Kauno „Žalgirio“ įžaidėjui šis sezonas prasidėjo taip pat permainingai, kaip ir praėjusysis.
Jei pernai 30-metis šilališkis didžiąją sezono dalį buvo Keenano Evanso šešėlyje, o daugiau pasireikšti progų gavo tik „Betsafe-LKL“ atkrintamosiose, kai amerikiečio sezoną užbaigė kelio girnelės ir raiščių trauma, tai šiemet situacija kartojasi ir kauniečių stratego Andrea Trinchieri rotacijoje Lukui reikia tenkintis mažiausiu minučių skaičiumi aikštelėje per savo ligšiolinę karjerą.
Eurolygoje šį sezoną 180 cm ūgio krepšininkas žaidžia po 7 minutes, o daugiau laiko aikštelėje praleisdavo net debiutiniame sezone 2013/2014 metais, kai žaisdavo po 18 minučių.
LKL pirmenybėse jis šiemet žaidžia po beveik 12 minučių, o per visą karjerą stipriausioje Lietuvos krepšinio lygoje mažiau už šį sezoną žaidė tik pirmaisiais metais 2013/2014 sezone (10 min.).
Visą L. Lekavičiaus karjerą iš arti stebintis jo brolis, taip pat krepšininkas Linas Lekavičius mano, kad iš lietuvio minutės „Žalgiryje“ yra atimamos nepelnytai, o pati Luko karjera gali turkti dar ne vienerius metus.
„Kai jis baigs savo krepšininko karjerą tai man jau bus 50-imt metų (juokiasi), – dar ne vienus karjeros metus brolį Luką aukščiausiame lygyje regi ilgametis LKL ir NKL lygų krepšininkas. Tad Linas nebesitiki, kad aikštėje su broliu jam greitu metu pavyks sudaryti pavojingą tandemą. – Manau, kad jis dar turi gerų metų prieš akis, dar keli metai netgi Eurolygoje ir dar keli metai Europos taurėje. Ir galų gale tik tada jis sugrįš į NKL ar RKL.
Manau, kad jis dar turi parako, dar gali žaisti ir kaip aš sakau dar yra savo karjeros pike, bet nėra galimybės to jam įrodyti. Aš manau, kad ta valanda jo dar išauš. Rinktinė jam taip pat yra geras šansas, jis bandys pasirodyti kuo geriau, stengsis dėl komandos, dėl Lietuvos. O kaip pasiseks, žiūrėsime“.
Lekavičiaus brolis: Lietuvos krepšininkams trūksta individualių įgūdžių
Turbūt kiekvieno trenerio svajonė savo sudėtyje turėti tokį krepšininką, kuris yra šaltakraujiškas ir nesikrato atsakomybės tais momentais, kai visai komandai nesiseka.
Būtent taip nutiko ir šią vasarą olimpinėje atrankoje Puerto Rike, kur žemiausias ūgiu rinktinės narys dažnai atsidurdavo atakų smaigalyje, o lemiamose rungtynėse prieš turnyro šeimininkus visi komandos draugai vengė mesti į krepšį ir akimis ieškojo būtent Luko.
Galiausiai sekė itin skaudus pralaimėjimas, o pačiam Lukui tai reiškė ir išsprūdusį šansą debiutuoti olimpinėse žaidynėse.
„Mano manymu Lietuvos krepšininkams švelniai tariant trūksta tokių individualių įgūdžių, kurie padėtų nulemti rungtynių eigą, kad tu galėtum pasiimti kamuolį ir kažką nuveikti.
Neturime tokio išreikšto lyderio, kur jis tą galėtų padaryti, kaip kitose komandose Luka Dončičius yra arba tie patys puerto rikiečiai, kurie pergalę pasiekė individualiais veiksmais. Tada turbūt komandos draugai galvojo, kad Lukas kažką gali padaryti, nes turi driblingą (kamuolio varymą – red.), gali įmesti ir manau, kad buvo ieškoma to optimaliausio varianto ir tuo momentu tai buvo jisai.
