Jei būtų kaupiama prizininkų trenerių statistika, Mykolą išugdęs 29-erių Mantas Jusis, ko gero, tarp jų irgi galėtų pretenduoti į jauniausiojo titulą.
Portalas tv3.lt pateikia pokalbį su jaunojo Lietuvos sportininko treneriu M. Jusiu. Treneris kalba apie lengvosios atletikos Europos čempionatą, emocijas ir tikslus.
– Kiek reikšmingos šios akimirkos buvo asmeniškai jums?
– Tai yra didžiausias mano karjeros pasiekimas. Tai yra Mykolo didžiausias karjeros pasiekimas. Ir manau Lietuvai yra didžiulis pasiekimas. Daug žmonių sekė šias disko metimo varžybas, nes tai iš kartos į kartą persidavė. Tai rūpėjo visai Lietuvai ir visai Lietuvai atnešė daug gerų emocijų.
– Kokia sėkmės paslaptis?
– Kad būtum toks sėkmingas sportininkas kaip Mykolas tokių metų turi išsirinkti teisingus tėvus. Ir šis mūsų duetas, aš juo tikiu 100 proc. ir taip pat jis manimi. Dėl to ir sekasi.
– Kurią akimirką iš čempionato geriausiai atsiminsite?
– Penktą bandymą, kai pamačiau kaip išmetė diską ir kaip jis skrieja į žemę ir neaukštai. Supratau, kad bus arti 70 metrų arba net už jų ribos ir galime tapti čempionais. Tai buvo geriausia akimirka.
– Kiek žadėjote, kad pasieks Mykolas?
– Maniau, kad prieš mėnesį pasaulio čempionate numes diską 71 metrą, jis buvo tikrai pasiruošęs, bet pakišo koją įtampa. O Europoje galvojau, kad numes apie 70 metrų, nes tam buvome pasiruošę.
– Kokios prognozės ateityje, už dviejų, trijų metu?
– Prognozių nėra. Jam bus dar tik dvidešimt metų. Už dviejų dienų jaunuolis grįžta į suolą ir toliau mokysis. Tai leiskime jaunuoliui pasidžiaugti šiomis gražiomis akimirkomis ir neapkraukime per didele našta.
– O pasaulio rekordas bus?
– Palaukime, duokime laiko. Nieko nenoriu garantuoti, nes turėjom daug labai gabių ir talentingų sportininkų, bet jie kažkur išnyko. Nežinau ar dėl trenerių klaidų, ar dėl spaudimo. Tai nenoriu prižadėti kažkokių rekordų. Mes tikrai dirbsim, stengsimės, nenukrypsime nuo šito kelio kur esame dabar ir bandysim parodyti tai ką galime geriausiai varžybose.
– Anksčiau sakėte, kad į pasaulio čempionatą Mykolas važiavo visiškai ramus. Ar taip buvo vykstant ir į Europos čempionatą?
– Į pasaulio čempionatą jis važiavo be jokios naštos. Bet kai prasidėjo varžybos Mykolas sakė, kad neturi jausmo metimui. Tiesiog per varžybas sukaustė stresas, baimė, nes pirmą kartą tokio rango varžybose. O prieš Europos čempionatą jis sakė, kad nėra taip gerai pasiruošęs, kaip buvo prieš pasaulio čempionatą, bet gerai jaučia savo metimą. Tas jausmas nedingo ir jis buvo dabar psichologiškai tvirtesnis, savimi daugiau pasitikėjo, o tai ir garantavo aukso medalį Lietuvai.
– Treneri, auksinės ašaros, visas pasaulis jus matė. Ką galite pakomentuoti?
– Antras kartas. Praeitais metais pasaulio jaunimo čempionate, o dabar Europos suaugusiųjų čempionate. Tai iš tikrųjų per vienerius metus yra labai didelis šuolis ir sporte tokių retai būna. Tos emocijos, dėl to, kad jaunas vaikinas. Prieš metus net nesvajojome, o dabar tai padarėme. Be to slovėnas yra labai rimtas varžovas, dėl to daug kas buvo jau mus nurašę pagrindinėse varžybose. Bet pagerinome čempionatų rekordą ir tos emocijos tokios gavosi.
Treneris padėka sirgaliams:
„Ačiū labai visiems, kas Mykolą palaikė. Matosi, kad daug žmonių stebėjo, daug žinučių gavome. Tai tikrai, ačiū visiems. Ačiū draugams, kurie palaikė. Širdies draugei, kuri tikrai visą vasarą manęs nematė. Ir dar labai didelis ačiū Aleknų šeimai, kad pasitiki manimi, jaunu treneriu“, – sakė M. Jusis.
