V. Strolia įspūdingais rezultatais džiugino šeštajame šių metų pasaulio taurės varžybų etape Rūpoldinge (Vokietija). Sprinto lenktynėse jis užfiksavo geriausią visų laikų Lietuvos biatlonininkų rezultatą ir užėmė 4-ą vietą. Iki medalio jį skyrė tik pusantros sekundės. Persekiojimo varžybose Rūpoldinge anykštėnas buvo 5-as.
Pasaulio taurės varžybų metu V. Strolia vis dažniau patenka į televizijos ekranus ir sulaukia užsienio komentatorių liaupsių. Paklaustas, ar jau atkreipė ir pripažintų planetos biatlono lyderių dėmesį, lietuvis tik šypteli.
„Sunku pasakyti, ką jie mano. Mes ir taip pažįstami, seniai dalyvaujame bendrose varžybose, tad visi sveikinasi vienas su kitu. Kad lyderiai man skirtų daugiau dėmesio – nepasakyčiau“, – interviu portalui tv3.lt ramiu tonu dėstė V. Strolia.
Greitesnės kojos
2021-2022 metų sezonas – kol kas geriausias V. Strolios karjeroje. Stabiliai taškus renkantis atletas pasaulio taurės varžybų įskaitoje rikiuojasi 26 vietoje, o praėjusį savaitgalį Antholce (Italija) pirmą kartą karjeroje pateko į prestižines bendro starto lenktynes.
Pasiteiravus, ar anksti įgyta optimali sportinė forma nenusmuks iki olimpiados, biatlonininkas tikino, kad toks ir buvo pasirengimo sezonui planas, o gerėjantys rezultatai yra logiškas kryptingo darbo vaisius.
Šį sezoną V. Strolia pastebimai pagreitėjo. Netgi šaudykloje padaręs 1-2 klaidas, jas kompensuoja greitu kojų darbu ir sugeba finišuoti taškus garantuojančiose pozicijose.
„Treniruočių procesas tapo produktyvesnis, išmokau efektyviai paskirstyti jėgas, nes anksčiau dažnai persistengdavau ir dėl to atsirasdavo nuovargis. Reikia pajausti, kada gali save spausti, o kada būtina sulėtinti, pailsėti. Be to, jau gebu kontroliuoti varžybų ritmą ir tempą, racionaliai paskirstyti energiją ir be reikalo jos neeikvoti ankstyvoje lenktynių stadijoje. Tapau šaltakraujiškesnis“, – pagrindinius skirtumus vardino V. Strolia.
Visa tai – gero darbo su baltarusių treneriu Sergejumi Sakalouskiu nuopelnas.
Sportininko pataikymo procentas šaudykloje šį sezoną siekia 80 proc. Klaidų išvengti vis dar nepavyksta, bet tokia biatlono specifika.
„Geras pasirodymas šaudykloje priklauso nuo daugybės niuansų ir privalai išmokti visus juos kontroliuoti, nepasimesti. Užtenka mintimis kur nors nuklysti, pamesti kvėpavimo ritmą, kitaip užsiimti poziciją ir žiūrėk – jau klaida. Šaudymo procesą reikia nugludinti iki tobulumo. Šiems dalykams daug dėmesio skiriame treniruotėse, bet reali patirtis ir įgūdžiai įgaunami tik varžybose, – tvirtino olimpietis. – Vis tik kryptingai dirbdamas pasiekiau, kad šaudant pavyksta daryti vis mažiau techninių klaidų. Stabilumo dar stokoju, bet treniruočių nauda akivaizdi.“
Prieš dvejus metus V. Stroliai pasaulio taurės varžybose nutiko nemalonus kuriozas. Šaudykloje jis nusprendė pakeisti takelį, bet kadangi ginklas jau buvo užtaisytas, teisėjai tai traktavo kaip nusižengimą ir lietuvį diskvalifikavo.
„Pamačiau, kad oponentas pradėjo šaudyti man skirtame takelyje. Pakėliau ranką rodydamas, kad noriu pereiti į kitą liniją, teisėjai leido. Bet buvo per vėlu, nes prieš tai buvau pakėlęs šautuvą ir įdėjęs apkabą. Biatlone saugumo taisyklės griežtos ir teisėjai jų neatleidžia. Priėmiau šią istoriją kaip vertingą pamoką“, – prisiminė lietuvis.
