A lygoje dirba trys žmonės
– Pone Prezidente, studentai sako, kad egzaminui trūko vienos nakties. O kaip A lygai? Esate pasiruošę?
– Labai geras posakis. Pasiruošimui tikrai trūksta laiko. Naktį į mūsų interneto svetainę buvo suvedamos komandų sudėtys. Jas Lietuvos futbolo federacija patvirtino prieš dvi dienas, mes gavome tik vakar. Tenka dirbti išsijuosus. Yra kur tobulėti, stengtis.
– Ar nemanote, kad su A lyga susiję skandalai futbolui populiarumo neprideda?
– Jokių skandalų nėra, padėtis kontroliuojama. Šiemet sumažinome biudžetą, nes pernai jis buvo per daug išpūstas. Todėl atsirado skolų. Tačiau turime veiksmų planą, kaip visa tai išspręsti ir optimistiškai žiūrime į priekį. Galiu pasakyti tik tiek, kad mūsų biudžetas – šešis kartus mažesnis už mažiausią biudžetą A lygoje turinčios komandos. Mūsų organizacijoje praktiškai dirba tik trys žmonės.
Norint ką nors nuveikti, pasikviesti gerų specialistų, reikia ne tokio biudžeto, kokį turime. Bet yra, kaip yra – verčiamės su turimais resursais, nenuleidžiame galvų, į futbolo ateitį žvelgiame iškėlę galvas ir po truputį einame į priekį.
– Po praėjusio sezono pasikeitė A lygos direktorius. Vietoje Rimvydo Čekavičiaus juo tapo Karolis Kalvaitis. Kodėl?
– Nesinori grįžti į praeitį, norisi pozityvumo. Dėl tam tikrų dalykų klubų susirinkime buvo priimtas sprendimas, kad Rimvydas traukiasi iš pareigų. Kadangi Karolio kandidatūra visiems pasirodė tinkama, direktoriumi tapo jis. Tikiu Karoliu ir manau, kad tai žmogus, kuris sporto vadyboje turi nemažai patirties ir lygai gali nuveikti daug gerų darbų.
– Jūs A lygos prezidentu esate metus. Kaip sekasi?
– Nepasakyčiau, kad tai svajonių darbas. Švelniai tariant. Reikia priimti daug kritikos, turiu atsakyti į visus klausimus, kurie užduodami viešojoje erdvėje ir ne tik. Esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę.
Lietuvos futbole nėra viskas blogai, kaip daug kas mano. Yra ir teigiamų dalykų. Matėme LFF Supertaurės rungtynes. Reikia padėkoti federacijai už tokį organizavimą. Kai visos A lygos rungtynės bus panašios, galėsime sakyti, kad čempionato vaizdas keičiasi. Tačiau tam reikia nemažai finansinių resursų.
– Šiemet ketverių pastarųjų metų šalies čempiono Vilniaus „Žalgirio“ biudžetas – 2,28 milijono eurų. Tai kelis kartus daugiau nei kitų lygos komandų. Ar lygoje nepasigendate konkurencijos?
– Nesutikčiau, kad A lygoje nėra intrigos. Prisiminus praėjusius metus, „Žalgiris“ tik trečiojo rato viduryje atsiplėšė nuo persekiotojų „Trakų“. Be to, dėl visų kitų A lygos vietų vyko įnirtinga kova iki paskutiniųjų rungtynių. Tai mus džiugina.
– Kas bus didžiausiomis lygos žvaigždėmis?
– Be abejo, kai tokios asmenybės kaip Davidas Aršakyanas, Andrija Kaludjerovičius, Tomas Radzinevičius ar Nerijus Valskis palieka Lietuva, lygai ir komandoms tai yra nuostolis. Minėti futbolininkai – mūsų žvaigždės.
Šiemet matome, kaip kardinaliai keičiasi visų komandų sudėtys. Man pačiam bus įdomu pamatyti, kaip kokybiškai pasikeitė ekipos ir jų žaidimas.
– Šiemet Europos Sąjungos piliečiai nebus laikomi legionieriais. Ar tai sustiprins lygą?
– Visų pirma, noriu pasakyti, kad daug metų nusižengėme Europos Sąjungos nuostatai dėl laisvo ES piliečių judėjimo. Privalėjome šią nuostatą įgyvendinti.
ES piliečiai bus limituoti paraiškose. Šiemet ji nebus guminė, susidarys iš 30-ies žaidėjų. Paraiškoje galės būti tik šeši ne ES piliečiai, kuriems daugiau kaip 21-eri.
– Ar nereikėtų įvesti punkto, kad aikštėje privalėtų žaisti tam tikras skaičius jaunų lietuvių?
– Ne. Esu kategoriškai prieš. Dirbtini dalykai prie gero nepriveda. Tai yra užprogramuotas konfliktas komandoje – žaistų silpnesni, o stipresni sėdėtų ant suolo. Tokių precedentų nežinau. Pernai, atrodo, Gruzijoje buvo vieno jauno žaidėjo limitas. Šiemet jis panaikintas. Matyt, nepasiteisino.
