Jaunoji sportininkė tik traukė pečiais, kalbėdama apie paauglystę tarp sportininkų. „Yra sakoma, kad obuolys nuo obels netoli rieda, matyt, tai galima pritaikyti ir man, - šypsojosi jaunoji sportininkė. - Gimti sportininkų šeimoje – likimas. Nori, ar ne, tavyje teka sportininkų kraujas - o gamtai nepasipriešinsi. Kaip jau užkoduota, taip ir bus. Esu laiminga, kad gimiau būtent šioje šeimoje. Būtent ji man davė labai daug: genus bei, žinoma – tvirtą, užsispyrusį ir tikslo siekiantį charakterį“.
- Kada pirmą kartą apsilankei sporto salėje? - paklausiau sportininkės.
- Tikriausiai pirmasis mano apsilankymas sporto salėje buvo dar vaikystėje. Tėtis dirbo vienoje iš sporto salių, į kurią vieną darbo dieną mane ir pasiėmė. Pamenu, man labai patiko kardio treniruokliai. Likimo ironija, bet dabar jų negaliu pakęsti.
- Kada nusprendei, kad reikėtų pabandyti pasivaržyti su kitomis merginomis scenoje?
- Dalyvauti varžybose paskatino šeima. Iki šiol pamenu savo prieštaringą nuomonę, kad tai ne man, tačiau vieną dieną man atsibodo būti įkalbinėjamai, galvojau sudalyvausiu ir supratę, kad tai ne man – pamirš, tačiau įvyko priešingai - man patiko.
- Kodėl pasirinkai būtent bikinio kategorija?
- Ją pasirinkau, nes tai mano akiai patraukliausia kategorija, kurioje moterys suderina atletiškumą ir moterišką žavesį.
- Lietuvos čempionate – pirma vieta? Ar tai yra paraiška, kad ateityje dar ne vieną kartą tave matysime scenoje?
- Mano manymu,viena pergalė dar nieko nereiškia. Norint įrodyti, kad esi kažko verta – reikia įrodyti tai kitomis pergalėmis. Nenoriu pažadėti labai daug, tačiau galiu pasakyti vieną - kol nepasieksiu visų užsibrėžtų tikslų, mane matysite ant scenos.
- Daugelis šios sporto šakos sportininkių svajoja apie profesionalo kortą? Apie ką svajoji tu?
- Manau kiekvienas bet kurios sporto šakos sportininkas svajoja pasiekti aukščiausių rezultatų. Taip ir čia, kiekviena mergina, lipdama ant scenos, tikisi gerų rezultatų bei yra išsikėlusios sau labai daug tikslų bei svajonių. Kiekvienai merginai, kuri užlipa ant scenos, yra duota galimybė įgyvendinti savo svajonę, kuri dažniausia yra tapti profesionalia bikini fitneso sportinke. Asmeniškai aš svajonių ir tikslų turiu daug, tačiau jas paliksiu paslaptyje. Mėgstu stebinti ir niekuomet savo ateities planų neatskleidžiu - tai pagrindinė mano sėkmės priežastis.
- Kaip manai, kodėl merginos taip pamėgo bikinio kategoriją? Kas verčia varžytis, juk galėtumėte pavyzdžiui pliaže viena prieš kitą užrietusi nosis vaikščioti?
- Ne paslaptis, kad merginom patinka „blizgučiai“‘ bei tas jausmas, kai jautiesi graži visomis prasmėmis. Manau, būtent dėl to vis daugiau merginų pasirenka bikinio kategoriją. Tik labai liūdna, kad labai daug panelių painioja grožio konkursus su bikini fitnesu. Visgi reikia nepamiršti, kad tai sportas ir vien tik būti lieknai ar mėnesį pasportavus - neužtenka. Reikia daug daugiau. Mane varžytis verčia noras būti geresnei nei buvau praeitose varžybose.
- Kokios buvo pirmosios sporto šakos, kurias išbandei?
- Teko išbandyti lengvąją atletiką, tinklinį bei krepšinį, aerobika, taip pat kelis metus teko dalyvauti ir badmintono varžybose, tačiau daugiausiai laiko teko užsiimti šokiais. Jais užsiėmiau 7 metus. Deja, tačiau šiemet šokius teko mesti, nes pradėjau sportuoti salėje, o aš esu tos nuomonės, kad geriau padaryti vieną darbą gerai nei apsiimti keletą darbų iš karto ir neatlikti jų visu 100 proc.
- Studijuoji sveikatingumo ir grožio verslą? Kas lėmė tokį pasirinkimą? Nejaugi nesinorėjo kokios nors teisės, medicinos, veterinarijos?
- Taip, pasirinkimą lėmė šios specialybės retumas, rekomendacijos, siūloma mokymosi programa bei, žinoma, tai, jog man tai buvo valstybės finansuojama vieta. Mane visuomet žavėjo žmogaus anatomija, svajojau studijuoti vieną iš medicinos krypčių - kineziterapiją. Tačiau gyvenime ne visada viskas būna taip, kaip nori. Niekas nevyksta be priežasties. Dabar labai džiaugiuosi tuo, ką studijuoju ir jei būtų galimybė rinktis tarp kineziterapijos ir dabar studijuojamos srities, vienareikšmiškai pasirinkčiau sveikatingumo ir grožio verslą.
