Pasak LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės, 2023 m. LTOK pajamos siekė 4,405 mln. Eur, o išlaidos – 4,332 mln. Eur.
Didžiąją dalį pajamų sudarė UAB „Olifėjos“ dividentai (3,686 mln. Eur, 83,68 proc. viso biudžeto) ir tikslinės Tarptautinio olimpinio komiteto ir Europos olimpinių komitetų subsidijos (0,699 mln. Eur, kas sudaro 15,87 proc. LTOK biudžeto).
Sportą naikinanti reforma
Šie pinigai didžiąja dalimi buvo panaudoti olimpinio sporto finansavimui. Šiam tikslui buvo išleisti 1,718 mln. Eur (39,66 proc. viso biudžeto).
LTOK administravimo ir ūkio išlaidos siekė 1,087 mln. Eur (25,09 proc.).
Tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros išlaidos – 0,588 mln. Eur (13,57 proc.).
Savo kalboje D. Gudzinevičiūtė pabrėžė, prastėjančius Lietuvos sportininkų rezultatus lėmė 2018-aisiais įvykdyta „sportą naikinanti“ reforma, kurios metu buvo sugriauta centralizuota sportininkų rengimo sistema, o iš Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) atimtos medicininio ir mokslinio aptarnavimo funkcijos.
Nuo 2000 m. Sidnėjaus iki 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, didžiausioje pasaulio sporto šventėje visada dalyvaudavo apie 70 lietuvių.
Palyginimui, 1992 m. Barselonos žaidynėse dalyvavo 46, o 1996 m. Atlantos – 61 Lietuvos sportininkas.
2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse buvo jau tik 42 mūsų tautiečiai, o kelialapį į 2024 m. Paryžiaus žaidynes šią minutę turi tik 27 Lietuvos atletai.
Tiesa, gerokai šį skaičių gali pakelti Lietuvos krepšinio rinktinė. Kazio Maksvyčio auklėtiniai liepos 2–7 d. dalyvaus olimpinėje atrankoje, o ją įveikus Lietuvos olimpiečių sąrašas pasipildytų 12 sportininkų.
2020 m. Tokijo žaidynės buvo pirmosios nuo 1990 m. paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės, kuomet pasaulinėje sporto šventėje neturėjome krepšinio rinktinės.
Savo kalboje D. Gudzinevičiūtė pasidžiaugė partneryste su TV3 grupe.
„2023 m. gruodį vykusius Lietuvos sporto apdovanojimus bent vieną minutę žiūrėjo mažiausiai 400 tūkstančiai žmonių, o tai tikrai yra geras mūsų sporto populiarinimas ir įrodymas, kad sportas yra svarbi lietuvių gyvenimo dalis.“
LTOK planuoja „minusinį“ biudžetą
2024 m. LTOK projektuoja 4,080 mln. Eur biudžetą, o išlaidos sieks 5,872 mln. Eur.
LTOK iždininkas Darius Čerka savo kalboje sakė: „Investuojantys žmonės žino, kaip svarbu diversifikuoti savo portfelį ir nesudėti visų kiaušinių į vieną pintinę. Dabar, po reformos, LTOK turi tik vieną „pintinę“ ir jeigu ji turi problemų, nėra kitos, kas galėtų amortizuoti situaciją.“
„Kaip matote, planuojamos išlaidos yra didesnės nei šių metų biudžetas. LTOK į savo veiklą žiūri drausmingai ir turi sukaupusi daugiau nei 6 milijonų eurų „pagalvę“. Planuojame dalį jos panaudoti šių metų biudžete“, – kalbėjo D. Čerka.
Po asamblėjos naujienų portalas tv3.lt pakalbino LTOK prezidentę D. Gudzinevičiūtę. Olimpinė čempionė aptarė Lietuvos sporto aktualijas politikoje ir stadionuose.
Prezidentė akcentavo nevykusias Vyriausybės sporto reformas, tačiau pasidžiaugė, jog rusų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nebus net po neutralia vėliava.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Rusija pasmerkė Tarptautinio olimpinio komiteto nustatytas „diskriminacines sąlygas“, pagal kurias rusų sportininkai turėtų dalyvauti 2024 m. Paryžiuje vyksiančiose žaidynėse – atletai galėtų varžytis tik po neutralia vėliava ir negalėtų aktyviai palaikyti Ukrainos puolimo.
Nurodoma, kad žaidynėse negalės dalyvauti tie neutralūs atletai, kurie palaiko Ukrainoje vykdomą Rusijos agresiją ir karą, taip pat tie, kurie priklauso Rusijos ar Baltarusijos kariuomenėms, nacionalinio saugumo struktūroms. Žaidynėse nebus šių šalių vėliavų, spalvų ir himnų, taip pat valdžios atstovų, todėl rusų politikai nusprendė nefinansuoti savo sportininkų, kurie žaidynėse galėtų dalyvauti tik po „neutralia vėliava.“
Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks liepos 26–rugpjūčio 11 d., o jas transliuos TV3, TV6 ir naujienų portalas tv3.lt.
Prezidente, kur uždėtumėte pagrindinius Generalinės asamblėjos akcentus? – tv3.lt paklausė D. Gudzinevičiūtės.
Dabar visiškai nebedalyvaujame jokiame sportininkų rengime. Esame atsakingi už jų išvežimą ir aprūpinimą olimpinių žaidynių metu. Nežiūrint į drastiškai mažėjantį finansavimą, iš rezervo skiriame palaikymą mūsų organizacijoms, ne jos ganėtinai vėlai gauna finansavimą iš valstybės. Dėl netobulų finansavimo kriterijų, drastiškai sumažėjo kai kurių federacijų finansavimas. Pavyzdžiui, baidarių ir kanojų federacijai.