Remiantis Europos praktika, šiemet A lygos komandų paraiškose privaloma turėti keturis žaidėjus, kuriems mažiau kaip 21-eri. Europoje jauni žaidėjai įrašomi į paraiškas, bet ne pagrindę sudėtį, kuri žadžia. Jaunas žaidėjas turi išsikovoti vietą natūraliu, sportiniu keliu. Kitu atveju demotyvuosime jaunimą. Jis ne sieks aukštesnių tikslų, o turės garantuotą vietas aikštėje. To negali būti. Niekas neturi būti tikras dėl savo vietos aikštėje.
Siūlo rinktis internetines transliacijas
– Šiemet, sudarydami A lygos tvarkaraštį, kreipėtės į Barselonos universitetą. Kodėl?
– Dažnai iš klubų vadovų girdėdavau gandus, kad tvarkaraštis sudarytas, remiantis asmeninėmis simpatijomis vienai ar kitai komandai.
Šiemet LFF supažindino su olandų konsultantu, kuris ir pasiūlė Barselono universiteto sporto skyrių. Manau, ispanai atliko puikų darbą. Maloniai nustebome, pamatę tvarkaraštį. Jis patiko ir klubų vadovams. Beliko jį adaptuoti pagal mūsų infrastruktūrinius aspektus: stadionų apšvietimus, dirbtinės dangos stadionus, lengvosios atletikos varžybas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione.
– Daugelis rungtynių vyks darbo dienomis. Kaip dirbančiam žmogui stebėti mačus išvykose?
– Turime internetinę futbolo televiziją.
Jeigu turima omenyje išvykas į kitą miestą, galiu pasakyti, kad nesame tokia Europos šalis, kuri parduoda televizines teises už milijonines sumas. Privalome taikytis prie tų pasiūlymų, kuriuos gauname. Turime pasirinkti – žaisti rungtynes šeštadienį ir sekmadienį ar transliuoti mačus per televiziją bei internetu.
Deja, į stadionus renkasi labai mažai žiūrovų, klubai negeneruoja tiek pajamų iš bilietų pardavimų, kad galėtų padengti, pavyzdžiui, internetinių transliacijų kaštus. Jeigu taip būtų, klubai patys sakytų, kad transliacijų nereikia, geriau renkamės patogų laiką ir generuojame pajamas iš bilietų pardavimų.
– Ar A lygos lankomumas dar labiau nenukentės?
– Turime, analizuojame statistiką, kiek žiūrovų susirenka savaitgaliais, ir kiek darbo dienomis. Skaičiai beveik tokie pat. Taigi rungtynių diena šiuo metu nieko nekeičia. Jei ateityje matysime, kad yra pagyvėjimas, žiūrovų į stadionus antplūdis, galbūt siūlysime savo produktą kitiems transliuotojams.
Tačiau galiu pasakyti, kad šiemet gavome tikrai geresnes sąlygas. Rungtynių laikas – 18 ir 20 valanda – yra pakankamai geras. Vilniuje „Žalgiris“ ir „Trakai“ žais aštuntą valandą vakaro. Tai patogus laikus, nes žmonės spės baigti darbus ir išvengs kamščių.
Bus tik po vienas žalgiriečių ir trakiškių rungtynes, kurios dėl televizinių transliacijų prasidės 18 valandą. Geresnių sąlygų negavome. Kol kas esame per silpni. Dirbame, bet visko iš karto pasiekti neįmanoma.
– Už kiek lažybų bendrovėms pardavėte stadionų lankytojus?
– Tokiu atveju galiu pasakyti, kad UEFA Čempionų ir Europos lygų lankytojai irgi parduodami už pinigus. Vėlgi viskas priklauso nuo to, ar norite matyti futbolą per internetinę televiziją ir TV6 ar ne. Mano nuomone, futbolas ten turi būti.
– Tačiau ar tiesa, kad A lygos rungtynių transliacijos parduotos lažybų bendrovėms?
– Ne lažybų bendrovėms, o mūsų partneriui „Sportradar“. Jis, suformavęs paketą, perparduoda kitoms lažybų kontoroms.
„Sportradar“ – kompanija, kuri yra ilgametė LFF partnerė. Ji seka, ar rungtynės nėra sutartos. Manau, tai gera, patikima užsienio partnerė, kuri moka už mūsų transliacijas.
– Kas šiemet transliuos A lygą, kokiu kanalu ir kas komentuos rungtynes?
– Šiuos techninius dalykus dėliojamės. Kitą savaitę viską turėtume žinoti konkrečiai. Žinome, kad futbolas ir toliau bus transliuojamas per TV6 televiziją. Paslaugų tiekėjas, kuris filmuos – ilgametė partnerė „Sporto televizija“. Tikimės, kad ji liks, nors dar nesame pasirašę sutarties. Kitą savaitę sudėsime visus taškus.
