Savo asmeninėje skiltyje šveicarų finansinės kompanijos UBS tinklapyje buvęs lenktynininkas Davidas Coulthardas susirūpino F-1 sportininkų svorio problema, kuri ypač aktuali tapo šiais metais.
„Nors Bahreine žiūrovai išvydo labai puikias lenktynes, būtina neužmiršti svarbiausio – naujos technologijos kol kas netobulos ir tai skaudžiai atsiliepia patiems sportininkams, kurie prieš kiekvieną etapą turi mesti svorį, o tai kenkia jų sveikatai.
Taip, lenktynės buvo įdomios, „Mercedes“ pasielgė labai drąsiai, kad leido pilotams lenktyniauti tarpusavyje. Toks spalvingas šou buvo kaip tik laiku, kuomet šių metų varžybų reglamentas yra smarkiai kritikuojamas. Visa tai tiesa, tačiau nereikia apsimesti, kad viskas F-1 čempionate yra tvarkoje. Juk vienos įdomios lenktynės nereiškia, kad toks pats bus ir visas čempionatas.
Prieš kurį laiką teko nemažai kalbėti apie šių metų bolido garsą, bet dabar noriu iškelti kur kas svarbesnę problemą. Esmė tame, kad nauji turbininiai varikliai kartu su elektros motorais yra kur kas sunkesni nei prieš tai naudoti V8 atmosferiniai varikliai. Anksčiau bolidas svėrė 640 kg, o dabar 690 kilogramų. Svoris padidėjo pakankamai daug, ypač turint galvoje tai, kad papildomi 10 kg – tai 0,3 sek. blogesnis rezultatas per ratą.
Tačiau už viską šiame gyvenime reikia mokėti. Bolidai tapo sunkesni, jie vos vos įtelpa į leistiną reglamentą ir kažkam reikia sumokėti už sunkesnis hibridinius motorus. Pastaruoju metu „mokėtojų“ vaidmenyje atsidūrė sportininkai. Naujoje situacijoje laimi mažesni ir lengvesni pilotai – to negalima nuneigti. Mano galva, pergales turi lemti sportininkų meistriškumas, jų reakcija, o ne jų ūgis bei svoris. Kai aš dar buvau paaugliu ir jau lenktyniavau, turėjau problemų su maitinimu: tuomet man atrodė, kad vienintelis būdas sumažinti svorį – išsivemti prieš varžybas. Greitai aš tapau vien oda ir kaulai.
Tikrai nenorėčiau, kad toks pats likimas ištiktų ir šiandien F-1 lenktyniaujančius pilotus. Prieš Bahreino etapą Jeanas-Ericas Vergne‘as prisipažino, kad jis badavo tol, kol atsidūrė ligoninėje. J. Buttonas iš savo raciono visai išmetė bet kokius angliavandenius, A. Sutilas Sakhiro trasoje važiavo be butelio vandens. Suprantama, kad daugeliui nėra gaila F-1 pilotų, nes ęsą jie gyvena puikiuose viešbučiuose, gauna milžiniškas algas, bet juk kenčia ne tik jie, kenčiam ir sportas. „Formulė-1“ neturi būti tokia.
Imkime, pavyzdžiui, lyderius L. Hamiltoną ir N. Rosbergą. Britas šį sezoną prarado nemažai raumenų masės ir dabar yra panašaus svorio kaip ir N. Rosbergas. Atrodo, kad jie abu svorio problemų neturi. Klystate. Svoris šių metų lenktynėse yra ypač svarbus ir jei kuriam nors iš lyderių prieš startą pavyktų numesti bent 0,5 kg, lengvesnis pilotas turėtų nemenką pranašumą. Bet ar verta dėl to badauti ir prakaituoti pirtyse, kas varžybas laimėtum vien todėl, kad esi lengvesnis?
Man atrodo, kad reikia įvesti pastovaus bolido ir piloto svorio taisyklę. Tai turėtų būti kažkoks vidurkis, kuris visus tenkintų. Mat varžybose pergales turi skinti meistriškumas, o ne svoris. Apskritai, naujai įvedamos taisyklės visų pirma turi tarnauti sportui. Nenoriu tvirtinti, kad apskritai „Formulės-1“ koncepcija yra klaidinga. Tačiau automobilių pramonės ateitis susijusi ne su naftos produktų degalais, nes jie vieną dieną gali pasibaigti. Tačiau naujos technologijos kol kas dar netobulos. Ir žmonės ką nori gali kalėti apie „šiltnamio“ efektą sukeliančias dujas, apie aplinkai draugiškus variklius ir panašius dalykus. Tačiau tikrai nėra gerai, kai F-1 pilotai turi gyventi puspadžiu, o „top“ komandos atsisako tokių pilotų kaip Nico Hulkenbergas vien dėl jo aukšto ūgio. Vadinasi, F-1 turi rimtų problemų.“
