia suprasti, kad situacija įžaidėjo pozicijoje bus gera.
R. Jokubaitis ir Augustas Marčiulionis – šie du krepšininkai yra Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ateitis ir šviesuliai. Jau visiems kaip ir aišku, kad Jokubaitis kitą sezoną kelsis žaisti pas Š. Jasikevičių į Barseloną, kur galės toliau semtis pamokų iš vieno geriausių Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės įžaidėjų visoje Lietuvos istorijoje, o A. Marčiulionis sparnus kels į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kur bandys derinti mokslą ir krepšinį.
Šie jauni, bet talentingi krepšininkai šiame sezone įrodė, kad jų laukia labai gera ateitis. R. Jokubaitis Eurolygoje pataikė pergalingą metimą, Eurolygoje rinko solidžius skaičius, o 19-metis Augustas savo patirtį kaupė FIBA Čempionų lygoje ir Lietuvoje, kur antroje sezono dalyje sulaukė didesnio pasitikėjimo iš Giedriaus Žibėno.
R. Jokubaitis šiemet Eurolygoje rinko po 7 taškus, atlikdavo 2,5 rezultatyvaus perdavimo ir išprovokuodavo 2 varžovų pražangas, o A. Marčiulionis FIBA Čempionų lygoje rinko po 5,6 taško bei atlikdavo po 2,6 rezultatyvaus perdavimo.
Vis dėlto skaičiai ir statistika nėra vienintelis lakmuso popierėlis. Abu šie krepšininkai pasižymi aukštu krepšinio intelektu, gera darbo etika. Prieš porą sezonų šie krepšininkai grūmėsi NKL „Ryto“ ir „Žalgirio“ dublerių mūšiuose, o dabar po truputį įsivažiuoja į aukštesnio meistriškumo vyrų krepšinio roges.
Apie abu šiuos talentus savo nuomonę turėjo ir R. Paulauskas, išskirdamas tai, kad šie atletai yra labai talentingi.
„Kalbant apie R. Jokubaitį – nenorėčiau vartoti žodžio, kad jis bus rinktinės ramstis. Jau jis yra svarbus žaidėjas rinktinėje, kai buvo atrankos langai.
Mes matėme, kiek duoda R. Jokubaičio lygio įžaidėjas, kaip jis aktyvina patį puolimą, kiek jis duoda vidurio puolėjams atsiskleisti ir rinktinė jam būnant aikštelėje visai kitaip žiūrisi, – apie R. Jokubaičio vaidmenį rinktinėje pasakojo R. Paulauskas. – Kalbant apie Augustą Marčiulionį – labai vertinu šio žmogaus talentą ir galvoju, kad potencialiai tai galėtų būti Eurolygos, gal net NBA lygio įžaidėjas.
Tik kyla klausimas, ar jis bus įžaidėjas, ar bus toks Luko Lekavičiaus tipo žmogus, kuris labiau mėgsta atakuoti, nei kad kurti žaidimą kitiems, bet čia yra laiko klausimas ir tokių žaidėjų be abejonių reikia. Manau, kad mums liko neilgai sulaukti atsakymo, kas bus iš Augusto Marčiulionio. Tarp jaunų žaidėjų – aš jį laikau perspektyviausiu lietuviu, kuris gali papildyti rinktinę.“
Prisimenant tai, kad A. Marčiulionis išvyksta į JAV ir šiek tiek stabdo savo kelią vyrų krepšinyje – krepšinio ekspertai vis tiek manė, kad šis jo pasirinkimas yra geras.
„Jo pasirinkimą išvykti į JAV vertinu gerai. Vien pasižiūrėjus į istoriją, nėra tas išvykimas į Ameriką kažkuo labai blogas, nei geras. Į JAV išvykdavo stiprūs žaidėjai, faktiškai visi vienaip ar kitaip grįždavo į Lietuvą ir į tą pačią rinktinę sustiprėję, – teigiamai perspektyvaus gynėjo pasirinkimą vertino R. Paulauskas. – Paties krepšininko raida priklauso nuo dviejų dalykų – žmogaus talentas ir aplinka, kurioje tas talentas vystosi.
Nenoriu sakyti, kad JAV yra bloga aplinka, nors daug įvairiausio lygio žaidėjų išvykdavo į Ameriką. Ne Amerika kalta, kad netampama gerais žaidėjais, turbūt reikia ieškoti problemų kitur. Augustui reikėtų linkėti, kad jis būtų sveikas, galėtų treniruotis be traumų ir kad Amerikoje pasiimtų viską iš pačių geriausių trenerių, pačių geriausių konkurentų.“
Šalia pozityvaus mąstymo apie išvykimą į JAV – V. Čeponis minėjo, kad legendinio krepšininko sūnus dar tikrai turi vietos progresui ir tobulėjimui bei mato A. Marčiulionį ateities rinktinės dvyliktuke.
