Johanesburgo mieste Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) vykusiame Arnoldo Schwarzeneggerio vardo turnyre D.Dubinas buvo geriausias klasikinio kultūrizmo kategorijoje.
Po nugalėtojo paskelbimo D.Dubinas griebėsi už veido ir negalėjo patikėti tuo, kas įvyko. Už nugaros jis paliko antrą vietą užėmusį Yassirą Alhają iš Jordanijos ir trečioje likusį brazilą Luizą Santosą.
Ši pergalė tapo istorine Lietuvos sporte, kadangi dar nė vienas lietuvis net nebuvo dalyvavęs „Arnold Classic“ profesionalų varžybose ar laimėjęs bet kokio profesionalų turnyro.
„Tai svajonės išsipildymas“, – sako kultūristas.
Tačiau čia pat jis grįžta į realybę, kurioje, perfrazavus garsaus filmo pavadinimą, būtų galima pasakyti, kad Lietuvoje nėra vietos kultūristams.
„Garsiname Lietuvą už jos ribų, neturėdami jokių rėmėjų, tiesiog iš idėjos ir atsidavimo sportui, sveikai gyvensenai. Visur keliaujame už savo lėšas ir kartais norisi įvertinimo iš Lietuvos Vyriausybės ir prezidentės. Nors rankos paspaudimo ar gero žodžio“, – kiek liūdnai pripažįsta čempionas.
– Kai paskelbė antros vietos laimėtoją ir supratote, kad tapote čempionu, griebiatės už veido ir priklaupėte. Kokios mintys tada buvo galvoje?
– Negalėjau patikėti.. Čia kažkas nerealaus. Gyvenimo darbo įvertinimas, paėmė tokia euforija, kad nieko nesupratau. Viduje širdis daužėsi, dėkojau Dievui. Nesitikėjau tokio laimėjimo, juk varžybose susirinko visi geriausi atletai, iš įvairiausių valstybių. Pasaulio ir Europos čempionai, o laimėjau aš.. Negali būti.
– Kiek laiko ir jėgų pareikalavo šis pasiruošimas?
– Pasiruošimas prasidėjo gruodžio mėnesį ir truko pusmetį. Tuo metu visiškai atsidaviau sportui, palikdamas kitus reikalus ir darbus. Tokio termino kaip „gal einame kavos“ net negalėjo būti pasiruošimo metu. Buvau pilnai atsidavęs. Labai rizikavau, nes paaukojau pusę metų. Septynias dienas per savaitę sportavau, du kartus per dieną. Dar visi masažų, raumenų tempimo užsiėmimai.. Apie dietą net nekalbu, nes tai buvo iššūkis net man. Juk tai „Arnold Classic“ varžybos, reikėjo pasiruošti maksimaliai!
Būtų buvę apmaudu likti neįvertintam ir užimti vietą, kažkur sąrašo gale. Bet apie tokį rezultatą, kurį pasiekiau, galėjau tik pasvajoti. Juk tai buvo mano debiutas, pirmosios profesionalų varžybos. Ir pergalė? Be žodžių. Pasirodo, svajonės pildosi, jeigu sieki jų visa širdimi, visu savimi ir turi žmogų šalia, kuris tiki ir palaiko tave.
– Visada buvote stiprus klasikinio kultūrizmo atstovas, buvote tapęs Europos mėgėjų čempionu. Vėliau perėjote į sunkiasvorių gretas, ten irgi pasiekėte neblogų rezultatų, bet ne tokių įspūdingų. Todėl ir nusprendėte vėl varžytis klasikinio kultūrizmo kategorijoje?
– Svorio ir ūgios santykis, lyginant klasikinio kultūrizmo kategoriją mėgėjų ir profesionalų varžybose, labai skiriasi. Dalyvauti mėgėjuose man būtų neįmanoma, bet profesionalų varžybų klasikiniame kultūrizme galiu sverti daugiau. Kaip sakė daugelis tarptautinių teisėjų ir sportininkų, ši kategorija yra skirta man. Mano pliusai visada buvo ne dydis, o simetrija, proporcija, raumenų gylis ir išdirbtumas.
– Varžybos vyko Pietų Afrikos Respublikoje. Ar spėjote po varžybų atsipalaiduoti ir paragauti vietinio maisto?
– Visą dieną po varžybų skyrėme poilsiui, skaniam maistui, todėl davėme pilvui padirbėti. Skanavome daug visko, nuo lazanijos, mėsainių, torto, ledų, kitų užkandžių. Bet, kaip ir priklauso, į sporto salę nuėjome ir ryte, ir vakare!
– Ką jums, kaip sportininkui reiškia pergalė itin aukšto lygio varžybose, profesionalų kategorijoje?
– Tai svarbiausia gyvenimo pergalė. Istorinė visam Lietuvos kultūrizmui, nes dar nė vienas net nebuvo dalyvavęs „Arnold Classic“ profesionalų varžybose ar laimėjęs bet kokio profesionalų turnyro. Tai yra svajonės išsipildymas, aukščiausias gyvenimo darbo įvertinimas. Noriu šia pergale paskatinti jaunimą aktyviai gyventi be žalingų įpročių. Neužtenka vien kilnoti geležis, šiame sporte reikalingos tvirto žmogaus savybės, užsispyrimas, atsidavimas, valios ugdymas, sveiko gyvenimo propagavimas. Pergalę skiriu savo mylimajai Kristinai Narbutaitytei, be kurios palaikymo ir buvimo šalio to nebūčiau pasiekęs.
Norėčiau atkreipti ir Lietuvos vyriausybės dėmesį, kad ne vien krepšinis garsina Lietuvą. Prieš dvi savaites tituluočiausia Lietuvos „bikini“ sportininkė K.Narbutaitytė, laimėjo auksą Pietų Amerikoje vykusiame „Arnold Classic“ turnyre, tai tai pat buvo aukščiausias moters pasiekimas mūsų sporto istorijoje. Dabar laimėjau aš Pietų Afrikoje. Tai jau yra du pasaulio kontinentai, kuriuose iškovojome istorines pergales.
Garsiname Lietuvą už jos ribų, neturėdami jokių rėmėjų, tiesiog iš idėjos ir atsidavimo sportui, sveikai gyvensenai. Visur keliaujame už savo lėšas ir kartais norisi įvertinimo iš Lietuvos Vyriausybės ir prezidentės. Nors rankos paspaudimo ar gero žodžio.