- Kaip manai, ar tiesa, kad Lietuva nėra pati parankiausia šalis, norint siekti puikiausių rezultatų bikinyje, fitnese? Kodėl?
- Šiai minčiai nepritariu. Bet kurioje šalyje tu gali pasiekti puikiausių rezultatų. Gyvenama vieta nenustato tam tikrų rėmų ar pasiekimų rezultatų - viskas priklauso nuo tavęs.
- Kodėl merginoms taip yra svarbu gerai atrodyti? Posakiai, kad gero žmogaus turi būti daug ir, kad svarbiausia yra vidinis pasaulis, yra nebemadingi?
- Taip, kiekvienai merginai atrodyti gerai yra svarbu. Gerai atrodančios merginos jaučiasi geriau, labiau savimi pasitiki bei pritraukia daugiau aplinkinių dėmesio. Jos spindi, priešingai nei tos, kurios atrodo prasčiau. Vidinis pasaulis – ne ką svarbesnis už išorinį, tačiau yra sudaryta klaidinga nuomonė. Juk sutikę nepažįstamą žmogų mes atkreipiame dėmesį visų pirmiausia į tai, kaip jis atrodo, o tik vėliau susipažįstame su jo vidiniu pasauliu. Tiek išorė, tiek vidus yra vienas nuo kito neatsiejami dalykai, kuris vienas kitą papildo. Tad moralas toks: svarbu būti gražiu tiek išore, tiek vidumi.
- Ar pati save laikai gražia? Dažnai susilauki komplimentų iš vaikinų... Ir pavydo scenų iš savo pažįstamų merginų?
- Savęs gražia nelaikau, labiau simpatiška. Komplimentų tenka sulaukti dažnai,o ypač po varžybų. Tačiau grožis - subtilus dalykas, kiekvienam skirtingai. Mane supa gana pozityvūs žmonės, kurie džiaugiasi mano pergalėmis, pasiekimais bei išvaizda, tad artimų draugių tarpe pavydo sulaukti netenka, o dėl kitų – nežinau, man kitų nuomonė nėra įdomi.
- Dažnai iš aplinkinių tenka išgirsti, kad sporto salė – ne merginų reikalas?
- Ne, netenka. Matyt, aplinkiniai priprato merginas matyti besportuojančias ir kilnojančias svorius. Tai tapo kasdienybe.
- Kada čempionės verkia? Kas sugebėtų pravirkdyti tave?
- Manau, kad čempionai verkia tuomet, kai pasiekia savo progreso ribą, kai nebegali tobulėti fiziškai, kai atsiranda už juos geresnių, o jie įdeda visas pastangas, bet negauna tikėtų rezultatų. Šiuo atveju, kai po sėkmingo, laimėjimų pilno sezono seka nebe toks sėkmingas. Nors daugelis čempionų sako, jog jie neverkia, tačiau tai netiesa. Verkia, bet tyliai ir niekam nežinant. Mane pravirkdyti gali neteisybė. Labai jos nemėgstu - taip pat kaip ir melo. Dėl nesėkmių nesijaudinu. Vieną dieną esi geriausias, kitą - jau nebe. Sporte reikalingi „spyriai“, kad per ilgai neužmigtum ant laurų ir tobulėtum toliau.
- Ar tiesa, kad bikinio merginos prieš varžybas sapnuoja, jog nukrenta nuo scenos? Kokios baimės kankino tave prieš pirmuosius startus?
- Teko girdėti įvairių istorijų apie naktinius sapnus prieš varžybas. Pačiai prieš pirmąjį startą teko sapnuoti, kad pavėlavau ant scenos ir teko eiti su nulaužtu kulniuku (juokiasi) O didžiausia baimė, kuri kol kas išliko iki šiol, tai baimė einant su aukštakulniais suklupti ir nukristi arba belipant ant scenos „išsitėkšti“.
- Tavo ateities planai sporte? Moterų kultūrizmas? Kaip tik trūksta ten atstovių...
- Kaip jau minėjau, savo planus laikau paslaptyje. Apie moterų kultūrizmą tikrai nesvajoju, bet juk nesvajojau ir apie bikinį, tad, kas bus rytoj ar po kelių metų - nežinia. Laikas ir aplinkybės parodys.
Kvizas
Mėgstamiausia daina: neturiu.
Mėgstamiausias valgis: jaučiu silpnybę pačios gamintiems keksiukams.
Nekenčiamiausias pratimas sporto salėje: kardio.
Laisvalaikis: knygos, sportas, dienoraščio rašymas bei filmų vakarai.
Moters idealas: idealo neturiu, į nieką nesilygiuoju.
Be ko negalėtumei išgyventi negyvenamoje saloje: be šilto bendravimo su aplinkiniais.
Dantų šepetėlio spalva: mėlyna.
„Cola“ ar „Pepsi“: „Cola“, nes originalui prilygti niekas negali.
Filmas, kurio nekenti: nemėgstu fantastinių.
Dalykas, kuris geriausiai sekėsi mokykloje: biologija.
Posakis, kurį dažniausiai vartoji: „Eik ten, kur bijai“.
Žiema ar vasara: Žiema.