Sunkiai suvokiama tendencija, kaip finansavimas gali taip drastiškai sumažėti olimpiniais metais. Jeigu neklystu, jie gavo apie 130 tūkstančių mažiau būtent šiais olimpiniais metais. Nukentėjo ir daugiau federacijų, todėl jos mes padidinome joms finansavimą.
Daug dėmesio šiais metais skirsime olimpiniam švietimui. Yra daug iššūkių, nes kiekvienas pasiruošimas žaidynėms trunka ne vienerius, o ketverius metus.
Užsiminėte apie drastiškai mažėjantį Lietuvos olimpiečių kiekį. Kiek lietuvių planuojate turėti Paryžiaus žaidynėse?
Sunku prognozuoti. Vien krepšinio rinktinė drastiškai padidintų tą kiekį. Kalbant apie individualias sporto šakas, labai norėtųsi, kad galutinis skaičius būtų didesnis nei Tokijuje (buvo 42, – autoriaus pastaba), bet bijau, kad taip gali neatsitikti.
Kaip jau sakiau, tai yra nepamatuotų reformų pasekmė. Dabar reformos įgyvendintojai to nenori pripažinti. Mes finansuodavome pasirengimą, o tai reiškia, kad sportininkas gaudavo garantuotą krepšelį pasirengti olimpinėms žaidynėms. Dabar to pačios federacijos negali padaryti dėl lėšų trūkumo.
Taip pat dėl to, kad dabar stipendijas gauna daugiau sportininkų, o pasirengimui lėšų neužtenka. Tai yra užprogramuotas konfliktas su federacija. Taip pat nėra medicininio ir mokslinio aptarnavimo, kuris buvo užtikrinamas esant olimpiniam sporto centrui, o dabar to nėra.
Mūsų praktika rodo, kad sportininkai į didžiąsias varžybas atvyksta pasigydyti ir yra mediciniškai apleisti.
Kaip manote, ar Lietuvai reikalinga atskira Sporto ministerija, kur nebūtų sujungta su Švietimo ir mokslo ministerija?
Sporto sritis išties yra labai plati tačiau pas mus valstybėje kažkodėl traktuojama, kad tai yra maža sritis, kurią galima prijungti prie bet kurios didesnės ministerijos – tai būtų kultūra ar kažkas kito.
Mes vis tiek liekame posūnio vietoje, o kalbant laikraščių terminais, sportas įrašytas kažkur prie „užuojautų.“ Deja, pakankamo dėmesio valstybė mums neskiria.
Atskira ministerija, galbūt, būtų gerai, bet nelabai matau tam tikslo, nes Skandinavijoje, Latvijoje ir Estijoje su sportu susitvarko visuomenininkai. Mano manymu, užtektų mažos institucijos, kuri užsiimtų kontrole ir bendra politika, o visa kita padarytų visuomenininkai, kurie ir taip jau tą daro.
Ilgą laiką būtent LTOK buvo tokia visuomeninė organizacija. Ar matote būdų, kaip galėtumėte vėl užsiimti sportininkų rengimu?
Paskutinė Vyriausybė, su kuria buvo galima susikalbėti, buvo Sauliaus Skvernelio vadovaujama vyriausybė. Buvome beveik sutarę atstatyti kažką panašaus į olimpinį sporto centrą, deja, nesigavo. Tai galėtų būti kažkoks darinys, kuris užsiimtų centralizuotų sportininkų rengimu, o dabar LTOK visiškai neturi galimybių tą daryti.
2024 m. LTOK biudžetas projektuojamas kaip „minusinis“, todėl teks panaudoti dalį sukauptų „pagalvės“ lėšų. Galbūt naujų vilčių teikia artėjantys Seimo rinkimai?
Aš nepolitikuoju, nes to nenumato Olimpinė chartija. Tačiau mes prieš rinkimus tikrai diskutuosime su politinėmis jėgomis ir klausime, kaip jie mato tolimesnę sporto ateitį. Žinodama politikų vizijas, sporto bendruomenė galės lengviau pasirinkti.
Kaip vertinate Nacionalinės sporto agentūros (NSA), kaip juridinio vieneto, egzistenciją?
Anksčiau buvo Kūno kultūros ir sporto departamentas (KSSD), vėliau nebuvo nieko, dabar yra agentūra su 30 etatų. Analogiškose Latvijos ir Estijos organizacijose yra apie 5–7 asmenys, o visa kita pasidaro patys visuomenininkai.
Iš federacijų girdime, kad Nacionalinė sporto agentūra užsiima ne palaikymu ir skatinimu, o gąsdinimu ir spaudimu. Manau, kad tai didžiulis darinys. Ar jis reikalingas? Galiu tuo suabejoti.
Kiek jums, kaip olimpinei čempionei, LTOK prezidentei, lietuvei, džiugu dėl išsisprendusio rusų klausimo olimpinėse žaidynėse?
Prasidėjus karui, mes su latviais, estais, skandinavais ir ukrainiečiais visuomet laikėme bendrą poziciją. Mes, Lietuva, niekada nekalbėjome apie boikotą ir mūsų pozicija buvo atvirkštinė – rusų turi nebūti, o ne mūsų. Labai džiaugiuosi, kad tai galų gale ir įvyko. Tai man labai smagu, kaip ir sportininkams, kurie nebus priversti varžytis su šalies agresorės atletais.