Šeima suteikia sparnus
V. Stroliai artėjanti olimpiada Pekine bus jau trečioji. Olimpinėse žaidynėse anykštėnas debiutavo būdamas 21-erių, 2014-aisiais Sočyje. Ir tuomet varžėsi slidinėjimo varžybose.
Rezultatai nebuvo įkvepiantys: 15 km slidinėjimo klasikiniu stiliumi varžybose lietuvis finišavo 70-as, o 30 km skiatlono rungtyje liko priešpaskutinis, 67-as.
Būtent po Sočio olimpiados V. Strolia ryžosi permainoms ir jau kitą sezoną perėjo į biatloną.
„Tokį sprendimą kažkiek nulėmė ir rezultatai Sočyje. Neturėjau gero aprūpinimo, stiprios pagalbininkų komandos Taip pat ir pats buvau menkai pasiruošęs tokio masto varžyboms, nebuvau aukšto lygio slidininkas. Bet Lietuvoje neatsirado geresnių, todėl į olimpines žaidynes važiavau aš“, – prisiminė jis.
Pradžia naujoje disciplinoje, pasak atleto, nebuvo rožėmis klota: „Ne visi slidininkai greitai prepranta šaudymo niuansus. Pirmieji du sezonai man buvo nekokie. Persilaužimas po truputį įvyko trečią sezoną. Gerėjo rezultatai, pradėjau jausti šautuvą ir pataikyti, atsirado malonumas ir dabar džiaugiuosi savo pasirinkimu.“
Pjongčango žiemos žaidynėse V. Strolios rezultatai biatlono trasoje gerėjo: sprinte jis buvo 49-as, o persekiojime pakilo iki 43-ios pozicijos.
Į trečiąją olimpiadą sportininkas vyksta gerokai labiau patyręs ir subrendęs: „Sočyje jutau begalinį stresą. Patirčiai kaupti buvo gera terpė, tačiau buvau jaunas, nepatyręs ir pridariau daug neapgalvotų sprendimų. 2018-aisiais buvau labiau užtikrintas. Šiemet dar kitaip į viską žiūriu. Jaučiuosi labiau subrendęs ne tik kaip sportininkas, bet ir kaip žmogus.“
Prieš trejus metus V. Strolia pareiškė, kad jo užduotis – patekti tarp dešimties pajėgiausiųjų biatlono varžybose. Šie tikslai pasiekti, todėl psichologinė savijauta dabar dar geresnė.
„Anksčiau buvo sunku patikėti, kad papulsiu į dešimtuką, o dabar atrodo, kad viskas yra įmanoma – reikia sunkiai dirbti ir šlifuoti detales, tikėti savimi. Man patinka posakis „Siek neįmanomo, kad tai taptų įmanoma“. Seniai svajojau kovoti dėl aukštų vietų. Dabar labai gera žinoti, kad galiu tai daryti“, – džiaugėsi V. Strolia.
Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas sakė, kad V. Strolia progreso pasiekė sunkaus darbo, užsispyrimo ir atkaklumo dėka.
„Manau, kad valios mes turime visi, tik reikia tinkamai susikaupti ir nusiteikti. Pasitaiko įvairių momentų, bet aš visada stengiuosi išeiti iš komforto zonos. Toks žmogus esu – man geriau ir įdomiau, kai būna sunkumai ir kliūtys. Netgi žmona man sako: tau įdomiau, kai reikia lipti per save ir kliūtis, spręsti problemas“, – nusijuokė V. Strolia.
Jis su žmona Vilda prieš dvejus metus susilaukė dukrelės Vytenės. Vaiko gimimas paskatino ir tėčio tobulėjimą biatlono trasose.
„Faktas, kad po vaiko gimimo emocinė savijauta stipriai pagerėjo. Ir psichologiškai daug paprasčiau, kai žinai, kad už tavęs yra šeima, kuri palaiko ir kuri visuomet laukia sugrįžtant namo. Šeimos sukūrimas ir dukros gimimas suteikė daug motyvacijos siekiant rezultatų“, – pripažino Lietuvos biatlono rinktinės lyderis.
V. Strolios pasiekimai didina ir žmonių susidomėjimą biatlonu – lietuviai po truputį atranda šią specifinę žiemos sporto šaką, gilinasi į jos subtilybes.
