Geriausia Lietuvos biatlonininkė 27 metų Diana Rasimovičiūtė net ir sulaukusi pelningų pasiūlymų iš kaimyninių šalių dėl medalių 2014 metų Sočio olimpiadoje pasirengusi kovoti su mūsų šalies apranga.
Pasukti penkiakovininkės Donatos Rimšaitės keliu ir priimti kitos šalies pilietybę pagundų buvo ne viena. Vasario 25 dieną 28-ąjį gimtadienį švęsianti D. Rasimovičiūtė paneigė pernai kilusius gandus, neva ji dėl skurdžių pasirengimo sąlygų galvoja kažką keisti.
„Jeigu tikrai būčiau norėjusi, jau po 2006 metų Turino olimpinių žaidynių galėjau pabėgti iš Lietuvos, – Balsas.lt sakė praėjusią savaitę varžybose Suomijoje dalyvavusi D. Rasimovičiūtė. – Nepaisant visų nepriteklių ir nesusipratimų, vis dar ginu Lietuvos garbę.“
Pajėgiausiai mūsų šalies biatlonininkei 2016 metų Sočio olimpiada bus jau ketvirtoji. 2002 metais Solt Leik Sityje ji moterų sprinte (7,5 km) užėmė 66-ą vietą, 2006 metais Turine iškovojo 18-ą vietą, o 2010 metais Vankuveryje liko 25-a. Tiesa, Europos iki 26 metų jaunimo čempionate 2010 metais lietuvei pavyko laimėti du sidabro medalius – 15 km asmeninėse lenktynėse ir 7,5 km sprinto rungtyje.
D. Rasimovičiūtė pasaulio taurės varžybose. ELTA nuotr. (nuotr. Balsas.lt)
– Minėjote, kad progų pakeisti pilietybę turėjote ne vieną. Dėl ko buvo apmaudžiausia?
– Liūdniausia, kai matau, kokias sąlygas turi kitų šalių sportininkai, ir suprantu, kad būdama jų vietoje pasiekčiau daug daugiau. Tikrai buvau sulaukusi pelningų pasiūlymų iš kaimyninių šalių.
– Kaip manote, kodėl trūksta sporto valdžios dėmesio biatlonui?
– Iš tikrųjų net nežinau. Atiduodu gražiausius karjeros metus, bet neturiu jokių socialinių garantijų. Latvijoje biatlonininkai įdarbinti karinėse struktūrose, pasienio tarnybose, muitinėje, gauna solidžius atlyginimus. Biatlonas – sukarinta sporto šaka, tačiau esame niekam nereikalingi.
– Jūsų problemos prasidėjo dar 2010 metais, kai teko išsiskirti su jus treniravusiu Latvijos biatlono specialistu Vitalijumi Urbanovičiumi. Ką išgyvenote, kuomet likote be trenerio?
– Išsiskyrimas su V. Urbanovičiumi man buvo didžiulė netektis. Nesitikėjau, kad bus taip sunku psichologiškai ir fiziškai. Tuomet visas sezonas buvo sujauktas ir sunkus. Kai šalia buvo treneris, analizavome treniruočių procesą ir dirbome kvalifikuotai, gerėjo ir šaudymo rezultatai. Tuometinėje situacijoje man teko suktis pačiai...
– Jums nebuvo skirtas kitas treneris?
– Nebuvo. Aš tiesiog rėkiau: duokite man nors trenerį. Be jo tobulėti neįmanoma. Visas darbas tapo chaosu. Tačiau pradėjau treniruotis su draugu iš Latvijos taip pat biatlonininku Ilmaru Briciu, vėliau prisidėjau prie Ukrainos rinktinės biatlonininkų.
– Liko dveji metai iki 2014-ųjų žiemos olimpinių žaidynių Sočyje. Kokius tikslus keliate sau?
– Pirmiausia reikia iškovoti kelialapį į olimpiadą. Žinoma, mano tikslas – medalis. Jeigu nebūtų tokio tikslo, tai net nereikėtų treniruotis. Jau seniai sieju gražias viltis būtent su šiomis olimpinėmis žaidynėmis.
– Kokias sąlygas biatlonininkams sudaro mūsų šalis, besiruošiantiems olimpiadai?
– Lietuvoje įprasta, kad likus metams iki olimpiados valdžia ima „šokinėti“ aplink sportininką ir rūpintis juo. Bet laiko iki svarbiausio starto – olimpinių žaidynių – tuomet būna likę labai nedaug. Pakeisti ką nors labai sunku. Normaliose valstybėse sportininkai olimpiadai rengiami ketverius metus, Lietuvoje – daugiausia metus.
– Viena didžiausių problemų Lietuvoje – sportininkų socialinis draudimas?
– Man kartais kyla daug klausimų, pavyzdžiui, kodėl valdinininkai neina sportininkų keliu? Galėtų savo didelį atlyginimą pakeisti į tą menką stipendiją ir patys mokėti už socialinį draudimą. Apmaudu, kad valdžia pirmiausia reikalauja parašo ir tik paskui skiria finansus. Gero rezultato iš nieko neįmanoma pasiekti. Pirma reikia investuot, o investuojama labai mažai.
(nuotr. Fotodiena.lt/Alfredo Pliadžio) D. Rasimovičiūtė
TIK FAKTAI
Dėl gandų, neva D. Rasimovičiūtė ketina atstovauti kitai šaliai, prieš metus buvo kilęs ne mažesnis skandalas nei penkiakovininkės Donatos Rimšaitės sprendimas apsivilkti Rusijos rinktinės aprangą. Tuomet Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas paneigė tokias kalbas ir patikino Balsas.lt redakciją, kad sportininkams užtikrintas minimalus pasirengimas ir startavimas pagrindinėse varžybose.
Rusijos rinktinės aprangą apsivilkusi D. Rimšaitė nudegė. Vadovaudamasi Olimpine chartija LTOK Generalinė asamblėja sausio 27 dieną nutarė neleisti Lietuvos olimpinės rinktinės narei, penkiakovininkei D. Rimšaitei atstovauti Rusijos olimpinei rinktinei XXX olimpinėse žaidynėse Londone.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Piniginė penkiakovininkės D. Rimšaitės išraiška
LTOK Generalinė asamblėja užtrenkė D. Rimšaitei duris į olimpiadą
D. Rimšaitė: niekada neatsisakiau Lietuvos pilietybės ir neskelbiu, kad esu rusė
V. Vencienė: Albervilio olimpiados atidaryme ėjome iškėlę galvas
Ledo ritulio žvaigždė D. Kasparaitis: pinigai ir šlovė susuka protą
Biatlonininkės D. Rasimovičiūtės kitų šalių pasiūlymai nevilioja
