Namie žaidusi Vokietija kovoje dėl bronzos medalių 82:69 palaužė Lenkiją.
Tai – trečiasis Europos čempionato medalis Vokietijos krepšinio istorijoje. 1993 m. jie laimėjo auksą, 2005 m. – sidabrą.
Antrame kėlinyje šeimininkai buvo susikrovę 15 taškų pranašumą ir atrodė, kad ramiai išspręs visus klausimus. Tačiau lenkai nepasidavė ir ketvirtame kėlinyje sugebėjo išlyginti rezultatą. Vis tik jų viltis gesino po du tritaškius įskraidinę Johannesas Voigtmannas ir Dennisas Schroderis.
Pastarasis mačą baigė su 26 taškais ir 8 rezultatyviais perdavimais.
„Jaučiuosi puikiai – mes dėl to dirbome paskutinius 8-9 metus, kai papildžiau rinktinę. Žinoma, tu nori laimėti auksą, bet turime pripažinti ispanų sitprumą – jie žaidė puikiai“, – po mačo kalbėjo D. Schroderis.
Vokietijos rinktinės lyderis turnyre rinko po 22,1 taško, 7,1 rezultatyvaus perdavimo ir 19,6 naudingumo balų vidurkius.
Jam netrukdė ir tai, kad pirmenybes jis pradėjo neturėdamas komandos ir tik po pusfinalio pranešta apie susitarimą su Los Andželo „Lakers“.
Iškovojęs bronzą D. Schroderis atskleidė, kad kalbos vyko jau keletą mėnesių ir jis galėjo seniai padėti parašą po sutartimi, tačiau turėjo priežastį delsimui.
„Norėjau įrodyti kažką – prieš metus negalėjau žaisti olimpinėse žaidynėse dėl sutarties sąlygų. Todėl dabar neskubėjau sudaryti sutarties, kad visi matytų mano atsidavimą komandai. Myliu šią federaciją, šiuos vaikinus ir žaisiu tol, kol galėsiu vaikščioti“, – atsidavimą rodė įžaidėjas.
Jis negalvoja ir apie tai, ar bus išrinktas naudingiausiu pirmenybių žaidėju.
„Laimėjome bronzą. Dienos pabaigoje stengiuosi vesti į priekį šiuos vaikinus. Tai ne mano sprendimas, aš atidaviau viską, ką galėjau“, – šyptelėjo jis.
Vis tik komandos draugas, 20-metis Franzas Wagneris turėjo aiškų atsakymą į šį klausimą.
„Žinoma, kad numeris 17. Jis sužaidė nuostabų turnyrą ir manau, kad didžiausią jo įtaka buvo net ne statistiškai. Jis puikus lyderis ir suteikia mums energijos. Jis gauna mano balsą“, – juokėsi puolėjas.
Kitas rinktinės puolėjas Danielis Theissas pripažino, kad nesėkmė pusfinalyje buvo labai skaudi, bet galutinis tikslas – pasiektas.
„Tai buvo mūsų tikslas. Kai susirinkome vasarą pasakėme, kad mūsų tikslas – medalis. Nebuvo lengva. Žmonės mus nurašė dėl stiprios grupės – Lietuva, Slovėnija, Prancūzija.. Buvo sunku. Bet mes visą laiką tikėjome.
Taip, tu nori žaisti finale, buvome nusivylę po pralaimėjimo pusfinalyje, bet galiausiai pasiekėme savo tikslą.
Nebuvo lengva, bet atsitiesėme kaip komanda. Visa tai atsiremia į psichologiją – greičiausiai tai buvo skaudžiausias pralaimėjimas visiems mums. Bet turi susikaupti, nes žaidi dėl medalio. Mums padėjo tai, kad išlikome komanda, kaip ir viso turnyro metu“, – pabrėžė jis.
Buvęs žalgirietis ir ilgametis rinktinės narys Nielsas Giffey buvo įsitikinęs, kad tai – milžiniškas laimėjimas Vokietijos krepšiniui.
„Žaidėme gerą krepšinį. Puikus jausmas turėti medalį ant kaklo. Tai nuostabus pasiekimas mums, Vokietijos krepšiniui.
Tai ilgas kelias. Prieš keletą metų mes neturėjome visų NBA, Eurolygos vaikinų. Dabar jie – jau daug labiau patyrę, atsiranda vis daugiau jaunų talentų. Šalia to turime puikius komandos lyderius, vidinę dvasią, o tai ir buvo raktas“, – teigė N. Giffey.
Netrukus kalba pakrypo apie būsimą vakarėlį.
„Tikiuosi, kad rūbinėje jau yra kažko atsigerti. Tai bus pradžia, o vėliau surengsime puikią programą visiems“, – juokėsi jis.
