Likus 100 dienų iki žaidynių pradžios Vilniaus oro uoste buvo atidaryti olimpiniai vartai bei pristatytos Lietuvos olimpiniam šimtmečiui ir Paryžiaus žaidynėms skirtos interaktyvios instaliacijos, kurias galės išbandyti kiekvienas norintis.
„Šie metai mūsų šalies sportui yra ypatingi. Lietuvoje minime olimpinio judėjimo šimtmetį, o mūsų sportininkai vos už kelių mėnesių varžysis olimpiniame Paryžiuje, į kurį didžioji dalis atletų vyks būtent iš čia – Vilniaus oro uosto. Džiaugiuosi šiuo gražiu bendradarbiavimu ir galimybe keleivius supažindinti su Lietuvos olimpine istorija.
Sportininkai olimpinėse žaidynėse ne tik kovoja dėl medalių, jie sutelkia visą šalį. Ta vienybė – vienas didžiausių olimpinių laimėjimų. Todėl labai kviečiu palaikyti mūsų sportininkus olimpinėse žaidynėse, iki kurių liko vos 100 dienų“, – sakė olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Paryžius Lietuvos sportui – išskirtinis miestas. Būtent čia prieš 100 metų prasidėjo Lietuvos olimpinio judėjimo istorija. 1924 m. olimpinėse žaidynėse pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė, o mūsų šalies sportininkai varžėsi dvejose sporto šakose – futbolo ir dviračių sporto.
Būtent todėl, minint olimpinio judėjimo šimtmetį LTOK ir Lietuvos oro uostai kviečia keleivius Vilniuje įrengtoje specialioje „LTeam“ platformoje minti dviratį ir kartu surinkus 2 tūkst. km simboliškai pasiekti olimpinį Paryžių
Olimpiniai vartai Vilniaus oro uoste veiks iki pat Paryžiaus olimpinių žaidynių pabaigos. Jos vyks liepos 26 – rugpjūčio 11 dienomis.
Apie artėjančias Paryžiaus olimpines žaidynes kalbėjusi Daina Gudzinevičiūtė sakė, kad nuotaikos darbinės.
„Nuotaikos darbinės, bet viskas, kas nuo mūsų priklauso – aprangos, nuvežimas, draudimas – daroma ir bus padaryta. O visi kiti dalykai jau federacijos rankose. Šiuo metu turime 29 sportininkus, laukiame, kad komanda būtų ir didesnė“, – šventės metu žurnalistams sakė LTOK prezidentė.
„Anksčiau, dar būdama sportininke, sakiau, kad norėčiau 100 atletų komandos, bet kol kas ši tendencija neatrodo reali. Bet, jeigu kada pavyktų pokyčiai, Lietuvoje tas įmanoma“, – pridūrė D. Gudzinevičiūtė.
Pasak jos, Paryžius taip pat atsakingai ruošiasi žaidynėms, o viena pagrindinių temų yra ir saugumas. Šiemet pirmą kartą atidarymo ceremonija vyks ne stadione, o ant Senos upės laivų parade.
„Iššūkių tikrai netrūksta. Atidarymas juk vyks ne kaip įprastai stadione. Bus didelis iššūkis ir saugumui, bet dar nebuvo taip, kad kažkas nepavyktų. Tad to laukiame ir dabar. Saugumas yra daugiau klausimas oganizatoriams, tačiau tikiu, kad jie padarys viską, kad jį užtikrintų. Jei vis dėlto sugalvos perkelti atidarymą į stadioną, tam bus rimta priežastis, bet kol kas negirdėjau, kad taip būtų planuojama“, – pridūrė LTOK prezidentė.
Įdomu tai, kad Lietuva pirmą kartą olimpinėse žaidynėse turės du raitelius. Mūsų komandai atstovaus žirginio sporto atstovai – raitelis Aistis Vitkauskas ir raitelė Justina Vanagaitė.
„Žirgelius vežame pirmą kartą, to daryti anksčiau neteko. Tai šiek tiek sudėtingesnė tema, bet mes tam esame pasiruošę ir viską padarysime tinkamai“, – sakė LTOK prezidentė.
Tiki, kad rusų atletai žaidynėse bus neutralūs
Viena pagrindinių artėjančių Paryžiaus olimpinių žaidynių temų yra rusų ir baltarusių sportininkų neutralumo klausimas. Dėl Ukrainoje sukelto karo LTOK, kartu su kitomis federacijomis, ragino išvis uždrausti minėtų šalių sportininkams varžytis Paržiuje.
Vis dėlto Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė sprendimą, kad rusai ir baltarusiai galės dalyvauti žaidynėse, jei įrodys savo neutralumą.
Po tokio sprendimo buvo pasigirdę kalbųt ir apie galimą boikota, bet dabar šis tonas kur kas švelnesnis.
„Nemanau, kad situacija kažkaip dramatiškai keisis į kažkurią pusę. Jau senokai matome, kad TOK reikalavimai neutraliems atletams nežavi ir pačių Rusijos sporto funkcionierių. Dar prieš metus jų olimpinio komiteto prezidentas sakė, kad jis nepalaikys, neprisidės ir neskirs premijų neutraliems atletams.
Šiuo metu retorika dar griežtesnė. Pasigirdo kalbų, kad tokius sportininkus siūloma paskelbti užsienio agentais ar net atimti pilietybes. Mes matome, kad mūsų nuo pradžių turėta tvirta pozicija, kad mes visi turime būti, o jų – ne, pasiteisina.
Jei jų sportininkų ir bus žaidynėse, tai jie bus neutralūs. Tie, kurie neturi ryšio su valstyb, nebijo dėl savo artimųjų, gyvena kitur ir galbūt turi kitas politines pažiūras“, – teigė LTOK prezidentė.
Nors kol kas Lietuvos rinktinę sudaro 29 sportininkai, ją smarkiai gali padidinti atrankoje dalyvausianti krepšinio rinktinė. Kelialapių tikimasi ir dar iš kelių sportininkų.
Priminsime, kad Tokijuje mūsų rinktinę sudarė 42 atletai, o vienintelį medalį iškovojo sidabru pasidabinusi Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Tačiau šįkart, bent jau kularuose, kalbama, kad tikimasi daugiau apdovanojimų. Rimtais favoritais tapti ir olimpiniais čempionais laikomas Mykolas Alekna, Rūta Meilutytė ar breiko atstovė Dominika Banevič.
„Niekada nevardinu konkrečių sportininkų, bet visi žino, kas yra favoritai ir iš kurių galima tikėtis medalių. Bet sportas yra sportas, visko nutinka. Kartais iš to, kurio daugiausiai tikiesi, dėl vienos ar kitos priežasties, tądien nebūna stipriausias.
Mes esame apsibrėžę, kad olimpinio sporto lygį šalyje geriausiai parodo olimpiečių skaičius, tačiau pas mus ši tendencija yra net mažėjanti“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
