Šį savaitgalį Latvijoje vyko ralis Sarma 2013, kuris taip pat buvo ir antrasis Lietuvos ralio čempionato etapas. Latvijoje startavo itin didelis dalyvių skaičius – daugiau nei 100 lenktynininkų ekipažų. Sudėtingame dviejų dienų ralyje aukštą antrąją poziciją iškovojo Lietuvos atstovas Dominykas Butvilas, kuris po šio etapo pirmauja Lietuvos ralio čempionate. Kalbiname iš ralio sugrįžusį prizinės vietos nugalėtoją, teigiama pranešime spaudai.
Ar jau spėjai pailsėti po Sarma 2013 ralio?
Pailsėti dar nespėjau. Nors ralis tikrai nėra fiziškai sunkiausia sporto šaka, bet po varžybų nuovargis jaučiasi Įtampa, susikaupimas, šiek tiek išsekina psichologiškai, todėl dar kelias dienas jaučiuosi kaip ne savame kailyje.
Kaip klostėsi ralio pradžia?
Labai sunku rasti vieną teisingą epitetą varžyboms apibūdinti, bet jei pasakyti trumpai – šiame ralyje padarėme progresą . Pirmąją dieną padariau klaidą, kuri kainavo 15–20 sek., bet privertė dar labiau susikaupti: po jos, abu su šturmanu Renatu nebeklydome, ir iki pat finišo važiavome švariai. Tiesa, psichologiškai Sarmos ralis nebuvo lengvas. Starto sąraše tiek daug greitų sportininkų, kad net ir atsilikęs keliomis sekundėmis nuo lyderio, gali atsidurti dešimtuko pabaigoje – atstumai tarp greičiausiųjų labai maži. Nuo pat pirmųjų kilometrų jaučiau, kad dar negaliu važiuoti taip, kaip noriu, todėl pagrindinis tikslas tapo kuo greičiau adaptuotis prie esamų sąlygų ir pagreitėti, kol konkurentai nenurūko į priekį.
Pirmąją dieną turėjai incidentą su žiūrovų automobiliu. Gal gali papasakoti, kaip viskas įvyko?
Naktiniame greičio ruože pačioje greičiausioje ruožo vietoje, keli šimtai metrų už didelio tramplyno, padariau klaidą – ne taip išgirdau atstumą iki kito posūkio. Todėl nespėjau laiku sustabdyti. Tai supratau gan anksti, ir turėjau keletą pasirinkimų – arba važiuoti į dideles ledines sniego pūsnis, arba sukti į šalutinį keliuką, kuriame stovi žiūrovų automobiliai. Jeigu būčiau pasukęs pusnų link, ten ir būčiau pabaigęs ralį. Taigi, pasirinkau šalutinį kelią. Žiūrovų mašinos buvo sustatytos taip arti trasos, kad sustoti iki jų neturėjau šansų. Keliukas toje vietoje pasitaikė itin siauras, todėl, jau beveik sustojus savo šonu stuktelėjau į žiūrovų mašiną. Smūgis buvo labai lengvas – atbulas grįžau į kelią ir tęsiau lenktynes! Žiūrovai negali pasitikėti vien organizatorių žymėjimais ir patys turėtų suprasti, kad taip stovėt yra labai nesaugu. Vertinant situaciją dabar, galiu pasakyti, kad viskas baigėsi dar labai laimingai.
Antrąją dieną pradėjai bendroje įskaitoje užimdamas 10-ąją vietą. Kaip pavyko pasiekti tokį aukštą rezultatą ralio finiše?
Dešimtoji vieta tikrai atrodė toli nuo tos, kurioje finišavome. Esminis dalykas ko mums reikėjo – greitėti ir išlaikyti stabilų tempą. Kaip matome, mums tai pavyko padaryti.
Kada sužinojai apie lenktynes baigusius konkurentus? Ar tai tave paskatino dar labiau spausti ir siekti aukščiausio rezultato, ar kaip tik, matydamas tokius pavyzdžius, buvai atsargesnis?
Dalį jų mačiau už trasos, o apie kelis sužinojau tik pamatęs rezultatus. Tiesą sakant, mano tempo tai nepaveikė – visą laiką buvo kažkas, kas kvėpavo į nugarą ir neleido atsipalaiduoti. Nors, tai ir buvo tarsi priminimas, kad klaidą padaryti itin paprasta ir reikia dar atsakingiau ir švariau važiuot.
Kada sužinojai apie pasiektą rezultatą ir kiek tai tau buvo pačiam netikėta?
Taip, paskutiniame greičio ruože iškovota antroji vieta buvo šiek tiek netikėta. Tai puikus priminimas man pačiam, kad ralyje reikia važiuoti iki paskutinio metro, nes kiekvienas gali ir daro klaidas, o laimės tas, kuris padarys priešpaskutinę klaidą.
Kaip vertini kitų finišavusių lenktynininkų pasirodymą?
Vertinu puikiai. Labai džiaugiuosi kitų sportininkų pasiekimais, pirmajame dešimtuke Lietuvos lenktynininkų daugiausiai, o ir ir klasių nugalėtojų tarp viename ašimi varomų automobilių turime ne vieną. Skeptikai iš lietuvių tokių gerų rezultatų nesitikėjo, o aš džiaugiuos, kad kartu mes visi įrodėme, kad galime būti greiti ne tik savo trasose.
Ar automobilis nukentėjo šiame ralyje?
Automobilis visiškai sveikas. Yra tik keletas kosmetinių pažeidimų, kurie yra normali ralio dalis. Galiniu bamperiu kartas nuo karto turi atsiremti į pusnį.
Kokius įvardintum ralio Lietuvoje ir Latvijoje skirtumus?
Pagrindinis skirtumas tas, kad Latvijos raliai susilaukia daug sportininkų iš svečių šalių, įdomi konkurencija sukuria gerą atmosferą ir į tokius ralius norisi grįžti. Konkrečiai šiame ralyje prie visko prisidėjo dar ir geros oro sąlygos, tiesiog tobulas žieminis ralis.
Ar daug buvo žiūrovų iš Lietuvos?
Taip, mačiau daug trispalvių šalia trasos! Tai labai padeda ir skatina nesustoti, greitėti. Žaviuosi ralio fanų pasiryžimu ir užsidegimu. Faktas, kad žmonės iš taip toli atvyksta palaikyti savo tautiečių suteikia jėgų. Ačiū visiems, kurie už mus sirgo, linkėjo ir linki sekmės!