Ar buvo nusivylęs dėl to, kad nepateko į žaidynes? Ne, mes apie tai nekalbėjome, nelabai norėjau lįsti jam į dūšią ir klausti, ar tu nusivylęs. Paprasčiausiai kai esi sportininkas, sieki aukščiausių tikslų ir visada vienas iš aukščiausių tikslų yra dalyvavimas olimpinėse, tai jeigu to nepasieki aišku yra liūdna. Bet kaip sakoma gyvenimas tęsiasi, bus kam kitam tai padaryti“, – apie brolio stipriąsias žaidimo puses kalbėjo per savo karjerą JAV, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje žaidęs L. Lekavičius.
Ar brolis turi atsakymą iš kur pas L. Lekavičių ta vidinė ramybė ir užtikrintumas kritiniais rungtynių momentais? Ir ar žino vyresnysis brolis magiškų žodžių, kuriais prieš svarbias rungtynes būtų galima dar labiau sužadinti Luko norą laimėti?
„Mano nuomone apie jo šaltakraujiškumą tokia, kad jo toks būdas ir charakteris. Antras dalykas, kad jis labai daug darbo įdeda, o kada įdedi labai daug darbo tai ir išlieki toks labai ramus, o galų gale krepšinyje tiktai reikia išleisti tą kamuoliuką ir jisai įkris. Iki tų varžybų yra įdėtas ganėtinai sunkus darbas, o tada belieka tai įrodyti paprasčiausiai aikštelėje. Nes kai atlieki tą visą užkulisinį darbą tada toks ramesnis ir jautiesi.
Žinau, kaip jis sunkiai dirba ir tai prisideda, – įdedamo darbo svarbą akcentavo Lietuvos rinktinės krepšininko brolis. – Aš manau, kai žmogus dirbi, dirbi, dirbi, tai kažkada tavo valanda išaus.
Aš kai su juo bendrauju sakau, dirbk papildomai, pasiimk trenerius, eik su jais į salę, nes vis tiek ateis laikas, kai turėsi tu tokį šansą save parodyti. Jis vos ne kiekvieną sezoną turi iš naujo įrodyti, jis visada stumiamas į pakraštį ir sezono metu turi įrodinėti iš naujo, kad gali būti vienas iš geresnių žaidėjų“.
Prieš Šiaurės Makedoniją svariai prisidėjo prie geriausios komandos atkarpos
Ne pas vieną rinktinės trenerį žaidęs L. Lekavičius Rimo Kurtinaičio treniruojamoje rinktinėje kilo nuo suolo, kas įprasta ir pačiam Lukui. Ilgus metus jis buvo Manto Kalniečio dubleriu, o dabar pagrindinio atakų organizatoriaus rolę rinktinėje yra perėmęs Rokas Jokubaitis.
20 minučių aikštėje su šiaurės makedonais praleidęs įžaidėjas savo pasirodymą baigė su 5 pelnytais taškais, 1 rezultatyviu perdavimu ir 3 atkovotais kamuoliais, o jo naudą komandai geriausiai atspindi teigiamas +/- rodiklis. Lekavičiui esant ant parketo Lietuva už varžovus įmetė 9 taškais daugiau, o geresnį +/- rodiklį už jį ketvirtadienį turėjo tik dar keturi krepšininkai – Margiris Normantas (+19), Mindaugas Kuzminskas (+19), Eimantas Bendžius (+15) ir Laurynas Beliauskas (+10).
Neseniai krepšinio trenerio kelią pradėjęs Linas Lekavčius nemano, kad prieš rungtynes Lukas galėjo jausti papildomą atsakomybę dėl to, kad atstovauja Eurolygos klubą ir teoriškai turėtų būti pagrindiniu šios komandos vedliu.
„Aš manau, kad jis jau yra matęs šilto ir šalto ir nemanau, kad tai jį bent kiek įtakojo. Yra buvę labai daug varžybų ar kada jis negaudavo žaisti, ar įleisdavo treneris jį kažkokiu svarbiu momentu ir jis nesudegdavo, o kaip tik patempdavo komandą į priekį. Visi užkulisiniai dalykai, pasakymai, kad jis Eurolygos žaidėjas ir tas ekstra spaudimas abejoju kad turėjo įtakos jo pasirodymui“, – apie dvejas akistatas su Šiaurės Makedonija kalbėjo vyresnysis Lekavičių sūnus.
