– Ar vaikų stovykloje pastebėjote kažkokių talentų, kurie sudomino jūsų akį?
– Iškart pastebėjau. Tikrai, širdis džiaugiasi matant perspektyvų jaunimą, nes pats atėjau iš jaunimo krepšinio. Daug laiko dirbau su jaunimu ir tiesiog pakilo ūpas atėjus į treniruotę, nes pamačiau perspektyvius, talentingus jaunuolius. Kaip mes sakome – ilgomis galūnėmis, gražiai nuaugusius. Taip, kad smagu buvo padirbėti ir manau, kad ne vienas iš jų ateis ir į vyrų krepšinį.
– Noro jaunimui netrūksta?
– Noro netrūksta. Kartais jis net veržiasi per kraštus, reikia jį stabdyti, bet toks ir turi būti jaunimas.
– Iš matytų veidų buvo Darjušo sūnūs. Kokį įspūdį jie paliko?
– Labai smagu. Tikriausiai labai pasaulis mažas, Lietuva, krepšinis. Gal net prieš stovyklą jau pažinojau 5-6 vaikus, krepšininkų vaikai ir panašiai. Darjušo ir Kšištofo sūnus daugiau matydavau, kai dirbau „Lietkabelyje“. Darjušo Titas ir Kšištofo Danielius. Buvo smagu pamatyti po ilgos pertraukos ir kaip jie yra patobulėję.
– Kitą savaitę su Lietuvos rinktine renkatės į pasirengimo stovyklą. Koks planas pasiruošimui su rinktine?
–Na šiek tiek pailsėjom visi, kas po sezono, kas po lango. Ir nuo pirmadienio kibsime į darbus. Pradėsime kaip visada, Palangoje. Kažkiek laiko be kamuolio sportuosim. Pradėsim be Jono, kuris yra pasiruošęs, bet neleidžia dar NBA taisyklės sportuoti su komanda, daryti kontaktines treniruotes, gali sportuoti tik individualiai. Taip, kad iš 16 žmonių sąrašo pradėsime treniruotis tik su berods 13 žaidėjų, kurie pasijungs nuo pirmos dienos. Vėliau sulauksime savo NBA žaidėjų. Žaisime nemažai draugiškų rungtynių. Manau, kad laukia įdomi vasara. Kažkiek man pačiam smagiau ateiti į rinktinę ir padaryti kažkokį įdirbį, negu tik dirbti per langus, ką prieš tai dariau. Laukiu su nekantrumu.
– Kiek sudėtinga bus įvesti Valančiūną ir Sabonį po tų dviejų savaičių, kai jų nebus?
– Manau sunkiau bus ne dėl šių dviejų savaičių. O dėl to, kad jie abu turėjo netrumpą pertrauką, dviejų trijų mėnesių turbūt. Na bet tikiuosi, jog jie atvažiuos neblogos formos. Tuo labiau, kad tos pauzės po sezono buvo jau.
– O kas yra tas dar vienas krepšininkas, kuris nuo pradžių negalės būti?
– Ignas Brazdeikis, kuris paprašė, kad keletą dienų galėtų pavėluoti. Jis paprasčiausiai turi susitvarkyti savo šeimyninius reikalus, nes vasara gausis užimta. Na, o visi kiti turėtų pradėti nuo pradžių.
– Ar galėtumėte išplėsti mintį apie Donatą Motiejūną, kodėl jis atsisakė atvykti? Ar tai yra vaidmens klausimas, ar asmeninės priežastys?
– Nepriėjome iki vaidmens. Buvau pasiruošęs paaiškinti vaidmenį ir kas jo vasarą lauktų. Paprasčiausiai nenorėčiau gilintis, nes yra tam tikrų asmeninių dalykų, kuriuos Donatas norėtų šią vasarą spręsti. Jeigu taip atsitiktų, kad kažkas iš mūsų aukštaūgių gautų traumą, jis galbūt paaukotų savo asmeninius dalykus ir atvyktų. Bet šiai dienai jis paprašė nusiimti nuo rinktinės.
– Ar nesumaišė planų tai, jog draugiškas atsisakė žaisti Šiaurės Makedonija ir vietoje to, gavote po dvejas rungtynes su Suomija bei Estija?
– Su draugiškomis rungtynėmis būna sudėtinga. Visų pirma kartais norisi stiprių rinktinių. Turime gerus santykius tiek su slovėnais, tiek su jų treneriu. Visgi su jais nenorime žaisti, nes turime pirmas rungtynes Europos čempionate būtent prieš juos. Kažkiek sumaišė kortas tiek federacijai, tiek mums. Bet manau, kad žaisime po du kartus tiek su Estija, tiek su Suomija ir išspręsime šį klausimą.
– Ar Ignas Brazdeikis gali žaisti antroje pozicijoje didžiąją dalį laiko?
– Man atrodo, kad gali, nes prieš tai buvau jo nečiupinėjęs. Visokių gandų girdėjau, kad jis galbūt yra labiau trečias numeris nei antras, o Europoje galbūt ir ketvirtas numeris. Manau, kad jis gali žaisti tiek trečioje, tiek antroje pozicijoje, nes gana neblogai žaidžia su kamuoliu ir gana neblogi žaidžia vienas prieš vieną, ko rinktinei trūksta. Reikia individualiai sugebančių žaisti krepšininkų, kurie galėtų spręsti rungtynių baigtį.
– Atsisveikinimo kalboje minėjote, jog smagiau dirbti su šešiolikmečiais nei vyrais. Ar tai tiesa?
– Nenoriu pasakyti, kad su vyrais dirbti kančia, bet atėjau iš jaunimo krepšinio, turėjau labai gerą laiką tiek Kauno krepšinio mokykloje, tiek jaunimo rinktinėse. Tos emocijos vis mane užvaldo. Manau, kad baigdamas karjerą aš grįšiu prie jaunimo krepšinio ir savo malonumui turėsiu kažkokią krepšinio grupę, kurią treniruosiu bei tiesiog mėgausiuosi. Malonu dirbti su talentingais jaunuoliais, ypač kai matai, kokį jie gali duoti progresą, kokį jie norą reiškia. Su jais kartais būna smagiau dirbti.
– Vokiečiai buria sudėtį iš NBA žaidėjų, Prancūzija suteikė Joeliui Embiidui pilietybę. Ar tokia informacija turi kažkokios įtakos pasirengimui?
– Kažkiek tą informaciją mes stebime. Mes žinome, kad dauguma žaidėjų, kurie net neplanavo, žada rungtyniauti. Čempionatas turėtų būti stipresnis. Nuo to tik maloniau. Nemanau, gąsdina. Kažkiek rinktinės tvarkaraštis yra sudėtingas. Iš vienos pusės gal ir gerai. Nuo pat pradžių pradėsime rungtynes su rimtais varžovais. Sąlyginai kitas etapas bus lengvesnis. Kad gąsdina – nepasakyčiau, bet kad bus įdomiau tai tikrai.