„Iš tikrųjų jaučiasi, kad žmonės ėmė labiau domėtis biatlonu. Daugiau klausinėja, seka varžybas. Šis susidomėjimas auga kasmet. Žinoma, yra tokių, kurie pernelyg giliai nesikapsto – jiems įdomūs tik medaliai, o žemesnės vietos nieko nereiškia. Bet labiau įsigilinę į biatlono specifiką supranta, kokia čia konkurencija ir koks solidus pasiekimas vien būti tarp 20 ar 30 geriausiųjų“, – tvirtino V. Strolia.
Bitės ir savanorystė
V. Strolia nemėgsta didmiesčių ir save laiko kaimo vaiku. Todėl po biatlono sezono, išpuolus dviem laisviems mėnesiams, tiesiu taikymu lekia į šeimos sodybą Anykščiuose.
„Į miestą manęs netraukia. Kartais kokiai dienai su žmona nuvažiuojame į kinoteatrą ar papietauti ir viskas. Visada mieliau renkuosi veiklas kaime Aš užaugau kaime, čia prabėgo mano vaikystė, todėl visuomet su malonumu į jį grįžtu“, – tikino biatlonininkas.
Vienas iš jo hobių – bitininkystė. Šią veiklą jis perėmė iš tėčio. Ne kartą savo augintinių buvo sugeltas, bet prisiminęs tai, tik šypsosi.
„Jei bitė neįgelia – man būna neįdomu. Bičių priežiūra reikalauja daug rūpesčio ir kruopštumo. Vaikystėje to išmokau iš tėčio, o dabar jis padeda prižiūrėti avilius, kai būnu išvykęs į varžybas ar treniruotes. Kaime kaimynystėje gyvena bitininkas. Klausiu jo patarimų, mokausi, nes kaskart sužinau vis daugiau. Bitininkystę jau pamėgo ir žmona“, – teigė sportininkas.
V. Strolia facebook socialiniame tinkle administruoja paties kurtą puslapį „Bitės ant slidžių“, kuriame reklamuoja savo gaminamo medaus produkciją. Sako, kad verslu to vadinti negalima, nes medumi aprūpina tik gimines ir draugus.
„Pavadinimą sukūrėme kartu su žmona apjungdami dvi mėgstamiausias veiklas – biatloną ir bitininkystę. Galbūt ateityje išsiplėsime ir tai taps verslu, o kol kas tai – tik versliukas, kurį vystyti nėra laiko. Grįžus namo norisi ir pailsėti, ir su šeima pabūti. Juk hobis turi teikti džiaugsmą ir malonumą, o ne apkrauti“, – samprotavo sportininkas.
V. Strolia kartu su kitais biatlonininkais sudaro ir Krašto apsaugos savanorių (KAM) pajėgas. Biatlonas senovės Skandinavijos šalyse buvo viena iš karybos formų, tad toks šiuolaikinių biatlonininkų pasirinkimas nestebina.
„Tikriausiai pasaulyje nerasite aukšto lygio biatlonininko, kuris savo šalyje nebendradarbiautų su kariuomene, policija ar pasieniečių tarnyba. Tai – kaip taisyklė. Vis tik aš kariuomenės savanorių pajėgoms neduodu tiek, kiek norėčiau. Jei atsiranda galimybė dalyvauti karinėse pratybose – skubu į jas su dideliu noru, bet dažniausiai tenka praleisti dėl varžybų ir treniruočių. Manau, kad daugiau laiko KAM galėsiu skirti pabaigęs sportinę karjerą“, – svarstė V. Strolia.
Biatlono rinktinė į Pekino olimpiadą išvyksta paskutinę sausio mėnesio dieną. Ženkliai pagerėję V. Strolios rezultatai įkvėpė nemažai optimizmo jam ir visiems žiemos sporto gerbėjams, tačiau apie olimpinius tikslus biatlono rinktinės lyderis kalba santūriai.
„Nenoriu viešai deklaruoti tikslų, kad neprisikalbėčiau. Nenoriu susikurti spaudimo ir įstatyti savęs į griežtus rėmus. Nesėkmės atveju kiti kalbės: štai, prisižadėjo ir nieko nepasiekė, sudegė. Jei nekalbėsiu apie tikslus, jie manęs Pekine neslėgs. Noriu išvengti tokios naštos“, – tikino V. Strolia pridūręs, kad visi sportininkai pasvajoja apie aukščiausias vietas.
Pekino žiemos olimpinės žaidynės vyks vasario 4-20 dienomis. TV3 kanalų grupė yra oficiali olimpiados transliuotoja Lietuvoje.