Šiandien vyksiančias antrąsias Šiaurės Makedonijos ir Lietuvos rinktinės rungtynes bus galima stebėti per TV6 televiziją ir portale tv3.lt.
Rungtynes galite stebėti čia: https://bit.ly/3B4bCgU
Prisiminė etapą Rusijoje ir JAV
Linas Lekavičius savo karjeros metu rungtyniavo Rusijos antrojoje lygoje ir yra tapęs jos čempionu, taip pat yra žaidęs ir Ukrainoje.
Vakarų Sibire esančioje Tiumenės srities Surguto „Universitet-Yugra“ komandoje šilališkis žaidė 2010-2011, 2016-2017 ir 2018-2019 metais, o po paskutinio apsilankymo karą Ukrainoje pradėjusioje šalyje buvo kreipęsis į Krepšinio arbitražo teismą (BAT) dėl neišmokėto atlyginimo.
Per netrumpą laikotarpį dabar visame pasaulyje agresore laikomoje šalyje L. Lekavičius spėjo susipažinti su vietine kultūra, jų žmonėmis ir taip, kaip jie tuomet vertino prezidentą Vladimirą Putiną.
„Kiek esu bendravęs su savo komandos nariais, su savo draugais tai apie Putiną jie turi tokių skirtingų nuomonių. Jie kalba apie vidinę politiką, kas vyksta šalyje ir laiko jį nekokiu vadovu, bet kas liečia geopolitiką, tai ji laiko tokiu labai rimtu vyru, kuris daro tai, ką nori ir kuris gali padaryti, ko užsigeidžia. Toje išorės politikoje jis ten kaip ir alfa patinas ruso akyse, o vidaus politikoje sako, kad jis silpnas. Aš pats į patį karą žiūriu labai neigiamai ir tikiuosi, kad niekada ateis iki to, kad čia Lietuvai reikės kariauti. Aš galvoju ir viliuosi, kad galų gale bus kažkoks susitarimas ir viskas tuo pasibaigs“, – sakė jis.
Ar karas pakeitė žmonių nuomonę apie liguistą Rusijos prezidentą, atimantį tūkstančius nekaltų gyvybių per jau daugiau nei 1000 dienų Ukrainoje vykstantį jo pradėtą karą?
„Nelabai turėjau pokalbių nuo to laiko, kai išvykau ir negrįžau į Rusiją, bet jeigu taip išreiškus savo nuomonę, ką jie mąsto, tai aš galvoju, kad jie vis tiek apie jį teigiamai galvoja dauguma ir dėl to yra labai labai gaila. Faktas, kad viskas dėl propagandos, – sakė visą pasaulį per krepšinį išmaišęs L. Lekavičius. – Taip, aišku yra gaila, yra draugai, buvo kažkokie ryšiai, dabar tai yra visiškai nutrūkę. Gaila vienareikšmiškai dėl visko, o ypatingai gaila ukrainiečių, gaila visų žmonių, kurie žūsta kare ir tai, kas čia dabar vyksta yra baisu, tragedija“.
Kaip pats krepšininkas charakterizuoja rusus ir kaip jie žvelgia į Lietuvą?
„Ką galiu pasakyti, tai labiau apie savo komandos buvusius draugus. Jie buvo visai kitokio kirpimo žmonės, jie vis tiek pakeliavę po pasaulį, tikrai kažkokį suvokimą turi ir tikrai nėra palaikantys Putiną. Jie vis tiek ir pakeliavę per krepšinį žmonės ir atvažiuodavo čia į Lietuvą, matė, kaip mes esame susitvarkę, ateidavo į mūsų krepšinio sales ir sakydavo vau, va čia tai lygis ir užduodavo sau klausimą, kodėl taip yra čia ir nėra tenais pas mus to“, – pridėjo jis.