– „Sporto televizijos“ direktorius – R. Čekavičius, apie kurį neseniai neigiamai atsiliepėte žiniasklaidoje. Ar tai netrukdys dirbti?
– Ne, čia neturi būti emocijų. Tai verslo santykiai. Turime laikytis savo įsipareigojimų ir dirbti futbolo labui.
– Kaip vertinate A lygos komunikacijos ir oficialios svetainės veiklą? Dar prieš kelias dienas buvo likęs senas tvarkaraštis.
– Užmynėte ant žaizdos. Vienareikšmiškai – netenkina tai, kas buvo pernai. Jau praėjusių metų kovą sakydavau, kad man netinka, bet gaudavau patvirtinimą, kad procesas vyksta: tobulinama, keičiama, daroma, tvarkoma. Tikrieji pasikeitimai įvyko tik paskutinę savaitę. Tačiau tvarkoma bus visą sezoną.
– Kodėl prastoka 2015-ųjų oficiali svetainė buvo pakeista į visišką mišrainę, kurioje net nėra normalios statistikos?
– Buvo priimtas sprendimas rinktis kitą paslaugų tiekėją, kad būtų sukurtas naujas puslapis. Tikėjomės, jog jis bus daug modernesnis, šiuolaikiškesnis. Manau, nepavyko tai, ko siekėme. Turime labai stipriai pasitempti, kad svetainė atitiktų futbolo mėgėjų ir mūsų pačių lūkesčius.
Teisėsauga turi padėti išsivalyti
– Kaip sekasi kovoti su sutartomis rungtynėmis?
– Galiu pasidžiaugti ir patikinti, kad praėjusiame sezone iš mūsų partnerių negavome nė vieno raporto dėl sutartų rungtynių. Per daugelių pastarųjų metų tai turbūt buvo pirmas toks kartas. Vadinasi, Lietuvos futbole vyksta teigiami pokyčiai.
Šiemet blogas dalykas įvyko su Kazlų Rūdos „Šilo“ komanda. Pozityvu bent tai, kad atsitiko prieš sezoną.
– Kaip baigėsi „Šilo“ istorija?
– Vyksta tyrimas, negaliu komentuoti jo rezultatų. Jie bus perduoti drausmės komisijai, ji artimiausiu metu paskelbs išvadas ir priims atitinkamus sprendimus.
Tikiuosi, šį sezoną daugiau tokių komandų nebus, nes dalyvaus ekipos, kurios A lygoje žaidė ir pernai.
– Ar „Šilas“ dar egzistuos?
– Sunku pasakyti, priklauso nuo klubo vadovybės. Jei ji keisis ir komanda turės sportinius tikslus, o ne tokius, kokius turėjo šiemet, gal ir egzistuos.
Žinau, kad Kazlų Rūdoje yra nedidelė vaikų grupė, kurią vietiniai privalėtų ir turėtų išlaikyti. Vaikai neturėtų būti užmiršti ir numesti į šoną.
– Ar su nešvariais futbolininkais bus kovojama griežčiau ar ir toliau jie liks nebaudžiami?
– Žinome, kad nuo sausio 1-osios atsirado įstatymo pataisa, atrišanti rankas vykdyti teisinius procesus. Čia jau prokuratūros, žvalgybos ir policijos darbas. Todėl nesiimsiu to komentuoti. Tiesiog norisi, kad teisėsauga padėtų visam Lietuvos sportui išsivalyti. Tai ne tik futbolo problema.
– Kada Lietuva turės futbolo tarptautinius standartus atitinkantį stadioną?
– Stadiono klausimas yra labai skaudus klausimas. Lietuvoje nėra nė vieno modernaus stadiono, kuriame būtų malonu žiūrėti futbolą. Tai yra visos Lietuvos gėda.
Noriu pagirti Kauno merą ir savivaldybę, kuri tikrai daro didelius žingsnius į priekį, kad turėtume neblogą, europinius standartus atitinkantį futbolo stadioną ir nebūtų gėda prieš kitas rinktines, priimant jas Lietuvoje. Kiek žinau, gegužę bus gautas statybos leidimas, po Anglijos ir Škotijos rungtynių stadione prasidės darbai. Tikiuosi, kad per dvejus ar trejus metus šie darbai turėtų pasibaigti ir Lietuva turės stadioną.
Vilnius – be komentarų. Situacija apgailėtina: kažkokių įtakų pasidilijimas, pykčiai, teismai… Manau, per artimiausius penkerius metus Vilniuje tikrai nebus stadiono. Norėtųsi, kad viskas vyktų greičiau.
– Kada futbolas taps antrąja religija?
– Labai norėtųsi, kad būtų kaip ir užsibrėžusi futbolo federacija – 2020-aisiais. Tačiau turime labai rimtą konkurentą – krepšinį. Pasiekti tikslus bus labai sunku.
