Atletė 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynėse pasipuošė sidabru, o 2012 m. Londone vykusiose žaidynėse iškovojo bronzos medalį.
Ypatingos ištvermės, universalumo ir ryžto reikalaujančioje septynkovėje žibėjusi Lietuvos atletė šiuo metu dirba trenere ir Lietuvos sporto universitete (LSU) studijuoja doktorantūrą.
Į Lietuvos sporto apdovanojimus pagerbti dabartinių šalies sporto žvaigždžių atvykusi A. Skujytė netrukus džiaugėsi savo favorito Mykolo Aleknos triumfu, kuris buvo pripažintas geriausiu metų sportininku.
„Turiu savo favoritą vyrų kategorijoje. Tikiuosi, kad jis laimės“, – dar prieš apdovanojimų ceremoniją interviu naujienų portalui tv3.lt sakė pašnekovė.
Stadione – narsi, greita, šokli, į tikslą orientuota atletė. Gyvenime – elegantiška, motyvuojanti ir visuomet pozityvi– tokią A. Skujytę pažįstame, mylime ir didžiuojamės.
Šv. Kalėdų dienų A. Skujytė su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalino ypatingu jausmu atstovaujant Lietuvai, atskleidė dabartinio savo gyvenimo kasdienybę ir visiems, kaip ir sau, linkėjo atrasti daugiau laiko pajudėti.
Su kokiomis mintimis atvykote į Lietuvos sporto apdovanojimus? – tv3.lt sporto žurnalistas paklausė du olimpinius medalius iškovojusios A. Skujytės.
Šis renginys visada būna labai gražus, puošnus, gražus. Žinoma, aš taip pat atvykau su teigiamomis emocijomis.
Kokie jums buvo šie metai? Ar pačiai netrūksta profesionalaus sporto?
Praėjo jau penkeri metai, galima sakyti, kad beveik jubiliejus, kai nesportuoju profesionaliai (šypsosi). Dabar yra visai smagu nesiekti rezultatų ir negyventi vien tuo. Gyvenimas dabar yra kitoks, tačiau vis tiek gražus.
Kuo užsiimate šiuo metu?
Dirbu trenere Kaune, turiu sportininkų grupes. Dirbu tame pačiame stadione, kur ir sportavau, tik dabar mano amplua jau kitas.
Jaučiatės atradusi save kaip trenerę?
Vaikų yra labai įvairių ir skirtingų. Kas tinka vienam, tas netinka kitam ir savo patirties kiekvienam nepritaikysi. Manau, tai yra labai įdomus ir meniškas darbas, kaip įžvelgti variantų ir padėti tobulėti konkrečiam vaikui.
Ar lieka laiko savo laisvalaikiui, pavyzdžiui, sportui savo malonumui?
Iš tikrųjų, tame ir bėda. Dabar ne tik treniruoju, bet ir įstojau į doktorantūrą Lietuvos sporto universitete, dar yra iš šeima. Problema ta, kad nėra laiko pačiai pasportuoti. Bandysiu kitiems metams kelti tikslą, kad bent jau kažkiek pajudėti ir neužsisėdėti.
Ar tarp lietuvių matote, kurie galėtų priartėti prie jūsų pasiekimų septynkovės rungtyje?
Jų tikrai yra. Taip pat yra gerų trenerių, kurie labai rimtai dirba su septynkovės ir dešimtkovės sportininkais. Kiek jie arti priartės prie tų pasiekimų, čia jau kitas klausimas. Reikia įdėti tikrai labai daug darbo ir pastangų.
Kaip vertinate Lietuvos sporto politiką? Ar bėgant metams sportininkų treniravimosi sąlygos gerėja?
Sunku pasakyti. Sporto mokyklos dabar tampa viešosiomis įstaigomis, aukšto meistriškumo sportininkai, galima sakyti, metami už borto. Problema gali būti ta, kad vaikui sulaukus 18 metų, jam nebėra kur sportuoti. Jeigu norime turėti aukšto meistriškumo sportininkų, sirgti už juos, palaikyti ir tikėtis medalių, yra tam tikrų niuansų, dėl kurių reiktų sunerimti. Iš kitos pusės, jeigu sportininkas yra talentingas, gabus ir tikrai nori pasiekti savo tikslą, jam niekas nesutrukdys. Kad ir kaip būtų politikoje, visada atsiranda perliukų, kurie bet kokia kaina eina į priekį, tempia tą plūgą ir siekia medalių.
Galbūt ateityje save matote ir kaip sporto vadybininkę?
Šiai dienai labai apie tai nemąstau, gyvenime yra kitos užduotys, o ateityje – kas žino.
Jums pavyko iškovoti olimpinius medalius dviejose olimpinėse žaidynėse. Kokie prisiminimai iš tų laikų?
Atstovauti Lietuvai man visada būdavo didžiulė atsakomybė. Visada į tai žiūrėdavau rimtai, įdėdavau visas pastangas ir jėgas. Iš vienos pusės, tai atsakomybė, iš kitos – papildoma jėga, kai tu žinai, kad atstovauji savo šaliai, esi stebimas ir tavo pasirodymas žmonėms rūpi. Tai yra papildoma motyvacija ir dalelytė įkvėpimo, skirta išnaudoti savo galimybes. Komerciniai startai ir startai „Už Lietuvą“ yra nesulyginami dalykai. Atstovavimas savo šaliai atneša šimteriopai daugiau džiugesio.
Tais laikais socialiniai tinklų įtaka buvo nepalyginamai mažesnė nei dabar. Kaip tai gali įtakoti sportininką?
Ačiū, Dievui, kad socialiniai tinklai buvo mažiau populiarūs (juokiasi). Aš su jais labai mažai draugauju. Dabar, kai stebiu sportininkus, kiek jie atiduoda savęs bendraudami internetinėje erdvėje, bandydami jiems pasiaiškinti, padėkoti, labai džiaugiuosi, kad viso šito nebuvo. Aišku, kažkiek buvo, bet man to nereikėjo ir aš to nedariau.
Ko norėtumėte palinkėti tv3.lt portalo skaitytojams?
Atraskime laiko pajudėti. „Nulipkime“ nuo televizorių, kompiuterių, kuo ilgiau išlikime sveikesni ir jaunesni.
Šventinę Lietuvos sporto apdovanojimų ceremoniją jau šiandien, gruodžio 25 d., 16.30 val. stebėkite TV3 kanale bei naujienų portalo tv3.lt!
