Londono olimpinių žaidynių moterų buriavimo varžybose „Laser Radial“ klasėje šeštą vietą užėmusi Gintarė Scheidt nenusimena. „Nieko nepakeisi. Kaip kitose sporto šakose būna burtai, tai pas mus – vėjo stiprumas“, – pasakojo ji.
29 metų pasaulio čempionė ir Pekino olimpinių žaidynių vicečempionė surinko 82 baudos taškus (atmetus prasčiausią rezultatą). Finaliniame plaukime pirmadienį Lietuvos buriuotoja finišavo septinta.
„Tokioje vėjuotoje jūroje stebuklų nebūna ir tos didesnės priešininkės yra greitesnės. Sunku su jomis, - kalbėjo G. Scheidt. – Tokiomis sąlygomis aplenkiau daug stipresnių priešininkių, kurių anksčiau nepajėgdavau aplenkti, todėl esu labai patenkinta savo rezultatu“.
Olimpine čempione tapo 24 metų kinė Xu Lijia. Ji laimėjo finalinį plaukimą ir surinko 35 baudos taškus. Sidabro medalį pelnė 24 metų olandė Marit Bouwmeester (37 b. tšk.), o bronza atiteko 26-erių metų belgei Evi Van Acker (40 b. tšk.). Varžybose dalyvavo 41 buriuotoja, į finalinį plaukimą pateko 1-10 vietas po dešimties plaukimų užėmusios sportininkės.
– Prieš olimpines žaidynes galima buvo prognozuoti, kokie bus rezultatai?
– Jau penkios dienos iki starto galėjome žiūrėti, ko tikėtis. Kai paaiškėjo vėjo prognozės. Dažniausiai per tą savaitę turime visokių vėjų – ir stipresnių, ir silpnesnių. O šįkart 16-20 mazgų vėjas pūtė ir nebuvo silpnesnių vėjų, kur galima būtų pasireikšt. O sąlygas jau kaip Dievas davė, taip. Visiems jos vienodos.
– Toje akvatorijoje būna ir ramesnių vėjų?
– Kai atvažiavome, savaitę nebuvo vėjo. Labai silpnas, kaip Kinijoje. Jautėsi, kad tyla prieš audrą. Prasidėjo varžybos ir pakilo vėjas.
– Norint medalio tokiu oru reikėjo kažkokio stebuklo?
– Tokiomis sąlygomis aš nesu tarp lyderių. Yra stipresnių. Tikrai tikėjomės, kad vėjas nurims. Bet išsilaikė iki paskutinės dienos. Medalių plaukimas vyko pučiant 16 mazgų vėjui.
– Nesigraužiate dėl užimtos vietos?
– Ne. Viskas gerai, esu patenkinta.
– Ar sudėtinga buvo buriuoti?
– Tikrai sunkios varžybos, vėjuotos dienos, bangos aukštos. Labai ilgi plaukimai virš valandos. Visi grįždavo nuvargę.
– Ar daug streso ir jaudulio?
– Daro, aišku, savo. Bet aš esu ramesnė. Pasitikėjau savimi ir labai gerai suplaukiau, nes pamačiusi prognozę buvau labai nusiminusi. Bet nieko nepakeisi. Kaip kitose sporto šakose būna burtai, tai pas mus – vėjo stiprumas.
– Gyvenote atskirai nuo kitų olimpiečių. Ar jautėte, kad čia ne eilinė regata, o olimpinės žaidynės?
– Viskas buvo labai aukšto lygio. Iš sraigtasparnių visąlaik filmavo, transliacijos vyko, jautėsi olimpiada. Ir teisėjavimas aukšto lygio, ir varžybos, ir olimpinis kaimelis. Atvažiuosiu trumpam ir į Londoną rugpjūčio 8 dieną. Prieš oro uostą užsuksiu į olimpinį kaimelį. Varžybų nepavyks pažiūrėti.
– Kur per olimpiadą buvo jūsų sūnus?
– Su seneliais ir aukle Italijoje.
– Gyvenote su vyru Robertu ar su savo komandomis?
– Visi šalia čia buvo. Lietuvos komanda turėjo namuką.
– Robertas ar patenkintas olimpine bronza?
– Norėjo daugiau, nes galėjo daugiau. Tikrai nepasisekė paskutinis plaukimas, kur jį nustūmė į trečiąją vietą. Jis daug priešininkų stiprių turėjo. Medalis yra medalis. Tokio dar neturėjo. Dabar turės.
– Ką planuoji veikti po olimpinių žaidynių?
– Pirmiausia – pailsėti, nes dabar buvo labai intesyvus pasiruošimas olimpiadai. Reikia atsipūsti.
– Po Pekino buvo ilgesnės atostogos. Gal ir dabar bus? Gal tikitės šeimos pagausėjimo?
– Planuose aišku tai yra. Bus matyti.
KOMENTARAS
Linas Eidukevičius, treneris
„Užėmėme tokią vietą, kokios esame verti. Nei aukščiau, nei žemiau. Kiekvienas čempionatas ir regata yra visiškai skirtingos oro sąlygos ir ekvatorija. Negalima lyginti dviejų varžybų. Pasaulio čempionate buvo mums geresnės sąlygos, čia kitoms palankesnės.
Olimpiadoje sąlygos gana sudėtingos, bet mums buvo per daug vėjo. Nesame stiprūs su tokiu vėju. Kai 13 mazgų – mums tinka, o kai 15 ar daugiau – atsiliekame greičiu. To ir neužtenka. Paskui reikia kažkur rizikuoti, o ji neatsiperka. Buvo momentų, kai nepelnytai išbarstėme taškus.
Olimpinė dvasia? Nėra didelio poreikio kažką jausti. Man svarbiausia darbas ir rezultatas. Organizacine prasme neturiu jokių priekaištų. Mūsų kaimelis – kuklus. Maistas gerokai prastesnis nei Kinijoje, bet visuomet rasi ką pavalgyti. Streso čia buvo gerokai mažiau nei Pekine.
Kai žiūri į prognozę, susitaikai su ta mintimi, kad kažkokio stebuklo padaryti neišeis. Žinai savo vietą. Stovykloje buvo silpni vėjai, Gintarė trejetuke plaukdavo ir neiškrisdavo. Kai užkilo... Už tai pasaulio čempionate pavyko – tą pačią kinę Xu Lijia, kai aprimo vėjas, ėmėme ir nugalėjome. Čia – kitaip. Tokia buriavimo specifika. Jis įvairus ir sunku su kažkokiu kitu sportu lyginti.“