„Aš manau, kad jis nevažiavo ten, kur papuola. Manau, kad ir tėtis prisidėjo prie to, kad Augustas vyktų į gerą universitetą. Man šiek tiek neramu, kad atlaikytų konkurenciją gynėjų pozicijoje, nes kaip tik joje konkurencija yra didesnė.
Galima tik spėlioti, kaip jis ten tobulės, bet jis tikrai yra darbštus, gero charakterio, tai tikiuosi, kad atlaikys konkurenciją, – apie vilniečio išvykimą į JAV kalbėjo V. Čeponis. – A. Marčiulionis labiau skiriasi nuo Jokubaičio ir Lekavičiaus – Augustas geriau ginasi, bet turi problemų su metimu.
Pirmiausia su psichologija. Turiu omeny tritaškius ir baudos metimus, bet jis labai daug dirba ir galbūt ištaisys šį trūkumą. Augustas taip pat labai gerai veržiasi į abi puses, gynyboje yra labai kibus, tereikia sutvarkyti metimą. Be to, aš net neabejoju, kad Augustas kada nors bus rinktinės dvyliktuke“, – savo mintimis dalinosi V. Čeponis.
R. Paulauskas nenorėjo drąsiai vertinti ir sakyti, kad turime atrankoje į olimpines žaidynes turėsime universaliausią įžaidėjų liniją Lietuvos istorijoje, tačiau pabrėžė, kad tokio pagrindinio įžaidėjo dublerio nematė seniai.
„Kalbėdamas apie istoriją – būčiau atsargesnis. Kadaise turėjome tokį Šarūną Jasikevičių įžaidėjo pozicijoje, kuris buvo ne tik geras įžaidėjas, bet ir pakeitė labai daug istorijos Lietuvos krepšinyje, – pasakojo R. Paulauskas. – Atrodė, kad anksčiau neturėjome žmogaus, kuris galėtų pavaduoti Šarūną.
Epizodiniai vaidmenys būdavo skiriami Giedriui Gustui, Vidui Ginevičiui. Dabar turime tris įžaidėjus, kurie yra skirtingi ir įdomūs. Labai įdomi situacija ir labai daug kas priklauso nuo trenerių sprendimų, kaip jie įsivaizduoja tą žaidimą. Bet manau, kad mūsų rinktinėje įžaidėjų situacija yra labai gera ir niekas negalėtų skųstis, kad mums kažko trūksta.“
Paklausus ekspertų apie tai, ar A. Marčiulionis turėjo būti dabartinėje rinktinės stovykloje, abu ekspertai minėjo, kad Augustą dar spėsime pamatyti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje bei jos stovyklose.
„Manau, kad gal nereikėjo kviesti jo. Augustas kol kas netempia iki pirmo rinktinės dvyliktuko. Manau, kad treneris pasielgė teisingai. Nes jei pasiimsi daugiau žaidėjų, jie šiek tiek trukdo treniruočių procesui, ypač, kai yra labai mažai laiko pasiruošti atrankos turnyrui. Penkiolika žaidėjų – optimalus žaidėjų skaičius. Manau, kad dėl to, kad dabar nepakvietė į rinktinę, Augustas psichologiškai nepalūš“, – sakė V. Čeponis.
R. Paulauskas minėjo, kad tokios stovyklos, tokie pasibandymai rinktinės stovyklose yra naudingi tiek trenerių štabui, tiek pačiam žaidėjui.
„Visada gerbiu trenerio sprendimą. Jeigu treneriai mato, kad žmogus, pakviestas į rinktinę, treniruotėse gali padėti, jis jau yra potencialus rinktinės žaidėjas, galbūt su tam tikra pagalba aikštelėje. Augustas yra vienu laipteliu arčiau rinktinės, – kalbėjo R. Paulauskas. – Sutikime, kad ne visi žaidėjai, jeigu jie yra kviečiami, būtinai bus rinktinėje.
Jaunų žaidėjų kvietimas į rinktinę naudingas komandai, naudingas treneriui, kuris mato, kaip tas žaidėjas skiriasi iš kitų, nes elementariai kitaip pamatyti žaidėjų nelabai yra galimybių. „Rytas“ ir rinktinė yra kitokios situacijos. „Ryte“ jis buvo antroje įžaidėjo rolėje, o būdamas su Kalniečiu, Jokubaičiu ir Lekavičiumi, tu pamatai, koks tu esi iš tikrųjų.
Pačiam jaunam žmogui, kuris yra kviečiamas į rinktinę, yra labai naudinga, nes aš pats puikiai prisimenu, kada žaidėjai keliaudavo į rinktinę, jie į klubus grįždavo geresni. Žaidėjai pamatydavo greičio skirtumus, kaip juda kamuolys, koks yra intensyvumas. Manau, kad Augustas rinktinėje bus tada, kada jis vertas bus joje būti, o tos atrankos į rinktinę vyksta ne vienerius metus, tad rinktinėje dar tikrai spėsime pamatyti ir Augustą.“