Šilalėje treneriu dirbantis ir kartu RKL lygoje žaidžiantis L. Lekavičius džiaugiasi, kad net septynerius metus pavyko praleisti Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur įgijo išsilavinimą. Šiuo metu JAV studentų sporto lyga (NCAA), kurioje žaidė ir jis pats, pradėjo mokėti itin solidžius atlyginimus jauniems krepšininkams, o už Atlanto jau patraukė ir perspektyviausi šalies talentai – Kasparas Jakučionis, Motiejus Krivas ar Paulius Murauskas.
Ką patartų jauniems krepšininkams pats L. Lekavičius, gerai išmanantis JAV krepšinio virtuvę?
„Aš manau, kad tai yra labai gerai, nes dauguma žaidėjų žaisdami universitete uždirba jiems didžiulius pinigus, susirenka ten pilnos arenos, o mes gaudavome praktiškai nieko, apart išsilavinimą. Tai aš manau, kad tiems žaidėjams tikrai turi būti kompensuota už tai ir vertinu tiktai teigiamai, nes dauguma žaidėjų, ar tai būtų amerikietiškojo futbolo žaidėjai, kurie atžaidžia keturis metus ir toliau nieko, nebeturi daugiau alternatyvų kažkur sportuoti. Taip ir krepšininkus kaip sakoma „atidrožia“ keturis metus ir jie taip pat universitete turi turėti galimybę užsidirbti, kad galėtų po to etapo toliau gyventi gyvenimą“, – sakė JAV mokslus krimtęs L. Lekavičius.
Ar žaidžiant JAV pačiam lietuviui liko laiko mokslams?
„Ten labai geras dalykas, kad labai suderinta sportas ir mokslai, išmoksti kalbą, susibendrauji su vietiniais žmonėmis, kultūra ir gyveni ganėtinai puikų gyvenimą. Tas laikas tikrai man davė labai daug, pasaulėžiūros, supratimo prasme ir nesigailiu nė kiek, kad turėjau tokią galimybę“.
Kalbėdamas apie savo trenerio darbą gimtinėje L. Lekavičius tikino ateityje neatmesiantis ir didesnių klubų pasiūlymų.
„Žingsnis po žingsnio, dabar pradėjau čia, o kur nuves viskas bus matyti. Jeigu darau darbą, kurį darau, vadinasi noriu jį daryti geriau ir jeigu kažkas pastebės, pakvies į komandą, su malonumu pasiūlymą apsvarstysiu“.
Išskirtinį interviu portalui tv3.lt davęs šiuo metu žaidžiančiojo komandos trenerio pareigas RKL komandoje Šilalės „Lūšis“ einantis žymaus Lietuvos krepšininko brolis taip pat papasakojo apie savo ryšį su broliu, kaip vertina „Žalgirio“ naujoką Lonnie Walkerį ir naujajį Lietuvos rinktinės strategą R. Kurtinaitį.
Linai, kaip žvelgi į situaciją, kad A. Trinchieri rotacijoje tavo brolis šiemet turi tenkintis ypač sumažėjusia role, nors buvo vienas svarbiausių italo ginklų LKL finalo serijoje su Vilniaus „Rytu“?
Kaip visada aš jam sakau, kad tu nepergyvenk labai, nes yra dabar tokia situacija, kokia yra ir tau telieka tiktai stengti, dirbti, visada būti tonuse, formoje ir kada reikės išbėti, tada ir sužaisi. Bet truputėlį žinoma liūdna yra, nes tas faktas, kad dabar jis yra savo kaip krepšininko pike ir turi užleisti vietą kitiems netgi pasiruošimo sezonui metu. Tai kaip ir buvo jau nuspręsta, kad jis bus toks kaip vos ne dvyliktas žaidėjas. Truputėli liūdna, bet čia nieko nepakeisi, treneris priima savo sprendimus. O kas belieka broliui, tai būti motyvuotam, stengtis, rodyti save per treniruotes ir galų gale vis tiek padaryti savo.
Kalbant apie rinktinę, kaip manote, kuo skirsis naujasis rinktinės trenerių štabas nuo to, kuriam vadovavo Kazys Maksvytis?
