Dar praėjusią savaitę spaudoje išplitusi informacijai apie dviejų dvikovinio sporto atstovų - Deivido Danylos ir Sigito Gaižausko - viešnagę Tailande, sukėlė didelę susidomėjimo bangą.
Apie gyvenimą, treniruotes ir perspektyvas muai tai tėvyne vadinamoje šalyje pradėjo teirautis ne tik kovos menus propaguojantys sportininkai, tačiau ir šios sporto šakos aistruoliai. Norėdami sužinoti karščiausias naujienas iš pirmų lūpų, susisiekėme su pačiais Lietuvos atstovais Tailande. Kuo gi jie kvėpuoja, kaip gyvena ir ar įtemptų treniruočių apsuptyje spėja pasimėgauti ,,malonumų šalies“ teikiamais privalumais – klausiame jų pačių.
- Koks pats pirmasis įspūdis atvykus į Tailandą? Ar pasiteisina stereotipiškas filmų sukurtas įvaizdis, kad Tailandas – laisvo elgesio merginų ir kitų bereikšmių malonumų kraštas? - paklausėme D. Danylos.
- Kadangi čia atvažiavome nusiteikę rimtam darbui – pramogoms laiko beveik nelieka, tad apie naktinį gyvenimą nieko pasakyti negaliu. Nepaisant to, tokie stereotipai greičiausiai liečia tokius miestus kaip Bankokas ir pan. Mes apsistojome Ayutthaya mieste, kuris nuo seno garsėja savo giliomis kovos menų tradicijomis, taigi pirmasis įspūdis atvykus buvo nuostabus. Atrodo atsidūrėme rojuje, apie kurį svajojome jau daug metų. Čia visi kvėpuoja muai tai – nuo 5 metų vaiko iki 80 metų senolio. Gatvėse nenuostabu pamatyti besitreniruojančius ar besimokančius vietinius gyventojus.
- Kaip nusprendėte vykti į Tailandą? Ar tai buvo planuota kelionė, ar spontaniškas noras pabėgti, patiri kažką naujo ir neišbandyto?
- Apie treniruotes šiame krašte svajojome jau ilgą laiką. Taupėmė, planavome, ruošėmes. Vos atsiradus galimybei, ilgai nelaukėme ir nusprendėme keliauti.
- Ar su vietiniais gyventojais teko daug bendrauti?
- Bendraujame kasdien. Į Tailandą ir atvykome būtent to – mokytis iš savo srities meistrų. Treniruojamės su vietiniais, kurie muaythai kovos meną įvaldę jau nuo pat vaikystės, o paslaptys ir gilios tradicijos perduodamos iš kartos į kartą.
- Lietuvoje jau spėjo nuvilnyti jūsų gerbėjų banga, dailiosios lyties atstovės svaidosi komplimentais, žvilgsniais jūsų pusėn. Ar Tailande taip pat sulaukiate tiek merginų dėmesio?
- Dėmesys visada yra malonus, tačiau, atvirai kalbant, manęs tai nedomina. Lietuvoje manęs laukia pati nuostabiausia mergina, tad į kitų pusę net nežiūriu. Čia aš atvažiavau ne nuotykių ieškoti.
Sužinoję rimtai nusiteikusio ir neišprovokuojamo Deivido Danylos nuomonę apie vietinius gyventojus ir pramogas Tailande, Sigito Gaižausko pasiteiravome apie kiek žemiškesnius, tačiau ne ką mažiau aktualius tailandietiško gyvenimo užkulisius.
- Esate Europos muai tai čempionas, atrodo niekas negalėtų per daug stebinti. Kuo treniruotės Tailande skiriasi nuo vakarietiško stiliaus pamokų?
- Visų pirma tai ne pamokos, o gyvenimo būdas. Kaip jau minėjo Deividas, čia visas miestas kunkuliuoja kovos dvasia. Žinoma, nereikia pamiršti, kad prie to labai prisidėjo ir didieji renginiai, tokie kaip pasaulio muai tai diena (Nai khanomtom day), į kurių paminėjimo turnyrus atvyko sportininkai iš viso pasaulio. Tačiau nepaisant to, čia nuolat jaučiama nesuvaidinta ir neišblėstanti vietinių gyventojų meilė sportui. Pastebėjau, kad tailandiečiai labai vertina ištvermę ir atsidavimą. Kartu įtemptai treniruojamės po 3,5 valandos 2 kartus į dieną. Sulig kiekviena diena jaučiuosi pasisėmęs vis daugiau jėgų, išmokęs kažko naujo. Tokiu tempu dar niekad gyvenime nesu treniravęsis.
- Didumą savo laiko skiriate treniruotėms. Ką veikiate radę laisvą valandėlę?
- Susipažįstame su šalies kultūra: išbandome neragautus patiekalus, tyrinėjame neregėtą gamtą, ilsimės.
- Kokių patiekalų teko ragauti saulėtame Tailande?
- Labiausiai čia žavi įmantrios jūros gėrybės. Žuvies patiekalų Lietuvoje beveik iš vis nevalgau, tačiau Tailande jų pagaminimo principas, pateikimas – nepakartojami. Patiekalai ypatingai aštrūs, tačiau to aštrumo negalima prilyginti jokiam vakarietiškam maistui. Aštrumas tarsi kylantis iš vidaus, o ne deginantis – žodžiais paaiškinti sunku. Kad suvoktum – reikia bent kartą paragauti.
- Kas dar įstrigo viešnagės metu, galbūt turėjote kokių nors nuotykių?
- Nuotykių buvo nemažai, tačiau turbūt labiausiai įsiminęs įvykis – Tailandiečio masažas. Nusprendus atsipalaiduoti ir pasimėgauti masažu, iš jo teko išeiti kone sulaužytam. Kaip žinia, nesu jautrus ir smūgiai manęs negąsdina, tačiau turbūt jau geriau atlaikyčiau tris kovas iš eilės ringe, negu dar vieną Tailando meistro „paglostymą“.
- Teigiate, kad Tailande ketinate praleisti visą vasarą. Ar nepasiilgstate Lietuvos, artimųjų?
- Žinoma, kad pasiilgstame. Tačiau puikiai suvokiame, ko čia atvykome ir kokie mūsų tikslai. Jaučiu, kad į Lietuvą grįšime pasisėmę patirties, jėgų, pasiruošę stoti į naujas dvikovas ir siekti dar aukštesnių pergalių. Be to, nepaisant to, kad esame svetur, nuolat sekame Lietuvos naujienas, nuolat bendraujame su kolegomis. Martynui Knyzeliui ir kitiems klubiečiams jau prižadėjome, kad laikysime kumščius už juos balandžio 11 dieną jiems stojant į ,,Powerfight“ ringą.
