Tik prieš dvi dienas iš Lenkijos sostinės į Lietuvą parvežęs didžią pergalę, tradicinio – prestižinio Felikso Štamo bokso turnyro auksą, jau šiandien, Lietuvos sunkiasvorių bokso čempionas, pasaulio studentų čempionato trečios vietos laimėtojas ir daugelio kitų tarptautinių turnyrų čempionas bei prizininkas Eugenijus Tutkus rado laiko, kad atsakytų į keletą jam užduotų klausimų, teigiama pranešime spaudai.
Kada ir kokiomis aplinkybėmis peržengei bokso salės slenkstį, ar tai pirmoji Tavo sporto šaka?
Bokso salės slenkstį pirmą kartą peržengiau prieš devynerius metus. Tai lėmė keli faktoriai: buvau nepatenkintas savo išvaizda, kadangi turėjau šiek tiek antsvorio, norėjau sustiprėti, sutvirtėti tiek fiziškai tiek morališkai. Kaip ir dauguma, dievinau krepšinį ir lankiau šios sporto šakos treniruotes, tačiau vėliau susivokiau ir perėjau i boksą ir visai dėl to nesigailiu.
Ar pameni pirmą savo kovą, papasakok plačiau.
Pirmą savo kovą pamenu lyg ji būtų vykusi vakar. Tai įvyko 2003m. Panevėžyje, Lietuvos jaunučių bokso pirmenybių metu. Man teko priešininkas iš Kauno. Labai stipriai jaudinausi, tačiau įveikiau save ir iškopiau į ringą. Nugalėjau aiškia persvara jau pirmame raunde. Buvau be proto laimingas ir džiaugiausi lyg būčiau laimėjęs milijoną.
Ar galėtum įvardint sunkiausią savo kovą?
Sunkiausią kovą išskirti yra labai sunku. Kiekviena kova yra iššūkis, kurį reikia priimti, jei nori tapti nugalėtoju. Galbūt išskirčiau kovą su Alexandru Usiku, kuris praėjusiais metais tapo pasaulio bokso čempionu. Tai tikras bokso meistras, su kuriuo teko pasiboksuoti garbė ir man. Kovoti buvo labai sunku, kadangi ukrainietis geras visais aspektais: ir greitas, ir ištvermingas, ir judrus, ir stipriai mušantis.
Kas Tavo nuomone šiame sporte yra svarbiausia?
Mano nuomone, bokse yra svarbiausia valia ir tinkamas psichologinis nusiteikimas. Aš tikiu žodžiais, kurie buvo pasakyti garsių bokso žinovų, jog čempionais ne gimstama, jais tampama. Tam reikia įdėti daug juodo darbo ir patirti nemažai nesėkmių. Silpni ir psichologiškai nepatvarūs žmonės suklups, o tikri čempionai pasieks savo.
Ar turi kažkokių slaptų ritualų ar kažką tokio kas padeda nusiteikti ar pasiruošti kovoms?
Slaptų ritualų aš neturiu. Nemanau, kad yra kažkokie mistiniai ritualai, kurie gali padėti laimėti kovą. Savo pranašumą reikia įrodinėti ringe. Nuo to, kaip užsiriši batelius, ar kokios spalvos kojines mūvėsi, tikrai niekas nepasikeis.
Kokiomis sporto šakomis domiesi dar?
Be bokso dar domiuosi ir futbolu, taip pat retkarčiais stebiu krepšinio rungtynes, mišrių kovų varžybas, lauko tenisą.
Papasakok apie savo laisvalaikį, ką veiki šiame gyvenime kai nesportuoji, kaip pasiilsi?
Be sporto esu Vilniaus Universiteto Ekonomikos Fakulteto studentas. Taigi šiek tiek laisvalaikio turiu skirti mokslams. Laisvu nuo mokslų ir nuo bokso laiku mėgstu susitikti su savo draugais, nueiti i naktinį klubą, kino teatrą. Turbūt niekuo nesiskiriu nuo kitų savo bendraamžių.
Ar kada nors galvojai apie profesionalų sportą, galbūt jau dabar turi konkrečių pasiūlymų ar idėjų ateičiai?
Apie profesionalų boksą esu retkarčiais pamąstęs. Vieno turnyro metu esu gavęs pasiūlymą atstovauti profesionalaus bokso klubą Vokietijoje. Tačiau tada dar buvau šiek tiek per jaunas tokiam svarbiam žingsniui, tad atsisakiau. O dėl ateities dar nesu tikras, tačiau niekada nesakau niekada.
Ar turi merginą?
Šiuo metu merginos neturiu.
Ko galėtum palinkėti ar patarti sportuojančiam jaunimui?
Sportuojančiam jaunimui visų pirma norėčiau paspausti ranką, ypatingai šiais laikais, kai aplinkui tiek daug pagundų. Norėčiau palinkėti valios, ryžto ir užsispyrimo siekiant savo tikslų. O patarčiau visada turėti atsarginį planą. Sportas yra gerai, tačiau duoną iš jo valgys labai maža dalis. Tikrai nepatariu užmiršti mokslų, kadangi galbūt tai taps pragyvenimo šaltiniu.