Na, dauguma kalbą apie drausmę, bet aš kažkaip drįsčiau abejoti. Ta drausmė visada buvo komandoje. Gal žinant Tomą Pačėsą ir R. Kurtinaitį gynyba bus geresnė. Pačėsas galės spausti maksimumą gynyboje, Kurtinaitis greitą puolimą ir aš manau, kad jų duetas kažką įdomaus parodys. Bet žaidėjai tikrai bus atsidavę, jie norės parodyti save, jie tikrai stengsis gerai sužaisti, o jie pradės nuo gynybos, atsidavimo. Tos visos kalbos, kad esame patriotai, turime atsiduoti, tai manau žaidėjai čia tikrai įsiklausė ir aš galvoju, kad jie taip ir padarys.
Kaip manote, ar Lonnie Walkerio atvykimas kažkiek pakenkė žalgiriečių pergalių serijai, kuri su jo atvykimu nutrūko. Ar visgi tai nesusiję tarpusavyje dalykai?
Aš manau, kad tai paprasčiausiai sutapimas ir viskas. Aš manau, kad jeigu „Žalgiris“ tiek laimėjo rungtynių paeiliui, kad nereikia tikėtis, jog dabar nepralaimės jokių varžybų visą sezoną. Atėjo naujas žaidėjas ir gal kažkiek išderino žaidimą, bet jie galėjo kabintis visose varžybose, paprasčiausiai pritrūko kelių niuansų.
Ar pavyks „Žalgiriui“ atsitiesti ir šiemet iškovoti bilietą į atkrintamąsias/įkrintamąsias Eurolygoje? Ar tai atkrintamųjų kalibro komanda žvelgiant į sudėtį?
Aš manau, kad jie atkrintamųjų komanda, jie judės toliau ir pateks bent į įkrintamąsias. Tokios duobelės net nepavadinčiau duobele, nes paprasčiausiai sezonas yra maratonas ir kelios pralaimėtos varžybos dar nieko nereiškia. Aš tikrai abejoju, ar jie yra praradę motyvaciją, ar kažkiek pasėdę, tikrai abejoju.
Kokių turite tradicijų šeimoje palaikant brolį, galbūt lankotės dažnai arenoje Kaune?
Neturime tokios tradicijos, bet aš pasižiūriu varžybas pagal galimybes. Seniau gal daugiau žiūrėdavau, kai broliui daugiau duodavo pasireikšti, bet yra kaip yra. O tokios išreikštos tradicijos su šeima mes nelabai turime.
Rūbinėje Lukas nėra daugiausiai šnekantis žmogus, tačiau gal šeimos rate jis atviresnis. Kaip apibūdintumėte Jūsų ryšį?
Apie krepšinį stengiamės kalbėti minimaliai, gal net absoliučiai nieko nekalbame. Yra galbūt niuansai, kurių aš paklausiu kaip dabar esamas treneris ir kas mane domina, bet šiaip, kad diskutuotume apie krepšinį tai tikrai minimaliai. Vis tiek sezonas ilgas, yra visas rimtas, po treniruočių yra pavargęs ir būti šeimos rate bei vėl kalbėti apie krepšinį... Norime, kad truputį pailsėtų kaip sakoma.
Lukas per vienus metus buvo padaęs didžiulį šuolį iš NKL į Eurolygą. Galbūt jaučiatės prisidėjęs, kad tas šuolis įvyko, nes studijavote JAV ir buvote sektinu pavyzdžiu, davėte gerų patarimų, kaip kilti į aukštesnį lygį?
Kažkokių tokių išreikštų patarimų nedaviau, paprasčiausiai reikia dar paminėti tą faktą, kad kaip minėjau, jis yra sunkiai dirbantis žmogus ir dar vienas momentas, kad kaip prisimenu tą sezoną, tai vienas žaidėjas gavo traumą, o po to dar kitas žaidėjas gavo traumą. Viso to pasekoje jam buvo suteikiamas šansas ir jis tuo šansu pasinaudojo, tai gal buvo daugiau tokie aplinkiniai faktoriai, kurie lėmė, kad jisai gavo tą šansą. O kai gavo jį ir išnaudojo.
.jpg)
